- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- eI-7-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00453-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- N. D.
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Utenos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, Z. B., G. R., V. B.
- Advokatai
- Simonas Skukauskas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
atsakovių Utenos rajono savivaldybės ir Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei A. V.- M.,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovamsL. B., V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovams:Utenos rajono savivaldybei, Utenos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims:Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus,Z. B., G. R., V. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. D. (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu skundu, kurį patikslino 2017-03-02 pareiškimu, prašė:1) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Inspekcija)Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (po reorganizacijos-Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas), (toliau- ir Inspekcijos skyrius) 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundžiamo Utenos rajono savivaldybės administracijos 2016-07-01 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas);3) įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją pakoreguoti viešai paskelbto Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano sprendinius, nepriskiriant žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Utenos r., sav., Tauragnų sen., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Utenos r., sav., Tauragnų sen., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsiterpęs sklypas), esančių kelių vietinės reikšmės keliams.
Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka susprendimuose dėstomais argumentaisir mano, kad sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Paaiškino, kadSklypą pietinėje dalyje kertantis žvyrkelis, Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas) žymimas indeksu Ta-11 (toliau - ir Kelias Ta-11), neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje bei Specialiojo plano aiškinamojo rašto7.1.4.1. punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos jis galėtų būti priskiriamas viešiesiems keliams.Specialiojo plano koncepcijojetaip pat siūloma suformuoti vietinės reikšmės viešųjų ir vidaus kelių tinklą, į viešųjų kelių sąrašą neįtraukiant dalies Registrų centre įregistruotų gatvių – siūloma dalį gatvių, įregistruotų gyvenamosiose teritorijose, priskirti viešiesiems keliams, dalį jų (daugiausia akligatvių), esančių pilnai ar didesne dalimi privačioje žemėje, siūloma priskirti vidaus keliams, įregistruojant servitutus.Pareiškėjos nuomone, Specialusis planas turėjo būti rengiamas būtent pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą koncepciją. Administracijos argumentas, kad Keliu Ta-11 privažiuojama prie penkių sodybų, esančių (duomenys neskelbtini), yra neteisingas ir nepagrįstas. Specialiajame plane numatomu Keliu Ta-11 galima privažiuoti tik prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. šis kelias yra akligatvis. Be to, Specialiuoju planu numatomas Kelias Ta-11 nesprendžia(ir neturi spręsti) privažiavimo prie (duomenys neskelbtini) sodybų klausimo, t. y. šiuo keliu neįmanoma privažiuoti prie minėtų sodybų. Viešojo kelio formavimas tam, kad būtų „suteikta“ galimybė privažiuoti prie Įsiterpusio sklypo ir joje esančios sodybos, kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, ir Sklypo bei joje esančios sodybos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pareiškėjai, Z. B. ir G. R., taip pat nėra racionalus ir pagrįstas. Privažiavimo klausimai prie paminėtų penkių sodybų galėtų būti sprendžiami atitinkamo turinio servitutais.Sklypą ir Įsiterpusį sklypą šiaurinėje dalyje kertantis žvyrkelis, einantis per valstybinės reikšmės mišką, taip pat palei Politiškių ežerą (toliau – ir Palei ežerą ir mišką einantis Kelias) taip pat yra nepagrįstai priskiriamas viešiesiems keliams.
Kadangi Specialiajame plane Kelias Ta-11 ir Palei ežerą ir mišką einantis Kelias yra projektuojamikaip vietinės reikšmės viešieji III kategorijos keliai, pareiškėjos nuomone, atsižvelgus į tai, kad esamo žvyrkelio (projektuojamo Kelio Ta-11) plotis yra 4 m (tokio ploto žemė buvo išpirkta iš pareiškėjos tėvo J. B.), Palei ežerą ir mišką einančio Kelio plotis – 6 m., o pagal Kelių įstatymo11, 12 straipsnius, tokio kelio juostos minimalus plotis turi būti 10 m, apsaugos zonos plotis – po 10 m nuo kelio briaunų į abi puses, tokiu būdu Specialiojo plano sprendiniais yra suvaržomos pareiškėjos nuosavybės teisės į jai priklausantį žemės sklypą(t. y. galimai siekiama sudaryti prielaidas Kelio Ta-11 ir palei ežerą ir mišką einančio Kelio rekonstrukcijai (kelių juostos platinimui), ateityjepaimti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, taip pat nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas).Tokiais Specialiojo plano sprendiniais yra pažeidžiamos Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastuktūros vystymo planų rengimo taisyklių 14.2.2, 14.2.3, 35.3 punktų nuostatos, kadangi Specialiajame plane nėra žymimos visuomenės poreikiams paimamos žemės (įskaitant dėl numatomų kelių reikalingos visuomenės poreikiams paimti žemės), taip pat nėra vertinama, ar apskritai, kiekvienu konkrečiu atveju numatant viešojo kelio atkarpą, yra tenkinami visuomenės poreikiai, nėra nurodomos nustatytinos konkrečios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos zonos. Kita vertus, kelių priskyrimas vietinės reikšmės viešiesiems keliams, nesant tam objektyvaus poreikio ir nenumatant, kaip už šiuos suvaržymus (nuosavybės paėmimą, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas) bus atlyginta, iš esmės pažeis pareiškėjos nuosavybės teises. Kadangi pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, vietinės reikšmės keliai gali priklausyti tik savivaldybėms, o fiziniams asmenims gali priklausyti tik vidaus keliai, pareiškėjos nuomone, viešųjų kelių privačioje (tame tarpe ir pareiškėjai priklausančioje) žemėje projektavimas tiek, kiek šie keliai (atitinkamai 6 m ir 4 m pločio kelių juosta ir po 10 m nuo kelių briaunų į abi puses) patenka į šio privataus žemės sklypo teritoriją, pažeidžia minėtas Kelių įstatymo nuostatas. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad tiek Įsiterpęs sklypas, tiek Sklypas būtų apsupamas dviejų viešųjų III kategorijos kelių, o atsižvelgiant į tokiems keliams taikomus reikalavimus, tokie Specialiojo plano sprendiniai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio nuostatas, t. y. darnaus teritorijų planavimo principus ir kartu pareiškėjos teisę į sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas. Specialiojo plano sprendiniai dėl palei ežerą ir mišką einančio Kelio prieštarauja ir pažeidžia veiklą paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir pakrančių apsaugos zonose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kurie draudžia tiek naujų susisiekimo komunikacijų (kelių) statybą, tiek esamų rekonstrukciją paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir pakrančių apsaugos zonose. Specialiuoju planu numatoma Palei ežerą ir mišką einančio Kelio plėtra pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes III grupės vandens telkinių apsaugos zonų miškų pavertimas kitomis naudmenomis taip pat yra draudžiamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, pažeistos ir Specialiojo plano viešinimo procedūros, įtvirtintos Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose. Pareiškėjai turėjo būti atsiųstas pranešimas apie tai, kad dėl jai priklausančiusžemės sklypus kertančių kelių, kurie pagal Specialųjį planą priskiriami III kategorijos viešiesiems keliams, gali būti apribotos jos nuosavybės teisės į tą sklypą (rezervuotos teritorijos žemės paėmimui visuomenės poreikiams, nustatytos specialiosios žemės ir miško sąlygos), tačiau jokio pranešimo ji negavo. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS sistema) yra skelbiamas tik Specialiojo plano aiškinamasis raštas be priedų, t. y. nepilna aiškinamojo rašto dokumentacija turėjo būti skelbiama TPDRIS sistemoje ir seniūnijos ar savivaldybės patalpose.Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad nei Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Specialiojo plano rengimo pradžios, nei Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Specialiojo plano rengimo organizavimo kaip norminiai aktai nėra registruoti Teisės aktų registre, todėl šie administraciniai aktai nėra galiojantys, dėl ko ir pats Specialiojo plano rengimo procesas nėra teisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcijos skyrius atliko Specialiojo plano patikrinimą tik ta apimtimi, kiek buvo reikalinga įvertinti, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pareiškėjai į pateiktus pasiūlymus. Pareiškėjai 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimuose tai aiškiai buvo nurodyta, taip pat buvo nurodyta, kad kai planavimo organizatorius nustatyta tvarka pateiks Specialųjį planą patikrinimui, dokumentas bus patikrintas pilna apimtimi Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Vadovaujantis šios tvarkos 11 punktu, priežiūros institucija (Inspekcija pagal kompetenciją atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą) negali reikalauti keisti dokumento sprendinius, jei jie neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti planavimo organizatorių priimti ar atmesti pareiškėjos pasiūlymus dėl Specialiojo plano sprendinių, yra nepagrįstas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Kelias Ta-11 neatitinka Kelių įstatymo 3 straipsnio ir Specialiajame plane nustatytų kriterijų. Specialiojo plano sprendiniuose esami keliai priskirti viešiesiems keliams vadovaujantis šiais kriterijais: keliai nutiesti prie gyvenamųjų vietovių, jei jie veda prie 3-jų ar daugiau sodybų, realiai naudojami keliai. Kelias Ta-11 (dalis) yra valstybinėje žemėje ir kaip viešasis kelias jau buvo numatytas Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemoje, patvirtintoje Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimu Nr.TS-373 (toliau- ir 2009 m. Schema). Pažymėjo, jog vietinės reikšmės kelių priskyrimas viešiesiems ar vidaus keliams užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, kad susisiekimo infrastuktūra būtų prieinama visiems asmenims. Pareiškėja iš esmės bijo, kad dėl ateityje galimos kelio rekonstrukcijos gali būti paimama žemė visuomenės poreikiams, tačiau Specialiuoju planu žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas nėra sprendžiamas. Jeigu tai kada nors ir bus sprendžiama, tam bus rengiami kiti teritorijų planavimo dokumentai, kurių viešinimo metu pareiškėja turės teikti savo pastabas bei pasiūlymus. Taip pat paaiškino, kad pareiškėja skunde kelia papildomus reikalavimus bei pateikia naujas aplinkybes dėl Palei ežerą ir mišką einančio Kelio, kurie nebuvo keliami 2016 m. gegužės 13 d. bei 2016 m. liepos 14 d. pareiškėjos skunduose, taigi nebuvo nagrinėjami ir skundžiamame Inspekcijos sprendime.
Atsakovės Utenos rajono savivaldybė ir Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be išlygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento, tačiau įpareigoja motyvuotai atsakyti, nurodant nepritarimo pateiktiems pasiūlymams motyvus. Pateiktų visuomenės pasiūlymų priėmimo ar atmetimo motyvai turi būti pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.Pareiškėjos reikalavimas dėl Palei ežerą ir mišką einančio Kelio nepriskyrimo vietinės reikšmės keliams nenagrinėtinas teisme, nes pareiškėja dėl šio reikalavimo neteikė planavimo organizatoriui jokių pasiūlymų ir atitinkamai planavimo organizatorius dėl to nėra priėmęs jokio motyvuoto sprendimo.Kelias Ta-11 atitinka Kelių įstatymo keliamus reikalavimus viešajam keliui, taip pat Specialiajame plane įtvirtintus kriterijus, pagal kuriuos keliai priskiriami viešiesiems keliams. Šiuo keliu patenkama prie 5 sodybų, kelias intensyviai naudojamas, kitų kelių patekti į šias sodybas nėra. Specialusis planas nereglamentuoja atvejų, kai Kelių įstatyme nustatyta kelio juosta pločio atžvilgiu netelpa valstybinėje žemėje, esančioje tarp įregistruotų privačių žemės sklypų. Jeigu bus ketinama rekonstruoti Kelią Ta-11, bus rengiami kiti teritorijų planavimo dokumentai, kurių metu ir paaiškės, ar užtenka esamo kelio pločio, ar ne. Specialiuoju planu šio kelio rekonstrukcijos būtinybė nėra nustatyta. Viešojo svarstymo metu nebuvo pateikti Specialiojo plano priedai, tarp jų- ir 4 priedas, kuriame įvardintas sąrašas sklypų, per kuriuos eina viešieji keliai, ir šių sklypų dalys numatytos kaip rezervuotinos visuomenės poreikiams, įregistruojant laikinus servitutus. Tačiau šis priedas neliečia pareiškėjos, pareiškėjai priklausančių sklypų šiame sąraše nėra, nes Kelias Ta-11 yra valstybinėje žemėje, o ne privačioje žemėje. Dėl to, kad Specialiojo plano priedai nebuvo paviešinti, nuo 2017-02-28 yra kartojama šio rengiamo Specialiojo plano viešinimo procedūra. Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos atstovo nurodyti tarybos sprendimas bei direktoriaus įsakymas, kuriais pradėtas teritorijų planavimo dokumento rengimas, nėra norminiai teisės aktai, jie nėra teisės aktų registro objektai ir teisės aktų registre negalėjo būti talpinami.
Tretieji suinteresuotieji asmenys Z. B. ir G. R. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais visiškai sutinka ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad nesupranta, kodėl Kelias Ta-11, kuris yra 4 m pločio akligatvis, vedantis tik į vieną sodybą, pagal rengiamą Specialųjį planą priskiriamas viešųjų kelių kategorijai. Priskyrus šį kelią vietinės reikšmės viešųjų III kategorijos kelių tinklui, bus sudaromos prielaidos šio kelio rekonstrukcijai (didinant jo plotį) ir atitinkamų apribojimų (kelio apsaugos zonos) nustatymui, be to rengiamame specialiajame plane nenagrinėjami su tuo susiję nuostolių kompensavimo klausimai. Palei ežerą ir mišką einantis Kelias patenka į Politiškių ežero apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, taip pat kerta valstybinį mišką, todėl esamo 6 m pločio kelio priskyrimas vietinės reikšmės viešųjų kelių III kategorijos tinklui, suteikiant galimybę šį kelią rekonstruoti (platinti), prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime nurodė, kad jam visiškai nesvarbu, kokios kategorijos keliams planuojama priskirti kelią Ta-11, o palei ežerą ir mišką einantis Kelias taip pat niekam netrukdo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos tėvui J. B. Utenos apskrities 1998-03-25 sprendimu Nr.30979-40-6985 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį Utenos rajone Utenos sen. Nečioniškio k. (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris Utenos rajono valdybos 2001-04-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu žemės sklypo padalinimo projektu buvo padalintas į du žemės sklypus: Sklypą - 19,63 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Įsiterpusį sklypą - 0,71 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Žemės tvarkymo bylos, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Įsiterpęs žemės sklypas ir jame esantys statiniai, taip pat 2/15 dalys Sklypo. Sklype esantis pastatas (gyvenamasis namas) nuosavybės teise priklauso kitiems Sklypo bendraturčiams. Sklypas išsidėstęs abipus Kelio Ta-11.
Pareiškėja 2016 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijąsu pastabomis dėl Specialiojo plano sprendinių (toliau- ir Pasiūlymas), prašė pakeisti Kelio Ta-11 statusą iš viešojo kelio į vidaus, nes juo naudojasi tik Sklypo savininkai bei A. ir J. Ž. (toliau kelio nėra) ir nėra jokių viešų objektų. Utenos rajono savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano“ nusprendė neatsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus. Minėtą savivaldybės administracijos sprendimą pareiškėja apskundė Inspekcijos skyriui, kuris 2016 m. birželio 7 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, be kita ko, panaikinti Administracijos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimti naują sprendimą, t. y. pateikti išsamų atsakymą į pareiškėjos 2016 m. balandžio 18 d. rašte pateiktas pastabas. Administracija privalomąjį nurodymą įvykdė, panaikino2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė naują 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakartotinai informavo pareiškėją, kad nebus atsižvelgta į pareiškėjos pasiūlymus, nurodė motyvus. Minėtą Administracijos sprendimą pareiškėja apskundė Inspekcijos skyriui, kuris 2016 m. rugpjūčio10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino.
Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnis nustato bendruosius specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimus, tarp kurių išskiria specialiojo teritorijų planavimo proceso etapus (parengiamąjį, rengimo ir baigiamąjį) bei įtvirtina, kad baigiamojo etapo pirmoji stadija yra specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas- parengto teritorijų planavimo dokumento viešinimas supaprastinta tvarka (30 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnį, viena iš teritorijų planavimo viešinimo procedūrų yra pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas. Teritorijų planavimo įstatymo37 straipsnio 1 dalis numato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu.
Nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas dėl Specialiojo plano planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo į pareiškėjos Pasiūlymą, pateiktą Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bei Inspekcijos skyriaus sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo.
Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis numato, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra ne kartą pažymėjęs, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ)89 straipsnyje nustatytus kriterijus.Taigi, pagal nustatytą reglamentavimą, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo37 straipsnio 2 dalyje numatytu skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo etapu yra vertinamas būtent planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus pateikusiam asmeniui tinkamumas, t. y. ar atsakymas buvo motyvuotas ir pateiktas raštu(pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-16 sprendimas administracinėje byloje Nr.A-356-624/2015, 2016-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2029-442/2016, 2014-08-20 sprendimas administracinėje byloje Nr.A-556-1699/2014, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015, 2015 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-822/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009 m., psl. 426-427).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnyje nurodytų institucijų teikiami atsakymai į asmenų pasiūlymus turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį, reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Taigi, pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (2013-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2011-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (2008-07-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Administracija Sprendimu pareiškėjos teiktą pasiūlymą atmetė, nurodydama Kelio Ta-11 statusą, Kelių įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, šio kelio priskyrimo viešajam keliui kriterijus (privažiuojama prie 5 sodybų, jos detaliai išvardytos), privačios žemės išpirkimo tikimybę bei pažymėdama, kad Kelias Ta-11, kaip viešasis kelias, buvo suplanuotas jau 2009 m. Schema, pakeisti kelio statuso į vietinės reikšmės vidaus kelią neplanuojama, nurodė Sprendimo apskundimo tvarką.
Rengiamo Specialiojo plano sprendiniais Kelias Ta-11 priskiriamas vietinės reikšmės viešiesiems keliams, įvardintas kaip Tauragnų seniūnijoje esantis IIIv kategorijos 0,62 km ilgio su grunto danga Nečioniškio kaimo kelias (Specialiojo plano 1 priedo 10 lapas). Šalys neginčija aplinkybės, ir tai patvirtina teismui pateikta J. B. žemės tvarkymo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Žemės tvarkymo byla), kad Keliu Ta-11 užimta žemė yra valstybinė žemė ir į Sklypo plotą neįskaičiuota, šis kelias egzistavo jau atkuriant nuosavybės teises J.B. ir yra realiai naudojamas. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad Specialiojo plano sprendiniuose esami, realiai naudojami keliai priskirti viešiesiems keliams pagal tam tikrus kriterijus, vienas iš kurių- keliai nutiesti prie gyvenamųjų vietovių, jei jie veda prie 3-jų ar daugiau sodybų Specialiojo plano aiškinamasis raštas, lapas 31). Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukos patvirtina, kad Keliu Ta-11 patenkama į Sklype esančią sodybą ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sodybą (esančią žemės sklype, kurio kadastro numerio pabaiga (duomenys neskelbtini)), nuo šio kelio einančiu servitutiniu keliu patenkama į Įsiterpusiame sklype esančią sodybą ((duomenys neskelbtini)), taip pat nuo Kelio Ta-11 einančiu neviešuoju keliu (Specialiojo plano brėžinyje pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkama į sodybą (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, kurio kadastro numerio pabaiga (duomenys neskelbtini), bei į pietus nuo jos esančią sodybą (duomenys neskelbtini). Taigi, Administracijos Sprendimas pagrįstas ir objektyviais faktiniais duomenimis, nurodytas teisinis pagrindas.
Nesutikdama su Administracijos Sprendimu, pareiškėja jį apskundė tuometiniam Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Pagal teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo procesodalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Teritorijų planavimo procese Inspekcijai kaip teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijai įtvirtinta pareiga patikrinti ir įvertinti, ar planavimo organizatorius pasiūlymus pateikusiam asmeniui atsakė motyvuotai. Inspekcijos skyrius, gavęs pareiškėjos skundą dėl Administracijos 2016-04-28 atsakymo į Pasiūlymą, konstatavo, jog šis planavimo organizatoriaus atsakymas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, yra neišsamus, nepagrįstas teisės normomis, Administracijai pateikė 2016-06-07 privalomąjį nurodymą, reikalaudamas panaikinti 2016-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos Pasiūlymo. Apie tai pareiškėją informavo 2016-06-06 raštu Nr(duomenys neskelbtini), kuriame be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo skunde įvardintų teritorijų planavimo procedūrų vykdymo ir sprendinių formavimo pažeidimų nenustatė. Pareiškėjai pakartotinai apskundus Administracijos Sprendimą, Inspekcijos skyrius 2016-08-10 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Administracija įvykdė jai teiktame privalomajame nurodyme įvardintus reikalavimus, Sprendimu motyvuotai atsakė pareiškėjai, kodėl netenkinamas jos Pasiūlymas, konstatavo, jog Administracijos Sprendimas yra pagrįstas ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažymėjo, jog Inspekcijos pozicija dėl pareiškėjos skunde keliamų pretenzijų jau išdėstyta jos 2016-06-09 rašte, nurodė teisinį reglamentavimą, išaiškino pareiškėjai, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr.D1-904/3D-844 11 punkto reikalavimais, negali įpareigoti keisti specialiojo plano sprendinių, jeigu jie nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką, kuria pareiškėja pasinaudojo.
