Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-02 · Civilinė byla Nr. e2-226-823/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
e2-226-823/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02461-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos optikos centras“
Kategorijos
  • 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-226-823/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02461-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos optikos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6563-585/2016 dalies, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Žemaitijos optikos centras“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovės UAB „Eurooptika“ prekių ženklo EUROOPTIKA (paraiškos Nr. 2014 0270) registraciją Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 3 dalies pagrindu; priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Eurooptika“ ir I. J. 14 519,85 EUR nuostolių, padarytų atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo; priteisti iš atsakovės UAB „Eurooptika“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės I. J. – 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovių visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė I. J., buvusi ieškovės akcininkė ir vadovė, 2013 m. vasario 21 d. įsteigė atsakovę UAB „Eurooptika“ ir ėmėsi neteisėtų veiksmų, nukreiptų į dalies ieškovės verslo perėmimą: UAB „Eurooptika“, vadovaujama atsakovės J. J., neteisėtai perėmė ieškovės parduotuvei naudotas patalpas, darbuotojus, įrangą, o taip pat užregistravo figūrinį prekių ženklą EUROOPTIKA, šio prekių ženklo registracija siekdama ne savo prekių ar paslaugų identifikavimo, o pasinaudojimo ieškovės įdirbiu bei reputacija. Dėl neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovė patyrė žalos: ieškovės parduotuvė laikinai buvo nutraukusi veiklą, todėl negavo pajamų, tačiau patyrė išlaidų, susijusių su parduotuvės išlaikymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Žemaitijos optikos centras“ ieškinio reikalavimą atsakovėms UAB „Eurooptika“ ir I. J. dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; ieškinio reikalavimą dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia priėmė.Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo. Šios kategorijos bylos turi būti nagrinėjamos pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.Teismo vertinimu, nagrinėjant vienoje byloje sujungtus reikalavimus, kuriems nustatytas skirtingas teismingumas, nenustačius išimtinių įstatyme numatytų tokio sujungimo aplinkybių, būtų paneigta bendra ir dėl to reikšmingiausia teismingumo taisyklė, kad byla turi būti nagrinėjama pagal atsakovo buvimo (gyvenamąją) vietą. Tuo pačiu būtų paneigta ir atitinkama atsakovo procesinė teisė į bylos nagrinėjimą jo buvimo vietos teisme.Teismas pažymėjo, kad ieškovė ne tik nurodė aiškų teisinį savo reikalavimo atlyginti žalą pagrindą, bet ir akivaizdžiai pagrindė jį aplinkybėmis, neleidžiančiomis teismui abejoti, kad ieškinys dalyje dėl reikalavimo atlyginti žalą ne tik teisiškai, bet ir faktiškai nekildinamas iš ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimo. Taigi, šioje byloje nėra nustatyta sąlygų, kuriomis galėtų būti paneigta bendra taisyklė, kad savarankiški ieškovo reikalavimai turi būti nagrinėjami skirtingose civilinėse bylose (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Be to, dviejų savarankiškų nevienarūšių ginčų lygiagretus nagrinėjimas atskiruose ir dėl to mažiau sudėtinguose procesuose, teismo vertinimu, gali užtikrinti spartesnį bendrą abiejų procesų pasibaigimą teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Žemaitijos optikos centras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šias pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra savarankiški ir nagrinėtini atskirose bylose. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovėms UAB „Eurooptika“ ir I. J. dėl nesąžininga konkurencija bei kitais neteisėtais veiksmais padalytos žalos atlyginimo. Ieškinyje buvo pažymėta, kad atsakovės siekė pasinaudoti ieškovės įdirbiu, reputacija rinkoje, parduotuvės žymeniu „EURO OPTIKA“, norėdamos pirkėjams sudaryti įvaizdį, kad tebeveikia ta pati, jiems žinoma, parduotuvė, o ne atsidarė nauja, priklausanti kitai įmonei. Ieškiniu taip pat prašoma pripažinti negaliojančia atsakovės figūrinio prekių ženklo EUROOPTIKA registraciją pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, kad figūrinio prekių ženklo „EUROOPTIKA“ įregistravimu buvo siekiama ne savo prekių/paslaugų identifikavimo, o pasinaudoti ieškovės žinomumu, įdirbiu atitinkamoje rinkoje, reputacija asmeninio verslo naudai ir interesais, t. y. suklaidinti potencialius vartotojus. Taigi, abu ieškovės reikalavimai yra susiję tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuos reikalavimus nagrinėjant atskirose bylose atsiranda tikimybė, jog faktinės bylų aplinkybės (pvz, atsakovių galimai nesąžiningi veiksmai) bus vertinamos nevienodai, dėl ko gali būti priimti vienas kitam prieštaraujantys teismų procesiniai sprendimai, kas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Susijusių reikalavimų išskyrimas į dvi skirtinguose teismuose nagrinėtinas bylas aiškiai neatitiktų proceso ekonomiškumo principo. Susijusius ginčus tokiu atveju nagrinėtų Vilniaus apygardos teismas ir Telšių rajono apylinkės teismas, o tai reikštų neracionalų biudžeto lėšų ir teismų darbo laiko naudojimą. Be to, šalims kiltų pareiga rengti procesinius dokumentus ir pasirūpinti atstovavimu dviejose bylose, o tai padidintų šalių bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pagal