Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2404-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
A15.-2404-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02017-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. V.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2404-1058/2020
Teisminio proceso 4-68-3-02017-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2020 m. liepos 6 d., 19.29 val., Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto g. 2, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pasirinktu greičiu tiesiame kelio ruože nesuvaldė vairuojamo automobilio atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais V. V. pažeidė KET 9, 127 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 1), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamas V. V. nurodė, kad su pažeidimais sutinka, labai gailisi (b. l. 1). Tyrimo metu V. V. nurodė, kad vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, dėl to labai gailisi. Atsitrenkė į kitą automobilį, užkabino kairį veidrodėlį ir pasišalino (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Be paties V. V. prisipažinimo jo kaltę padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai: V. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos specialisto T. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 6 d., jam dirbant kartu su būrio vadais A. V. ir A. A., patruliuojant Tumo Vaižganto g., į juos kreipėsi asmuo, nurodydamas, kad ką tik automobilis „Toyota Prius“, šviesios spalvos, užkabino kitą automobilį ir nuvažiavo Gedimino pr. link Seimo, Goštauto g. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas ir įjungus švyturėlius sustabdytas. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo V. V.. Bendraujant su vairuotoju akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, išlipęs vairuotojas svirduliavo. Atvykus Kelių policijos valdybos ekipažui V1865 ir patikrinus V. V. blaivumą, vairuotojui pirmu putimu nustatytas 2,12 promilių girtumas. Nuvažiavus į įvykio vietą, liudytojo nerado, bet pastebėjo apgadintą automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės G. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 19.29 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį ir pasišalino, įvykį matė liudytojas (duomenys neaiškūs), kuris kreipėsi į pravažiuojantį patrulį V1921. Patrulis sulaikė minėtą automobilį „Toyota“ A. Goštauto g. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad automobilį „Toyota“ vairavo V. V., kuris aiškino, kad labai gailisi, jog vairavo neblaivus, neneigė, kad padarė eismo įvykį, tačiau nejuto smūgio. V. V. alkotesteriu 19.39 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas – 2,06 promilių girtumas. Patrulis V1921 nurodė, kad apgadintas automobilis stovi prie Užsienio reikalų ministerijos, adresu J. Tumo-Vaižganto g. 2. Atvykę rado stovintį apgadintą automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad automobilių „Toyota“ ir „Volvo“ apgadinimų aukštis panašus. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilio „Volvo“ vairuotojas yra N. L., iš jo paimtas paaiškinimas. Eismo įvykio vieta filmuojama, dėl vaizdo įrašo reikia kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją (b. l. 5); eismo įvykio vietos schemos, kuriose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 6, 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta – priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinis vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, apgadinimų aukštis 0,23-0,72, o automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta – priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, apgadinimų aukštis 0,13-0,74 (b. l. 8); nukentėjusiojo N. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 18 val., jis paliko savo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu J. Tumo-Vaižganto g. 2, transporto priemonė buvo palikta neapgadinta. 2020 m. liepos 6 d., apie 20 val. atėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jis apgadintas, ant priekinio stiklo buvo paliktas policijos pranešimas. Paskambinus nurodytu telefonu, jam nurodė atvykti į policijos komisariatą. Padarytos žalos šiuo metu įvertinti negali (b. l. 9); UAB „M“ pateikta remonto sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontas įvertintas 2 386,30 EUR (b. l. 10-12); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilių „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 16-24).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), kyla pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, važiuodamas pasirinktu greičiu tiesiame kelio ruože nesuvaldė vairuojamo automobilio atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės neneigė, jo kaltę sukėlus eismo įvykį bei automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų faktą patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei automobilių apgadinimų fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad V. V. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas iš kaltinimo šalina administracinio nusižengimo protokole V. V. inkriminuotą KET 14 punkto pažeidimą bei faktinę aplinkybę, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių girtumas, kadangi vairavimo neblaiviam faktas jau yra įvertintas kitoje byloje ir už vairavimą esant neblaiviam asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (baudžiamoji byla Nr. e1-2045-486/2020). Toks tikslinimas atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V., būdamas atsakingas už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo, nevertino savo veiksmais padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą patvirtina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, to neneigė ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei papildomų duomenų apie eismo įvykį, matyti, kad susidūrimo būta stipraus, taigi atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, kas liudija, jo tyčią pasišalinti. Be to, eismo įvykio metu V. V. buvo neblaivus, kas tik patvirtina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš UAB „M“ pateiktos sąmatos matyti, kad automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontas įvertintas 2 386,30 EUR, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl V. V. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. V. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad administraciniai nusižengimai padaryti neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama V. V. asmenybė – baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimų padarymą, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas už vairavimą esant neblaiviam, dirbantis. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti V. V. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis už ANK 417 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. e1-2045-486/2020, kurioje V. V. nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, jam jau taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 2 metų laikotarpiui, teismas sprendžia, kad šiuo atveju netikslinga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 11 EUR dydžio baudą.

V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 190 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 190 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20118354453.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė