- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- e2-19-548/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01278-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- S. K., S. V., K. K.
- Advokatai
- Ingrida Paliukaitė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lesto“ atstovui Andrej Židul, atsakovui S. K., atsakovų S. K. ir K. K. atstovei advokato padėjėjai Ingridai Paliukaitei, atsakovui S. V., trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Jonaičiui, nedalyvaujant atsakovei K. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lesto“ ieškinį atsakovams S. V., K. K., S. K. bei trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Jonaičiui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Ieškovė AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria S. K. ir K. K. buvo perleistas miškų ūkio paskirties sklypas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini);
2. priteisti iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės AB „Lesto“ įgaliotas atstovas Andrej Židul teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Atsakovų S. K. ir K. K. atstovė advokato padėjėja Ingrida Paliukaitė teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas S. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Tretysis asmuo Darius Jonaitis teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsiliepime į ieškinį taip pat prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės AB „Lesto“ ieškinio reikalavimai grindžiami šiais argumentais: Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu patenkino ieškovės AB „Lesto“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1741,86 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,00 Lt žyminio mokesčio ieškovės AB „Lesto“ (į.k. 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilnius) naudai. Įsiteisėjus teismo sprendimui, antstolio kontorai buvo pateiktas vykdomasis raštas Nr. 2-994-359/2014 dėl priteistos sumos išieškojimo. 2014-08-29 patvarkymu antstolis Darius Jonaitis informavo, jog skolininkas pajamų ir turto neturi, skolos geranoriškai nemoka, atsiradus prievolei atlyginti žalą, padarytą neteisėtu elektros energijos naudojimu, S. V. 2014-04-29 priėmė palikimą ir siekdamas išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, netrukus pardavė paveldėtą miškų ūkio paskirties sklypą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini). Kadangi antstolio patvarkymas, kuriame nurodyta skolininko turtinė padėtis ir jo nekilnojamojo turto perleidimas, gautas 2014-08-29, laikytina, kad šią dieną kreditorius sužinojo apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Išdėstyti faktai patvirtina, kad S. V. yra ieškovo AB „Lesto“ skolininkas; S. V. po to, kai buvo užfiksuotas pažeidimas (neteisėtas elektros energijos naudojimas) ir atsirado prievolė atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, perleido savo turtą tretiesiems asmenims; skolininkas neturi kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą ir skolos geranoriškai nemoka. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad S. V. neturėjo sudaryti 2014-06-27 sandorio, kuriuo S. K. ir K. K. perleido miškų ūkio paskirties sklypą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kad toks perleidimas buvo įvykdytas siekiant išvengti prievolių ieškovui įvykdymo. Turto perleidimas iš esmės pažeidė ieškovo teises, nes jis visiškai prarado galimybes patenkinti teisėtus savo reikalavimus, o S. V. perleisdamas turtą žinojo apie ieškovo pretenzijas, nes jam 2014-03-26 buvo išsiųstas pranešimas dėl žalos atlyginimo, o 2014-06-10 įteikti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais). Iš antstolio patvarkymo matyti, kad, prieš sudarant sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, buvo domėtasi, kokių skolų turi S. V., tačiau negalėdamas teikti duomenų apie vykdomosios byluos eigą neįgaliotam asmeniui, antstolis nesuteikė duomenų apie skolos dydį, tačiau pažymėjo, jog S. V. skolų tikrai turi, todėl paveldėjęs turtą po motinos mirties, kol skolos nesumokėtos, tokio turto tikrai negali perleisti. Taigi prieš sudarant sandorį pirkėjams buvo žinoma, jog pardavėjas turi neįvykdytų prievolių ir neatsiskaitęs su kreditoriais negali perleisti jokio turto, tačiau, nepaisant to, pirkėjai įsigijo žemės sklypą iš S. V., žinodami apie jo skolas, todėl jie laikytini nesąžiningais CK 6.66 str. 2 d. prasme. Atsižvelgiant į S. V. skolos ieškovui sumą, mano, kad ieškovo teisėtiems reikalavimams apginti. Būtina pripažinti negaliojančiu minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovams S. K. ir K. K. buvo perleistas aukščiau minėtas žemės sklypas bei taikyti abipusę restituciją.
Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lesto“ įgaliotas atstovas Andrej Židul patikslino, jog tą aplinkybę, jog atsakovas S. V. neturi jokio kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti įsiskolinimus, sužinojo iš antstolio. Šiai dienai S. V. skola AB „Lesto“ nepasikeitusi ir yra tokia, kokia priteista teismo sprendimu. Apklaustas paaiškino, jog mano, kad pas antstolį informacijos apie S. V. skolas teiravęsis K. K. ir atsakovas S. K. yra giminės ir todėl atsakovams turėjo būti taip pat žinoma apie S. V. skolas.
Atsakovai S. K. ir K. K. savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad: 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidžia kreditoriaus AB „Lesto“ teisių, kadangi žemės sklypas buvo nupirktas už 4500,00 Lt, pinigai S. V. buvo perduoti prieš sudarant sutartį, todėl S. V. turtinė padėtis, perleidus minėta nekilnojamąjį turtą, nepablogėjo. S. V. pardavė sklypą už protingą kainą, o gautų lėšų pakako atsiskaityti su kreditoriumi, kadangi S. V. skola AB „Lesto“ sudaro tik 1741,86 Lt. Kur S. V. panaudojo gautus pinigus ir dėl kokių priežasčių jis už parduotą turtą gautų pinigų nepanaudojo skolų dengimui, jiems yra nežinoma. Jie sumokėjo S. V. 4500 Lt ir neturėjo pareigos kontroliuoti, kaip jis šias lėšas panaudos, todėl ne pats sandoris pažiedžia kreditoriaus AB „Lesto“ interesus, bet S. V. elgesys, kuomet jis iš jų gautas lėšas panaudojo kitais tikslais, o ne skolos dengimui. Be to, jie yra sąžiningi įgijėjai, kadangi sudarant 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutartį, S. V. patvirtino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini)., nėra niekam kitam parduotas, neareštuotas, hipotekoje neregistruotas. Pirkimo-pardavimo sutarties 8.1 p. nurodyta, kad pardavėjas, t.y. S. V., žinių apie galimas arba reiškiamas trečiųjų asmenų kitas pretenzijas ir teises, kurios apsunkintų arba padarytų neįmanomu pirkėjui įgyvendinti įstatymo suteikiamas savininko teises į perkamą turtą, neturi. S. K. ir K. K. nežinojo apie S. V. skolą AB „Lesto“, pas antstolį D.Jonaitį niekada nebuvo ir nesiteiravo apie S. V. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Sudarant su S. V. sutartį, minėtas žemės sklypas nebuvo areštuotas, sutartis buvo sudaryta 2014-06-27, o S. V. ginčo žemės sklypą įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu 2014-04-29, įrašas apie tai galioja nuo 2014-05-27. Taigi per vieną mėnesį antstolis neareštavo S. V. priklausančio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas kreditoriams, todėl jie negali būti atsakingi už aplaidų antstolio darbą. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu jiems nebuvo žinoma apie jokias S. V. skolas ir apie tai, kad jis neturi teisės perleisti jam priklausančio turto. Ieškovo pozicija, kad ieškinio suma yra vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, t.y. 4819,00 Lt, yra nepagrįsta, nes pagal kasacinio teismo praktiką, taikant actio Pauliana institutą, kreditoriaus reikalavimas turi būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui tenkinti, prie ieškinio pridėtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas įrodo, jog AB „Lesto“ naudai iš S. V. buvo priteista 1741,86 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt žyminio mokesčio, taigi iš to seka išvada, kad ieškovas savo reikalavimą nukreipia į didesnę sumą nei būtina jo reikalavimui patenkinti ir tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės AB „Lesto“ ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra actio Pauliana instituto taikymui reikalingų sąlygų viseto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas S. V. paaiškino, jog tada, kai pardavė žemę S. K., apie skolas jam nieko nesakė. S. K. dažnai atvažiuodavo pas jo kaimyną K. K., tačiau, ar jie giminės, jis nežino. S. K. dar iki sutarties sudarymo beveik prieš dvejus metus dalimis jam išmokėjo visus pinigus už perkamą žemės sklypą ir jis tuo pinigus išleido savo reikmėms - maistui, rūkalams, namo, kuriame gyvena, remontui, atidavė skolas kaimynams. Tada jam dar nebuvo žinoma apie skolą už elektros energiją. Nurodė, kad jo pajamas sudaro gaunama bedarbio pašalpa - 280,00 Lt. Apklaustas nurodė, jog apie skolą AB „Lesto“ žinojo, tačiau neturėjo pinigų jai atlyginti. Jeigu kas pirktų jo namą, kuris įregistruotas jo vardu, jis jį parduotų ir galėtų atsiskaityti su AB „Lesto“, o pats rastų, kur kitur gyventi. Kai pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, jam nebuvo žinoma, kad jis negali to daryti.
Teismo posėdžio metu atsakovas S. K. paaiškino, kad K. K. yra jo tėvas ir atsakovo S. V. kaimynas. Išėjus iš kalbos, kad S. V. pardavinėja žemės sklypą, kuris jį domino, pasiūlė S. V. sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Dėl kainos susitarė iš karto, jam kaina tiko, o dokumentų tvarkymu rūpinosi jo tėvas. Apklaustas pasakė, kad atsiskaitinėjo su S. V. grynais pinigais per kelis kartus, pirmą kartą pinigus sumokėjo 2014 m. pavasarį ir tai buvo 1000 Lt, vėliau mokėjo po kelis šimtus litų ir visa suma buvo sumokėta dar iki rašytinio sandorio sudarymo. Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), apie S. V. skolas galėjo domėtis jo tėvas K. K., kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad sklypas, kurį jis perka, nebuvo areštuotas. Nežino, ką S. V. veikė su jam sumokėtais pinigais, nematė, ar jis name darė remontą, pas jį nėra buvęs, pas tėvą, gyvenantį S. V. kaimynystėje, apsilanko du kartus į mėnesį. Nurodė, kad pirkdamas žemės sklypą, nežinojo S. V. turtinės padėties ir neprašė kitų asmenų, kad ją pasidomėtų, tačiau žinojo, kad S. V. turėjo skolų, tačiau kam, kiek ir kokio dydžio nežinojo. Kai pirkimo-pardavimo sandoris buvo pasirašinėjamas pas notarą, buvo tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys ir sklypas nebuvo areštuotas. Kai su S. V. derėjosi dėl sklypo pardavimo, jo kainos, sklypas dar nebuvo jo vardu, tačiau buvo tik laiko klausimas, kada sklypas buvo perregistruotas jo vardu. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu atsakovų S. K. ir K. K. atstovė advokato padėjėja Ingrida Paliukaitė paaiškino, jog pirkimo-pardavimo sutartis, kurią ginčija ieškovė yra dvišalis atlygintinis sandoris, tiek pirkėjas, tiek pardavėjas susitarė dėl parduodamo turto kainos ir atsakovas S. K. kaip pirkėjas sumokėjo S. V. 4500 Lt. Ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidžia kreditorių teisių (konkrečiai – AB „Lesto“) ir teisėtų interesų, kadangi žemės sklypas buvo nupirktas už realią ir protingą kainą, su pardavėju buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais iki sutarties sudarymo, šią aplinkybę pripažino ir S. V. ir ta suma buvo tokio dydžio, kad S. V. galėjo atsiskaityti su kreditore AB „Lesto“ pagal teismo sprendimą ir padengti iš jo priteistą skolą. Atsakovai S. K. ir K. K. savo pareigą pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė tinkamai, sumokėjo visą sumą už perkamą žemės sklypą ir neturėjo pareigos kontroliuoti kur ir kaip pardavėjas S. V. panaudojo jam sumokėtus pinigus. Be to, S. K. ir K. K. laikytina sąžiningais įgijėjais, kadangi sutarties sudarymo dieną viešame registre nebuvo įregistruota jokia informacija apie tai, kad minėto žemės sklypo negalima perleisti, todėl notaras, prisiimdamas už tai atsakomybę, patvirtino pirkimo-pardavimo sandorį. Pažymėjo, kad antstolis parduodamo ir perkamo turto areštavęs nebuvo, atsakovai turėjo žinių apie tam tikras galimas S. V. skolas, tačiau tai buvo 2014 m. sausio mėn., o pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2014-06-27, taigi tų skolų galėjo ir nebebūti, o antstolis per tą laiką galėjo pasidomėti S. V. turtine padėtimi, tačiau to nepadarė. Prašė įvertinti bylos medžiagą, atsižvelgti į tai, kad nėra įrodytos visos sąlygos, kad galima būtų taikyti actio Pauliana institutą pagal CK 6.66 str. ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo Darius Jonaitis paaiškino, jog asmeniškai jis nieko nežino apie S. V. skolas, apie jas žino jo padėjėja. Apklaustas parodė, jog S. V. turi kito turto, tačiau iš jo negalimas išieškojimas, nes turto vertė gerokai didesnė negu skola. Kodėl neareštavo S. V. turimo paveldėto žemės sklypo pasakyti negali. Pažymėjo, kad S. V. jau 2013 m. žinojo apie savo turimas skolas, kadangi jo atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai kitose vykdomosiose bylose, be to jis pats kaip skolininkas turėjo pareigą domėtis savo turimomis skolomis ir jų mokėjimo galimybėmis.
Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti:
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu patenkino ieškovės AB „Lesto“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1741,86 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,00 Lt žyminio mokesčio ieškovės AB „Lesto“ (į.k. 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilnius) naudai;
Žemesnės instancijos teismas
- iš 2014-08-29 antstolio Dariaus Jonaičio patvarkymo dėl skolos išieškojimo galimybių Nr. K044839 matyti, kad antstolis nutarė informuoti išieškotojus Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūrą bei AB „Lesto“ apie S. V. turto pardavimą 2014-06-27 bei skolų išieškojimo galimybes išieškotojams, t.y. pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą ir ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo;
- iš 2014-08-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2000-06-06 iki 2014-05-27 apskrities viršininko sprendimo (2000-04-14, Nr. 9-12139) ir apskrities viršininko įsakymo (2000-04-14, Nr. 02-04-3048) pagrindu priklausė V. V., nuo 2014-05-27 iki 2014-07-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (2014-04-29 Nr. 1347) pagrindu - S. V., o nuo 2014-07-07 pirkimo pardavimo sutarties (2014-06-27, Nr. 2-2760) pagrindu priklauso S. K. ir K. K.;
- iš vykdomosios bylos Nr. 0117/14/00837 (išieškotojas AB „Lesto“, skolininkas S. V.) matyti, kad:
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-994-359/2014 (teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-07-31), 2014-08-04 išduotas ieškovei AB „Lesto“ ir 2014-08-18 perduotas vykdyti antstolio Dariaus Jonaičio kontorai;
- antstolis Darius Jonaitis 2014-08-13 patvarkymu Nr. K044540 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir 2014-08-13 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. K044541 bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. K044542, kurie buvo išsiųsti skolininkui S. V. (įteikti jam asmeniškai 2014-08-19), taip pat priėmė 2014-08-13 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų mokėjimo atidėjimo AB „LESTO;
- 2014-09-09 antstolis Darius Jonaitis patikrino duomenis apie skolininko S. V. turimą nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke, iš kurio išrašo matyti, kad S. V. vardu yra registruotas pastatas – gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (2014-04-29, Nr. 1347), įrašas galioja nuo 2014-05-27, taip pat buvo patikrinti LR kelių transporto priemonių registro duomenys ir Sodra, nustatyta, kad skolininko S. V. vardu registruotų transporto priemonių nėra, skolininkas nedirba; piniginių lėšų sąskaitų neturi;
- iš antstolio Dariaus Jonaičio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0117/11/00731(išieškotojas Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūra, skolininkas S. V.) matyti, kad antstolis Darius Jonaitis 2011-09-08 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūros 2011-06-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 64AM040885 dėl 2000,00 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš S. V.; 2011-09-09 patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis, buvo nustatyta, jog S. V. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bankuose piniginių lėšų sąskaitose neturi, nedirba; 2011-09-27 ir 2013-05-22 S. V. buvo išsiųsti pranešimai dėl atvykimo pas antstolį;
- iš antstolio Dariaus Jonaičio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0117/11/00902 (išieškotojas Kauno apskrities VMI, skolininkas S. V.) matyti, kad antstolis S. M., pavaduojantis antstolį Darių Jonaitį, 2011-11-04 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apskrities VMI pateiktą Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2011-11-02 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1228-753/2011 dėl 77,40 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš S. V.; 2011-11-04 S. V. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas, kuris 2011-11-09 buvo asmeniškai įteiktas S. V.;
- iš antstolio Dariaus Jonaičio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0117/11/00923(išieškotojas Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūra, skolininkas S. V.) matyti, kad antstolis Darius Jonaitis 2011-11-14 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūros 2011-11-02 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1228-753/2011 dėl 1424,50 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš S. V.; 2011-11-14 S. V. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą; 2012-02-24 patvarkymu areštuotos lėšos – 2041,93 Lt, priklausančios S. V., gautinos į Paparčių pašto skyrių; 2013-05-22 S. V. buvo išsiųstas pranešimas dėl atvykimo pas antstolį; 2013-07-31 Kauno apskrities VMI išsiųstas pranešimas dėl paveldimo turto; 2014-08-06 nustačius, kad S. V. minėtą žemės sklypą pardavė S. K. ir K. K., buvo areštuotos lėšos, priklausančios S. V., esančios pas S. K., t.y. 4500,00 Lt; 2014-08-20 patvarkymu, patenkinus S. K. 2014-08-18 skundą, areštas panaikintas; 2014-08-29 S. V. išsiųstas pranešimas dėl atvykimo pas antstolį;
- pagal ieškovės AB „Lesto“ ir trečiojo asmens antstolio Dariaus Jonaičio pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas S. V., be ieškovės AB „Lesto“ turėjo ir kitų kreditorių (Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūra, Kauno apskrities VMI), su kuriais atsakovui buvo privalu atsiskaityti anksčiau negu su ieškove AB „Lesto“.
Ieškinys atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 176 str. nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.
Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl notarės Vidos Bietkienės notariškai patvirtintos atsakovų S. V. ir S. K. bei K. K. 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria pardavėjas S. V. pardavė, o pirkėjas S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės AB „Lesto“ tikslas – nukreipti atsakovo S. V. asmeninės prievolės įvykdymą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą už akių – skolos išieškojimą, į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kurią neva neteisėtai įgijo atsakovai S. K. ir K. K..
Teismas asmenų pažeistas civilines teises gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviškumo principo (CK 1.137 ir 1.138 str.).
CK 6.66 str. įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.
CK 6.66 str. įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Ieškovė AB „Lesto“ mano, kad atsakovų S. V. ir S. K. bei K. K. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, nes jis visiškai prarado galimybes patenkinti teisėtus savo reikalavimus.
Atsakovai S. K. ir K. K. tvirtina, kad 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidžia ieškovės AB „Lesto“ teisių, kadangi žemės sklypas buvo nupirktas už 4500 Lt, pinigai S. V. buvo perduoti prieš sudarant sutartį, todėl S. V. turtinė padėtis, perleidus minėta nekilnojamąjį turtą, nepablogėjo, be to, S. V. pardavė sklypą už protingą kainą, o gautų lėšų pakako atsiskaityti su kreditoriumi, kadangi S. V. skola AB „Lesto“ sudaro tik 1741,86 Lt.
CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 str. prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-362/2011).
Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius turi teisę laisvai rinktis savo teisių gynimo būdus, spręsti dėl jų naudojimo laiko bei eiliškumo, jeigu šios jo laisvės neriboja įstatymas ar sutartis. Ši kreditoriaus teisė negali būti ribojama, jei savo teisėms ginti jis naudojasi įstatymo suteiktais instrumentais. Tokiu atveju kreditorius, pasirinkdamas tam tikrus savo teisių gynimo būdus ir juos naudodamas, turi laikytis tam tikrų reikalavimų ir prisiimti su atitinkamais savo pasirinkimais susijusią riziką. Pasirinkti teisių gynimo strategiją ir būdus yra kreditoriaus teisė, tačiau ji nepaneigia kreditoriaus pareigos įrodyti esant pažeistas teises ir visas kitas sąlygas actio Pauliana ieškiniui tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi AB „Lesto“, turėdama reikalavimo teisę į S. V., turi teisę ginčyti jos teises pažeidžiantį sandorį, tačiau turi ir pareigą įrodyti, kad jos teisės pažeistos.
