- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-38-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02206-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Jolanta Badaugienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- P. G.
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Alčauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02206-2010-9
NUTARTIS
2012 m. balandžio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei I. S., dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir teisinių pasekmių taikymo, bei pagal atsakovės I. S. priešieškinį ieškovui P. G. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir teisinių pasekmių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. G. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad I. S. iš esmės pažeidė 2000 m. gruodžio mėn.18 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, registro Nr.12064, bei tuo pagrindu šią sutartį nutraukti nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos; taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo P. G., asmeninėn nuosavybėn, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove jis išgyveno kartu apie 9 metus. Nors buvo nesusituokę, vedė bendrą ūkį, pasitikėjo vienas kitu finansiniuose ir šeimyniniuose reikaluose. Su atsakove 2000-12-18 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir perleido atsakovei jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą su sandėliuku, esančius(duomenys neskelbtini), kuriame su atsakove kartu gyveno. Pagal susitarimą atsakovė privalėjo suteikti jam maitinimą, drabužius, kitas būtinas paslaugas, tam tikslui panaudodama ieškovo gaunamą invalidumo pensiją. Ieškovui sutartimi buvo numatyta teisė naudotis šiuo butu iki mirties. Pradžioje atsakovė tvarkė buitį, rūpinosi juo, tačiau praėjus keletui metų, atsakovė ėmė piktnaudžiauti sutartimi. Ji ne tik, kad juo nesirūpino, bet ir pati pragyveno iš jo pensijos. Supratęs, kad atsakovė siekė tik užvaldyti jo turtą, o realiai neketino juo rūpintis iki jo mirties, jis nutarė nutraukti sutartį.
Atsakovė I. S. pateikė priešieškinį, prašydama nutraukti 2000-12-18 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl ieškovo P. G. kaltės; priteisti nuostolių atlyginimui 36000 Lt; priteisti 5437 Lt išlaidas už atliktą buto remontą; neturtinės žalos atlyginimui priteisti 5000 Lt; įpareigoti ieškovą grąžinti bute likusius jos asmeninius daiktus: televizorių Samsung 1799 Lt vertės, šaldytuvą Beko 1249 Lt vertės, kompiuterį 1838 Lt vertės, kompiuterio stalą 200 Lt vertės, kėdę prie kompiuterio 90 Lt vertės, dujinę viryklę Beko 1249Lt vertės, šaldiklį 1059 Lt vertės, kilimą 350 Lt vertės, elektros prietaisą sumuštiniams keptis 49 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 119 Lt vertės, 4 vnt. pagalvių už 80 Lt, 3 vnt. kaldrų už 180 Lt, adijalus 2 vnt. už 200 Lt, dulkių siurblį už 80 Lt, žemės arimo traktoriuką už 550 Lt, mėlynos spalvos „Dormeo“ užvalkalus už 414 Lt, „Dormeo“ pagalves 2 vnt. už 178 Lt, „Dormeo“ čiužinukus 2 vnt. už 469 Lt, 4 taburetes už 80 Lt, virdulį už 80 Lt, 2 elektrinius arbatinukus už 50 Lt, 2 puodus už 50 Lt, 4 dubenius už 40 Lt, 6 kavos puodelius už 24 Lt, 12 sriubos lėkščių už 24 Lt, 10 lėkštučių už 15 Lt, 10 stikliukų už 20 Lt, 6 salotines lėkštes už 18 Lt, 15 valgomųjų šaukštų už 13 Lt, 10 šaukštelių už 15 Lt, 10 šakučių už 12 Lt, 10 peilių už 13 Lt, 3 cukrines už 9 Lt, 10 užvalkalų už 80 Lt, 8 paklodes už 32 Lt, 20 užvalkaliukų už 60 Lt, 5 didelius rankšluosčius už 20 Lt, 8 virtuvinius rankšluosčius už 24 Lt, 4 staltieses už 40 Lt, 4 lovatieses už 41 Lt, 4 fotelių užtiesalus už 32 Lt, šviestuvą už 45 Lt, sieninę lempą už 46 Lt, žvakidę už 25 Lt, sieninį medinį kryžių už 40 Lt, vaflinę už 40 Lt, sulčiaspaudę už 100 Lt, 2 mėsmales už 46 Lt, dujų balioną už 50 Lt, garų surinktuvą už 159 Lt. Nurodė, kad su ieškovu gyveno kaip vyras ir žmona, tik nebuvo įregistravę santuokos. 