- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-2294-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02748-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. R., J. R., J. M.
- Atsakovas
- AB ,,Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. R., J. R. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R., J. R., J. M. ieškinį atsakovui AB ,,Swedbank“, tretiesiems asmenims A. J., A. J., dėl hipotekos pabaigos pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: patvirtinti faktą, kad pasibaigė sutartinė hipoteka Nr. 01120060010171 įkaitų davėjų J. R., A. R., J. M. 7/12 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti Centrinės hipotekos įstaigos filialą - Hipotekos skyrių prie Vilniaus miesto l apylinkės teismo išregistruoti sutartinę hipoteką Nr. 01120060010171 įkaitų davėjų J. R., A. R. ir J. M. 7/12 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų po 7,86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 28 d. tarp atsakovo AB ,,Swedbank“ (tuometinis AB ,,Hansabankas“) ir trečiųjų asmenų A. J. ir A. J. buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr. 06-028232-FA dėl 360 000 Lt kredito suteikimo. Įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 01120060010171, buvo įkeistas A. J., A. J., bei ieškovams J. M., A. R. ir J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5905-141/2008 patvirtino A. J. ir A. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, remiantis kuria A. J. priklausiusios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys buvo priskirtos į A. J. asmeninę nuosavybę ir A. J. liko vienas atsakingas už įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA vykdymą. Nutraukiant J. santuoką, kreditorius AB ,,Swedbank“ neprieštaravo, kad įkeistas turtas, žemės sklypo 5/12 dalis, būtų registruota A. J. asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo A. J. toliau liko atsakingas už įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą. 2009-11-24 tarp A. J. ir AB ,,Swedbank“ pasirašytas susitarimas Nr. 06-028232-FA/09-095904-FA-1 dėl 2006-04-28 kredito sutarties Nr. 06-028232-FA pakeitimo, pagal kurį iš sutarties išstojo kredito gavėja A. J..
Teismas nustatė, kad pagal Kredito sutarties 2.2 punktą A. J. ir A. J. prievolė solidari, o ieškovai neneigia, kad sudarydami sutartinės hipotekos sandorį žinojo, jog jiems nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu užtikrino tiek A. J. įsipareigojimų, tiek A. J. įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, t.y. suprato, kad atsakovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš abiejų bendraskolių, tiek iš bet kurio bendraskolio (įskaitant ir atsisakymą nuo skolos reikalavimo iš bet kurio iš bendraskolių). Tuo labiau, kad iš hipotekos lakšto matyti, kad sudarant hipotekos sandorį, ieškovus atstovavo kvalifikuotas teisininkas. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovai paties hipotekos sandorio neginčija.
Teismas nurodė, kad atsakovas, sutikdamas su A. J. ir A. J. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasinaudojo Kredito sutarties 2.2 punkte nurodyta teise. Kadangi ieškovai jiems nuosavybės teise priklausantį turtą buvo įkeitę už A. J. ir A. J. solidarių prievolių įvykdymą, jų reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka pasibaigusia yra nepagrįsti. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovų teiginius dėl skolos perkėlimo, nes pagrindinėje prievolėje, pagal kurią A. J. privalo „Swedbank“, AB grąžinti paskolą, palūkanas ir kitus mokėjimus, nepasikeitė joks skolininkas (A. J. kaip buvo skolininku, taip juo ir liko), skola nebuvo niekam perkelta (A. J. neįgijo jokių papildomų prievolių, t.y. jo skola nepadidėjo). Taip pat nepagrįstais pripažino ir teiginius dėl ieškinio tenkinimo novacijos pagrindu (CK 6.143 str.). Nagrinėjamu atveju pirminė prievolė nesibaigė, t.y. A. J. prievolė pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. 06-028232-FA nesibaigė, nepasikeitė nei prievolės dalykas (grąžinti suteiktą kreditą), nei prievolės įvykdymo būdas (grąžinti suteiktą kreditą kas mėnesį mokant palūkanas), ji nebuvo pakeista naujai sukurta prievole, turinčia skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką, ar skirtingą įvykdymo būdą. Be to, CK 4.197 str. numato, kad hipoteka baigiasi, kai įkeistas daiktas priverstinai realizuojamas hipotekos kreditoriaus prašymu, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas, kai daiktui panaikinama hipoteka, kai hipotekos kreditorius, arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos, ar kai hipotekos kreditorius atsisako hipotekos. Kadangi šioje konkrečioje situacijoje nėra nei vieno iš CK 4.197 str. numatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, o ieškovai taip pat neįrodinėja nei vieno iš hipotekos pasibaigimo pagrindų buvimo. Dėl nurodyto teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį ir pripažinti hipoteką jiems nuosavybės teise priklausančios turto dalies atžvilgiu baigta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti.
1. Teismas pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo principus bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, sprendime išimtinai analizuodamas vien atsakovo argumentus.