Įvertinusi Utenos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Inspekcijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinius, teisėjų kolegija sprendžia, kad juose pareiškėjai buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į jos pateiktus pasiūlymus, nurodyta dėl kokių priežasčių jos pasiūlymai atmetami. Todėl šiuo aspektu teismas pažymi, kad šie atsakymai atitinka aukščiau nurodytąTeritorijų planavimo įstatymo37 straipsnio 2 dalies reikalavimą motyvuotai atsakyti apie pasiūlymų atmetimo priežastis.
Prašydama panaikinti Sprendimą bei Inspekcijos sprendimą, pareiškėja savo skundą grindžia ir argumentais dėl galimų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (rengiamo Specialiojo plano procedūriniais pažeidimais, sprendinių neatitikimu Kelių įstatymo, Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastuktūros vystymo planų rengimo taisyklių nuostatoms). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatydamas teisminio nagrinėjimo ribas analogiškose administracinėse bylose, yra konstatavęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl planavimo organizatoriaus ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų atsakymų į teritorijų planavimo procese asmenų teiktus pasiūlymus, teismui tenka pareiga patikrinti, kiek pagrįstas pareiškėjo skundas, jog atsakymas į pasiūlymą buvo neišsamus, nemotyvuotas, tačiau teismas neturi prievolės vertinti minėtų institucijų atsakymų pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu, t.y. teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėjimui iš esmės dėl galimų teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimo bei jų šalinimo; duomenys apie tai, kokie buvo pateikti pasiūlymai, kokios buvo pareikštos pretenzijos planavimo organizatoriui, turės būti pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms, taip pat teritorijų planavimo dokumento sprendiniai turės būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, pateikus teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka; taigi, tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą, priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės parteiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr.A-520-1206/2013, 2014-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr.A-502-2215/2013, 2014-08-20 sprendimas administracinėje byloje Nr.A-556-1699/2014, 2015-03-16 sprendimas administracinėje byloje Nr.A-356-624/2015). Todėl pareiškėjos argumentai, susiję su Specialiojo plano rengimo procedūriniais pažeidimais, Specialiojo plano sprendinių neatitikimu Teritorijų planavimo įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, nuostatoms, nagrinėjamojoje byloje nėra vertinami.
Pareiškėja, teikdama skundą administraciniam teismui, jį grindžia ir argumentais dėl Palei ežerą ir mišką einančio Kelio, kaip viešojo kelio, statuso nustatymo Specialiajame plane (Specialiojo plano brėžinyje šio kelio Nr. (duomenys neskelbtini)), skunde formuluoja reikalavimą įpareigoti Administraciją pakoreguoti Specialiojo plano sprendinius, nepriskiriant tiek kelio Ta-11, tiek Palei ežerą ir mišką einančio kelio viešiesiems keliams. Iš Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies normų turinio matyti, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese suinteresuoti asmenys turi teisę teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui, planavimo organizatorius privalo juos išnagrinėti, o asmuo, nesutikdamas su planavimo organizatoriaus atsakymu į jo pasiūlymą, privalo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, planavimo organizatoriaus atsakymą apskųsdamas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja jokių pasiūlymų dėl Palei ežerą ir mišką einančio Kelio planavimo organizatoriui neteikė, taigi, nei planavimo organizatorius, nei Inspekcijos skyrius pareiškėjos teikiamų argumentų dėl šio kelio nėra išnagrinėję ir dėl jų pasisakę. Todėl pareiškėjos skunde teikiami argumentai ir formuluojami reikalavimai, susiję su Palei ežerą ir mišką einančio Kelio numatymu Specialiajame plane negali būti ginčo šioje byloje objektu ir yra nenagrinėjami.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek Sprendimas, tiek Inspekcijos sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjų pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja iš esmės nenurodė, jog vertinant pasiūlymus ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai. Sprendimas ir Inspekcijos sprendimas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje bei VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti Administraciją atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus- keisti pareiškėjos nurodytus Specialiojo plano sprendinius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos N. D. skundą atsakovams Utenos rajono savivaldybei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos skyriaus, Z. B., G. R., V. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.