2000 metais ieškovas nusipirko butą(duomenys neskelbtini), kuriame kartu apsigyveno. Ieškovas butą nusipirko iš savo asmeninių pinigų. Ji norėdama užsitikrinti savo padėtį, kad ateityje neliktų be būsto, pasiūlė ieškovui sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ieškovas sutiko ir jie tokią sutartį sudarė. Gyveno kaip sutuoktiniai. Ji gamino valgyti, skalbė, valė. Jie kartu prekiavo drabužiais. Ji 1998 metais buvo gavusi palikimą, turėjo savo santaupų, kurias išleido gyvendama kartu su ieškovu. Iš šių santaupų buvo atliktas buto remontas, išlaikomas ieškovas. Ieškovas savo pinigus leido savo reikmėms, nors sutartyje buvo numatyta, kad išlaikymą ji teiks iš ieškovo pensijos. Ieškovas turi priklausomybę nuo alkoholio, todėl kai išgerdavo, tapdavo agresyvus, ne kartą prieš ją pakėlė ranką. 2010 metų gegužės mėnesį ieškovas vėl buvo pradėjęs gerti, ko pasekoje atsigulė į Švėkšnos ligoninę gydymuisi. Ten jis susirado moterį, apšmeižė ją per laikraštį, šito ji negalėjo atleisti, todėl paliko ieškovą. Kai norėjo pasiimti savo daiktus, ieškovas jos nebeįleido į butą, ji buvo priversta kreiptis į policiją. Ji vykdė visas savo pareigas, bet ieškovas pats savo netinkamu elgesiu privertė ją išeitį, todėl sutartis turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Jos pateiktos sąskaitos, kvitai, sąmata, sąskaitų išrašai įrodo, kad ji gyvendama su ieškovu išleido savo pinigus, todėl ji patyrė nuostolius, kurie turi būti atlyginti. Visi daiktai yra arba jos asmeniniai, arba pirkti iš jos asmeninių lėšų, todėl turi būti jai priteisti. Dėl ieškovo kaltės ji patyrė stresą, pergyvenimus, gydėsi, todėl patyrė moralinę žalą, kurią turi atlyginti ieškovas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį tenkino dalinai. Nutraukė 2000 m. gruodžio mėn.18 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, registro Nr. 12064, sudarytą tarp ieškovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos 2011-10-04. Taikė vienašalę restituciją ir grąžino 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini), ieškovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
Įpareigojo ieškovą P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) televizorių Samsung 1799 Lt vertės, šaldiklį 1059 Lt vertės, kompiuterio stalą 200 Lt vertės, kilimą 350 Lt vertės, elektros prietaisą sumuštiniams keptis 49 Lt vertės, 4vnt. pagalvių už 80 Lt, 2 vnt. kaldrų už 120 Lt, dulkių siurblį už 80 Lt, 2 elektrinius arbatinukus už 50 Lt, 2 puodus už 50 Lt, šviestuvą už 45 Lt, sieninę lempą už 46 Lt, žvakidę už 25 Lt, sieninį medinį kryžių už 40 Lt, vaflinę už 40 Lt, sulčiaspaudę už 100 Lt, 1 mėsmalę už 23 Lt, dujų balioną už 50 Lt. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Atsakovė sudarydama išlaikymo iki gvos galvos sutartį ir ilgą laiką gyvendama su ieškovu žinojo apie jo priklausomybę nuo alkoholio, kad tai liga, dėl kurios ieškovui gali pakisti elgesys, įpročiai ir pan., tačiau prisiėmė tokią riziką. Šalių tarpusavio jausmų pasikeitimas, šiuo atveju negali turėti įtakos rentos mokėtojo pareigų vykdymui. Atsakovė, žinodama, kad ieškovas gydosi psichiatrinėje ligoninėje, 2010 m. birželio mėnesį pakeitė buto spyną ir išvažiavo pas sūnų, žinodama, kad ieškovas turi grįžti iš ligoninės į butą, kuriame pagal sutartį turi teisę gyventi, tuo esminiai pažeisdama sutartį. Atsakovė taip pat prašė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, motyvuodama, kad jos vykdyti ji nebegalinti. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, rentos sutartis nutrauktina dėl atsakovės kaltės (LR CK 6.464str.2d.). Nutraukus sutartį, taikytina restitucija.
Atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, buto remonto išlaidų atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip neįrodyti dėl jau paminėtų aplinkybių, be to, teismui nustačius, kad rentos mokėtojas iš esmės pažeidė sutartį, rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu (LR CK 6.464str.2d).
Byloje nėra jokių objektyių įrodymų, kad atsakovė už savo asmenines lėšas buvo pirkusi buitinę techniką ar namų apyvokos daiktus ir kad tokie daiktai iš viso bute (duomenys neskelbtini) buvo, tačiau ieškovas dalį atsakovės ieškinio dėl daiktų grąžinimo pripažino, todėl šioje dalyje priešieškinis tenkintinas (LR CPK 187str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimą, ir P. G. ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti: nutraukti 2000-12-18 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl ieškovo P. G. kaltės; išlaikant ieškovą P. G. patirtų nuostolių atlyginimui prašo iš jo priteisti 36 000 Lt; už jos lėšomis atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontą pagal pateiktą lokalinę sąmatą priteisti 5437 Lt; neturtinės žalos atlyginimui priteisti 5000 Lt; įpareigoti ieškovą grąžinti jai bute (duomenys neskelbtini) likusius jos daiktus: televizorių Samsung 1799 Lt vertės, šaldytuvą Beko 1249 Lt vertės, kompiuterį 1838 Lt vertės, kompiuterio stalą 200 Lt vertės, kėdę prie kompiuterio stalo 90 Lt vertės, dujinę viryklę Beko 1249 Lt vertės, šaldiklį už 1059 Lt, kilimą už 350 Lt, elektros prietaisą sumuštiniams kepti už 49 Lt, mikrobangų krosnelę už 119 Lt, pagalvių 4 vnt. už 80 Lt, kaldrų 3 vnt. už 180 Lt, adijalus 2 vnt. už 200 Lt, dulkių siurblį už 80 Lt, žemės arimo traktoriuką už 550 Lt, mėlynos spalvos „Dormeo" užvalkalus už 414 Lt, „Dormeo" pagalves 2 vnt, už 178 Lt, „Dormeo" čiužinukus 2 vnt. už 469 Lt, 4 taburetes už 80 Lt, virdulį už 80 Lt, 2 elektrinius arbatinukus už 50 Lt, 2 puodus už 50 Lt, 4 dubenius už 40 Lt, 6 kavos puodelius už 24 Lt, 12 sriubos lėkščių už 24 Lt, 10 lėkštučių už 15 Lt, 10 stikliukų už 20 Lt, 6 salotines lėkštes už 18 Lt, 15 valgomųjų šaukštų už 13 Lt, 10 šaukštelių už 15 Lt, 10 šakučių už 12 Lt, 10 peilių už 13 Lt, 3 cukrinės už 9 Lt, l0 užvalkalų už 80 Lt, 8 paklodės už 32 Lt, 20 užvalkaliukų už 60 Lt, 5 dideli rankšluosčiai už 20 Lt, 8 virtuviniai rankšluosčiai už 24 Lt, 4 staltiesės už 40 Lt, 4 lovatiesės už 41 Lt, 4 fotelių užtiesalai už 32 Lt, šviestuvas už 45 Lt, sieninė lempa už 46 Lt, žvakidė už 25 Lt, sieninis medinis kryžius už 40 Lt, vaflinė už 40 Lt, sulčiaspaudė už 100 Lt, 2 mėsmalės už 46 Lt, dujų balioną už 50 Lt, garų surinktuvą už 159 Lt, 4 dieninės užuolaidas už 40 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė, kad ji, I. S. iš esmės pažeidė 2000 m. gruodžio 18 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, registro Nr. 12064, nors apeliantė mano, kad būtent ieškovas P. G. nevykdė šios sutarties sąlygų. Iš esmės teismas rėmėsi vieninteliu žodiniu P. G. paaiškinimu, kad 2010 m. pavasarį, kai jis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, po to grįžęs negalėjo patekti į butą, nes apeliantė buvo pakeitusi buto spyną. Spyna buvo sugedusi, durys sunkiai rakinosi, kadangi viena rūpinosi buto remontu ir priežiūra, spyną pakeitė ir išvyko pas sūnų, o P. G. buvo perspėtas, kaip naują raktą gali pasiimti.
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kodėl būtent apeliantė buvo priversta išvykti iš P. G. buto, nes ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, išgėręs tapdavo agresyvus ir vartodavo prieš apeliantę fizinį ir psichologinį smurtą, todėl ji kreipėsi į policijos pareigūnus ir dėl šių veiksmų P. G. buvo įspėtas LR Policijos įstatymo 19 str. 1 p. tvarka. Ieškovas taip pat savavališkai išvežė jos rūbus iš jai priklausančio buto, todėl Telšių r. savivaldybės administracijos ginčų komisijos nutarimu Nr. 32/2010 jam buvo pareikštas įspėjimas. P. G. parašė apie apeliantę šmeižiantį straipsnį. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2000-12-18 sutartis turėjo būti nutraukta dėl ieškovo P. G. kaltės.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ir apeliantė nuo 1999 metų gyveno kaip vyras ir žmona ir vedė bendrą ūkį, bet jų santykiai buvo ne kaip faktinių sutuoktinių, o kaip rentos davėjo ir rentos gavėjo. Jei teismas būtų nustatęs, kad apeliantė su P. G. gyveno faktinėje santuokoje, turtą turėjo dalinti po 1/2, kai tuo tarpu jai buvo priteista turto už 4 206,00 Lt, o ieškovui už 26 381,00 Lt.