2. Kredito sutarties sąlygas teismas aiškino išimtinai atsakovo interesais.
3. Sutartine hipoteka buvo užtikrinta A. J. ir A. J. bendra (solidari) prievolė. A. J. ir A. J. nutraukus santuoką, bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas pasibaigė. Bankas sutiko, kad po santuokos nutraukimo už kreditorinių įsipareigojimų vykdymą būtų atsakingas vienas A. J.. Tokiu būdu pasibaigė A. J. ir A. J. solidari prievolė, t.y., skolininkų daugetą pakeitė vienas skolininkas. Ieškovų verinimu, buvo pakeista esminė Kredito sutarties sąlyga, kuri lėmė sutarties sudarymą. Pasibaigus solidariajai prievolei, pasibaigė ir sutartinė hipoteka, kuria buvo užtikrintas šios solidarios prievolės vykdymas. Atsakovas su A. J. sudarė naują Kredito sutartį, todėl šis vienašališkas banko veiksmas lemia ir sutartinės hipotekos pasibaigimą.
4. Pasibaigus solidariajai prievolei ir A. J. skolos dalį perkėlus A. J., pasibaigė ir sutartinė hipoteka (CK 6.120 str. 2 d.), kadangi įkaito davėjai neišreiškė sutikimo atsakyti už asmeninę A. J. prievolę.
Atsiliepimas
Atsakovas AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.Trečiųjų asmenų prievolė ne dalinė, o solidari, todėl kiekvienas iš jų atsako už suteikto kredito grąžinimą ne dalimis, o už visos prievolės įvykdymą. Todėl Bankui sutikus, jog prievolę įvykdytų vienas iš kredito gavėjų, apeliantų padėties nei kiek nepakeitė. Šiuo atveju nepasikeitė nei prievolės dydis, įvykdymo būdas, įvykdymo terminai, nei bet kokios kitos įvykdymo sąlygos. CK 6.8 str. nustato, kad kreditoriui atsisakius reikalavimo vieno bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę solidariai iš likusių bendraskolių.Šioje situacijoje nėra nei vieno iš CK 4.197 straipsnyje numatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų.Apeliantai netinkamai kvalifikuoja teisinius santykius, nes A. J. nebuvo perkelta jokia A. J. skolos dalis.Nepagrįstas apeliantų prašymas apeliacinį skundą tenkinti CK 6.120 str. bei CK 6.141-6.144 str. pagrindais. Nagrinėjamu atveju skolininkas nepasikeitė, pirminė prievolė nepasibaigė, o novacija negali būti preziumuojama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. balandžio 28 d. tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų A. J. ir A. J. buvo sudaryta Kredito sutartis dėl 360 000 Lt kredito suteikimo. Įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui kredito gavėjai bei ieškovai (apeliantai) hipotekos lakštu įkeitė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Lindiškių k., Vilniaus r. Apeliantų tvirtinimu, kredito gavėjams išsituokus ir sutarus dėl prievolių pagal Kredito sutartį perleidimo vienam kredito gavėjui - A. J., apeliantų (įkaito davėjų) sutartinė hipoteka pasibaigė.
Todėl byloje nustatytina, ar buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui sutartinę (svetimo daikto) hipoteką pripažinti pasibaigusia.
Hipotekos pasibaigimo pagrindai nustatyti CK 4.197 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad įkeisto daikto savininkas gali reikalauti hipoteką pripažinti pasibaigusia jeigu: įvykdytas skolinis įsipareigojimas; daiktui panaikinama hipoteka; hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos. CK 6.143 str. 1 d. papildomai nustato, kad hipoteka pasibaigia novacijos atveju. Nagrinėjamoje byloje minėtų hipotekos pasibaigimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantų tvirtinimu, hipotekos sutartis laikytina pasibaigusia novacijos pagrindu. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Novacija laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Taip pat, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniajam kreditoriui (CK 141 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kredito gavėjų prievolė pagal Kredito sutartį (2.2 punktas) buvo solidari, t.y. jie atsakė už visos prievolės įvykdymą. Bankui atsisakius reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jam išliko teisė reikalauti įvykdyti visą prievolę iš likusio bendraskolio (CK 6.8 str.) ir šiuo atveju įkaito davėjų sutikimas nėra reikalingas. Todėl dviejų solidarių skolininkų prievolės perleidimas vienam iš jų, nelaikytinas skolininko pasikeitimu ar skolos perkėlimu (CK 6.115-6.122 str.). CK 6.141 str. 2 d. nustato, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Kadangi nepasikeitė nei prievolės dalykas, nei įvykdymo būdas, todėl nėra pagrindo pripažinti įvykus novaciją ir kitais pagrindais (CK 141 str.). Be to, dėl paties hipotekos sandorio negaliojimo apeliantai ginčo nekelia.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Apeliantai nenurodė, kokių konkrečių duomenų, kurie būtų turėję įtakos teismo sprendimo priėmimui, teismas nevertino. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų faktinių aplinkybių, išvadų ir argumentų nepaneigia.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.