Šiuo atveju ieškovė AB „Lesto“ mano, kad atsakovas S. V., parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš kurio galima būtų vykdyti skolos išieškojimą, siekė išvengti prievolių ieškovui įvykdymo, kadangi, perleisdamas turtą, žinojo apie ieškovo pretenzijas, jam 2014-03-26 buvo išsiųstas pranešimas dėl žalos atlyginimo, o 2014-06-10 įteikti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais). Sudaręs ginčijamą sandorį, kurio jis sudaryti neprivalėjo, skolininkas S. V. tapo nemokus, apie tai jis žinojo ir to siekė, norėdamas išvengti įvykdyti savo prievolę, todėl toks sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus. Tokiu būdu ir atsakovai S. K. ir K. K., sudarę su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningi, nes taip pat žinojo apie atsakovo S. V. turimas skolas, prieš sudarant sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, domėjosi, kokių skolų turi S. V., tačiau negalėdamas teikti duomenų apie vykdomosios bylos eigą neįgaliotam asmeniui, antstolis nesuteikė duomenų apie skolos dydį, tik pažymėjo, jog S. V. skolų tikrai turi, todėl paveldėjęs turtą po motinos mirties, kol skolos nesumokėtos, tokio turto tikrai negali perleisti. Taigi prieš sudarant sandorį atsakovams S. K. ir K. K. buvo žinoma, jog pardavėjas S. V. turi neįvykdytų prievolių ir neatsiskaitęs su kreditoriais negali perleisti jokio turto, tačiau, nepaisant to, pirkėjai įsigijo žemės sklypą iš S. V., žinodami apie jo skolas, todėl jie laikytini nesąžiningais CK 6.66 str. 2 d. prasme.
Atsakovai S. K. ir K. K. atskirsdami į tokius ieškovės teiginius, tvirtino, kad sudarant 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutartį, S. V. patvirtino, kad ginčo žemės sklypas nėra niekam kitam parduotas, neareštuotas, hipotekoje neregistruotas. Pirkimo-pardavimo sutarties 8.1 p. nurodyta, kad pardavėjas, t.y. S. V., žinių apie galimas arba reiškiamas trečiųjų asmenų kitas pretenzijas ir teises, kurios apsunkintų arba padarytų neįmanomu pirkėjui įgyvendinti įstatymo suteikiamas savininko teises į perkamą turtą, neturi. Sudarant sutartį su S. V., minėtas žemės sklypas nebuvo areštuotas, sutartis buvo sudaryta 2014-06-27, S. V. ginčo žemės sklypą įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu 2014-04-29, o įrašas apie tai galioja nuo 2014-05-27. S. K. ir K. K. nežinojo apie S. V. skolą AB „Lesto“, pas antstolį D.Jonaitį niekada nebuvo ir nesiteiravo apie S. V. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Antstolis neareštavo S. V. priklausančio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas kreditoriams, todėl jie negali būti atsakingi už aplaidų antstolio darbą. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu jiems nebuvo žinoma apie jokias S. V. skolas ir apie tai, kad jis neturi teisės perleisti jam priklausančio turto. Be to, ieškovės AB „Lesto“ pozicija, kad ieškinio suma yra vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, t.y. 4819 Lt, yra nepagrįsta, nes pagal kasacinio teismo praktiką, taikant actio Pauliana institutą, kreditoriaus reikalavimas turi būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui tenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimas už akių įrodo, jog AB „Lesto“ naudai iš S. V. buvo priteista 1741,86 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt žyminio mokesčio, taigi ieškovas savo reikalavimą nukreipia į didesnę sumą nei būtina jo reikalavimui patenkinti ir tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Įvertinęs šalių argumentus, teismo posėdžio metu šalių ir jų atstovų duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lesto“ neįrodė, jog atsakovas S. V. po ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties: tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam kitam kreditoriui, gerokai sumažino turto ar jo vertę, kitaip pažeidė ieškovo teises, dėl ko ieškovas prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Ieškovas taip pat neįrodė, jog atsakovas S. V. ar atsakovai S. K. bei K. K. buvo nesąžiningi ir siekė išvengti ir/ar apsunkinti skolinės prievolės įvykdymą ieškovės AB „Lesto“ naudai. Priešingai, iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas iki ginčijamos tarp atsakovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties įgytas ir perleistas bei šiuo metu turimas turtas nėra ir nebuvo niekaip apsunkintas – jam nebuvo uždėtas areštas, jis nebuvo įkeistas kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję, todėl ieškovė nebūtų galėjusi ir negali nukreipti išieškojimo į jį. Priešingai, atsakovas S. V. pardavė jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą už 4500,00 Lt, bei turėjo visas galimybes už gautą pinigų sumą ne tik atsiskaityti su kreditore AB „Lesto“, tačiau ir kitais turimais kreditoriais, kadangi S. V. skola AB „Lesto“ sudaro tik 1741,86 Lt. Teismas sutinka su atsakovų S. K. ir K. K. argumentais, kad negalėjo būti žinoma ir nėra žinoma, kur atsakovas S. V. panaudojo už parduodamą žemės sklypą gautus pinigus ir dėl kokių priežasčių jis už parduotą turtą gautų pinigų nepanaudojo skolų dengimui, kadangi jie sumokėję S. V. 4500,00 Lt neturėjo pareigos kontroliuoti, kaip jis šias lėšas panaudos, todėl jie negali būti laikomi nesąžiningais. Teismas taip pat sutinka ir su atsakovų argumentais, kad ieškovė AB „Lesto“ savo reikalavimą nukreipia į didesnę sumą nei būtina jo reikalavimui patenkinti, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią taikant actio Pauliana institutą, kreditoriaus reikalavimas turi būti nukreipiamas tik į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui tenkinti, o ne į kreditoriaus pageidaujamą sumą. Ieškovė AB „Lesto“ taip pat neįrodė, jog, patenkinus ieškinį, ieškovės galimybė visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus ženkliai padidėtų. Teismo posėdžio metu atsakovas S. V., nors ir nedirba, tačiau patvirtino, kad ieškovė AB „Lesto“ nėra praradusi galimybės visiškai ar iš dalies išsiieškoti iš atsakovo S. V. visą pinigų sumą, kadangi jis savo vardu nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį sutiktų parduoti ir už gautus pinigus atsiskaityti su kreditoriumi AB „Lesto“.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kreditorius gindamas savo teises, gali pareikšti actio Pauliana ieškinį per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo, todėl svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, teisinę reikšmę turi faktinės aplinkybės, kada skolininkas sudarė, kreditoriaus teigimu, pažeidžiantį jo teises sandorį ir kada kreditorius įgijo reikalavimo teisę į skolininką, nustatymas.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, šalys neginčija faktų, kad atsakovas yra skolingas AB „Lesto“ ir kitiems kreditoriams ir jo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išieškojimas. Be to, tai patvirtina ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog, nors atsakovų S. V. ir S. K. bei K. K. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu – 2014-06-27, ieškovę AB „Lesto“ ir atsakovą S. V. siejo teisiniai prievoliniai santykiai – atsakovas S. V. padarė ieškovei AB „Lesto“ žalą, nemokėdamas už elektros energiją, t.y. ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas už akių, kuriame nustatytos anksčiau minėtos aplinkybės, buvo priimtas tik 2014-06-30, o įsiteisėjo tik 2014-07-31, t.y. atsakovų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo S. V. buvo priteista 1741,86 Lt skola už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt žyminis mokestis, nebuvo nei priimtas, nei juo labiau nebuvo įsiteisėjęs, todėl nei atsakovui S. V., nei juo labiau atsakovams S. K. ir K. K. apskritai nebuvo žinoma apie tokio sprendimo galimą priėmimą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė AB „Lesto“ pirkimo-pardavimo sutarties atžvilgiu apskritai neturi actio Pauliana pagrindu reikalavimo teisės ir negali jos ginčyti.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ne tik, kad nebuvo nustatytos visos CK 6.66 str. numatytos sąlygos, kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau konstatuota, jog ieškovė AB „Lesto“ pirkimo-pardavimo sutarties atžvilgiu apskritai neturi actio Pauliana pagrindu reikalavimo teisės ir negali jos ginčyti, todėl ieškovės AB „Lesto“ ieškinys dėl atsakovų S. V. ir S. K. bei K. K. 2014-06-27 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu atmestinas.
Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į atsakovų S. K. ir K. K. atstovės advokato padėjėjos Ingridos Paliukaitės atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija rekomendacijose, patvirtintose Teisingumo ministro 2014-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų dydžių, todėl atsakovų S. K. ir K. K. prašomų priteisti išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis yra pagrįstas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės AB „Lesto“ priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: atsakovams S. K. ir K. K. – 900,00 Lt (t.y. 260,27 Eur) išlaidų teisinei pagalbai, ir valstybei – 40,47 Lt (t.y. 11,72 Eur) pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 ir 7 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės AB „LESTO“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš AB „LESTO“ (j.a.k. 302577612, buveinė: Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius) 260,27 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 27 ct (t.y. 900,00 Lt*) išlaidų teisinei pagalbai S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš AB „LESTO“ (j.a.k. 302577612, buveinė: Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius) 11,72 Eur (vienuolika eurų 72 ct, t.y. 40,47 Lt) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutartimi AB „LESTO“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę ? įrašą viešame registre dėl S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.