atskirojo skundo teisinius ir faktinius argumentus, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pagal CPK 136 straipsnį, ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tačiau ši ieškovo teisė nėra absoliuti. Teismas, ieškinio priėmimo metu nustatęs, kad sujungtus reikalavimus tikslingiau nagrinėti skyrium, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimams dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo įstatymuose nustatytas skirtingas teismingumas: reikalavimas dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme (išimtinis teismingumas), tuo tarpu reikalavimui dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikšti taikomos bendrosios teismingumo taisyklės.CPK 33 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovei sujungus ieškinio reikalavimus, buvo pakeistas reikalavimo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo teismingumas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad situacija, kai ieškinio reikalavimų sujungimu keičiamas vieno iš ieškinio reikalavimų teismingumas, nėra pageidautina ir gali būti susijusi su atitinkamu atsakovų procesinių teisių (teisės į bylos nagrinėjimą jo gyvenamosios/buveinės vietos teisme) nepagrįstu apribojimu vien ieškovo valia. Dėl šios priežasties tokiu atveju, jei ieškinyje yra sujungiami pagal skirtingas teismingumo taisykles nagrinėtini reikalavimai, teismas turi itin atidžiai įvertinti, ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra tiek tarpusavyje susiję, kad juos tikslingiau nagrinėti vienoje byloje, inter alia išvengiant skirtingų teismų sprendimų tuo pačiu klausimu priėmimo rizikos.Įvertinęs byloje pareikštų reikalavimų ir juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių turinį ir pobūdį, apeliacinės instancijos sutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės pareiktų reikalavimų tarpusavio sąsajos nėra pakankamos tam, kad visi ieškovės reikalavimai būtų nagrinėjami kartu. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra kildinamas iš atsakovių veiksmų, pareiškiant registruoti ginčijamą prekių ženklą ar šio ženklo naudojimo, t. y. žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti, kildinama tik iš dalies ieškovės ieškiniu įrodinėjamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia yra savarankiškas ir nagrinėtinas atskirai nuo kitų ieškovės reikalavimų. Vilniaus apygardos teismui teismingą reikalavimą dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ieškovė grindžia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostata (jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti prekių ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra vienas iš atvejų, kai elgiamasi turint nesąžiningų ketinimų. Dėl to, kai šalys yra konkurentai ir jų elgesys vertinamas pagal Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnyje įtvirtintas apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos nuostatas, sąvokos „nesąžiningi ketinimai“ ir „nesąžininga konkurencija“ sutampa („persidengia“) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-250/2008).Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekiant įvertinti pareiškėjo nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjimo atvejo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-1340/2002; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nesąžiningumui pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį konstatuoti svarbios visos faktinės aplinkybės, egzistavusios prekių ženklo paraiškos pateikimo metu, iš kurių galima spręsti apie tikruosius pareiškėjo ketinimus, teismas, vertindamas atsakovių galimą nesąžiningumą pareiškiant registruoti ginčijamą prekių ženklą, negalės apsiriboti tik pačiu prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo faktu; teismo turės būti tiriama ir vertinama ieškovės nurodomų aplinkybių, kuriomis pareikštas registruoti ginčijamas prekių ženklas, visuma, tarp jų ir tie atsakovių veiksmai, iš kurių tiesiogiai kildinamas ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos atsiradimas. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjant ieškovės pareikštus reikalavimus atskirai, teismas, nagrinėjantis ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat privalės tirti ir vertinti atitinkamų atsakovių veiksmų teisėtumą, t. y. pasisakyti, ar nurodyti veiksmai gali būti laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Taigi, apeliantė pagrįstai nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra susiję tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuos reikalavimus nagrinėjant atskirai, išlieka rizika, kad tos pačios aplinkybės skirtingų teismų bus įvertintos nevienodai, be to, tokia situacija neatitiktų ekonomiškumo principo reikalavimų, nes iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės turėtų būti tiriamos ir vertinamos dviejuose skirtinguose teismo procesuose. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pareikštus reikalavimus tikslingiau nagrinėti skyrium, yra nepagrįsta, kartu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų CPK 137 straipsnio 1dalies 2 punkto pagrindu, kadangi, ieškovei pagal proceso įstatymus, t. y. esant tam pakankamam pagrindui, sujungus ieškinio reikalavimus, reikalavimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra teismingas Vilniaus apygardos teismui vadovaujantis CPK 33 straipsnio 3 dalimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti UAB „Žemaitijos optikos centras“ ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo panaikinti ir šioje dalyje ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė