Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Skaistei Jautakienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R. G., T. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti teismo šaukimais – pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo T. G. asmeniškai, o suinteresuotas asmuo R. R. G. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 66-68). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. R. G. prašymų dėl posėdžio eigos negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, o suinteresuotas asmuo T. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes gyvena ir dirba užsienyje (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. G. sutuoktinė, o suinteresuotų asmenų R. R. G. ir T. G. mama L. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10, 15-17, 59); (duomenys neskelbtini) Bendru sutuoktinių testamentu, patvirtintu Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas R. G. ir palikėja L. R. G. buvo nurodę, jog visą savo turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), kuris jų mirties dieną priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jie palieka vienas kitam (b. l. 13-14); 2012-10-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi palikėjai L.R. G. buvo nustatyta globa, o jos globėju ir jai priklausančio turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas R. G. (b. l. 12); 2016-07-28 rašte teismui Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K. nurodė, jog po L. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) šiame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 19); VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas palikėjos L. R. G. testamentas, tačiau duomenų apie palikėjos L. R. G. palikimo priėmimo ar atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus nėra (b. l. 57-58); Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis: palikėjai L. R. G. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu; palikėjai L.R. G. ir pareiškėjui R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); pareiškėjui R. G. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įgyti santuokos metu (b. l. 36-50); pareiškėjas R. G. iki 2016-06-30 yra sumokėjęs visus mokesčius už komunalinius patarnavimus butui (duomenys neskelbtini), moka paslaugų mokesčius už paslaugas, teikiamas adresu (duomenys neskelbtini), bei už pastatų draudimą ir civilinės atsakomybės draudimą (b. l. 20-35).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiškėjo atstovės teiktų paaiškinimų bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių matyti, jog suinteresuoti asmenys R. R. G. ir T. G. yra palikėjos L. R. G. pirmos eilės įpėdiniai, o pareiškėjas R. G., kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis turi teisę paveldėti su jais (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Šiuo atveju suinteresuoti asmenys –palikėjos ir pareiškėjo vaikai patvirtino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra teisingos, atitinka tikrovę ir jie sutinka su pareiškėjo prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jų tėvas R. G. aktyviais veiksmais priėmė palikėjos L. R. G. turtą – po palikėjos mirties ne tik toliau naudojasi, bet ir rūpinasi visu turtu, moka mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu ir jį draudžia, o jie į savo mamos palikimą nepretendavo ir jo nepriėmė (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Taigi, šiuo atveju kiti turintys teisę paveldėti asmenys palikėjos palikimo nepriėmė ir jokių ginčų dėl to palikimo tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovės paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo žmonos L. R. G. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti žmonos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po L. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.