4. Teismas klaidingai nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas iš bendrų lėšų, nors iš tikrųjų jį remontavo apeliantė viena, panaudodama tam iš mamos palikimo gautas lėšas, savo santaupas, ką buvo nurodžiusi savo priešieškinyje, o ieškovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tuo visai nesirūpino, tačiau jai, taikant vienašalę restituciją ir butą perduodant asmeninėn P. G. nuosavybėn, jokia kompensacija nebuvo priteista.
Atsiliepimas
Atsiliepimu apeliacinį skundą ieškovas P. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimą. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, ieškovo nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas, įrodymai įvertinti, materialinės ir procesinės teisės normos bei teismų praktika taikyta tinkamai. Prašo skundą atmesti. (2 t. 85 – 87 b. l. ).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai yra tokie: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas, rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra. Kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalis). Pagal sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo, įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant išvardytus sutarties ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai tokio pobūdžio sutarčių pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu ar ne esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar tinkamas paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tokiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės. Rentos mokėtojui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas rentos gavėjui tapo gyvybiškai svarbus, buvo pažeisti rentos gavėjo teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jo interesai, prarastas pasitikėjimas rentos mokėtoju, kuris pagrįstas šalių pasitikėjimu, išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas.
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje esančia 2000-12-18 „Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi“ rentos gavėjas P. G. perdavė rentos mokėtojai I. S. nuosavybėn ir naudojimuisi nekilnojamą turtą: dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,33 km² bendro naudingo ploto ir sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o rentos mokėtoja I. S. sutarties 2 p. įsipareigojo teikti rentos gavėjui iki jo gyvos galvos tokias materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir reikiamos pagalbos paslaugas: teikti maitinimą, drabužius, nupirkdama vaistus, suteikdama kitas būtinas jam paslaugas, tam tikslui panaudojant iš P. G. gaunamą invalidumo pensiją (t.1, 3 b. l.). Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, padarė išvadą, kad buvo iš esmės pažeistos sutarties sąlygos, rentos sutartį nutraukė dėl atsakovės kaltės, o nutraukus sutartį, taikė restituciją.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta 2000-12-18, o jau 2010-09-24, praėjus devyneriems metams, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sutartį nutraukti. Rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai, vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukiant sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį.
Ieškovas teigia, kad jis negavo to iš rentos gavėjos, ko tikėjosi, yra neįgyvendinami jo lūkesčiai, interesai, atsakovė nesirūpino jos sveikata, išvykusi pas gimines, paliko jį be priežiūros, todėl mano, kad atsakovė nelinki jam gero, pablogėjo dėl įtemptų šalių tarpusavio santykių ieškovo sveikata. Atsakovė pripažino, kad ieškovui išvykus gydytis, pakeitė buto durų spyną, dėl ko ieškovas negalėjo patekti į butą. Šios sutarties šalių tarpusavio nesutarimus ir vaidus įrodo policijos iškvietimai ir kita ikiteisminė medžiaga. Tokie faktai patvirtina šalių nesutarimus ir negalėjimą ramiai bei tinkamai teikti reikiamas rentos paslaugas. Tai yra esminiai šios sutarties pažeidimai, todėl, esant abiejų šalių sutikimui, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pagrįstai teismo yra nutraukta. Atsakovė gerai pažino ieškovą ir jo polinkį į alkoholizmą, todėl, pasirašydama sutartį, privalėjo ir galėjo įvertinti ieškovo minėtas gyvensenos ir jo elgesio aplinkybes. Su tuo taikstėsi ir sutiko, nes sutartį vykdė ilgą laiko tarpą. Tačiau, išvykdama iš ieškovo gyvenamosios vietovės, pakeitusi buto, kuriame ieškovas turi teisę gyventi iki gyvos galvos, užraktus, nuolatinio išlaikymo pareigos nebevykdė ir pripažino, neketinanti toliau ją vykdyti, todėl yra jos kaltė dėl išlaikymo neteikimo pagal sutartį. Dėl pasakyto, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas dėl atsakovės kaltės nebuvimo.
Atsakovė priešieškiniu pati prašė taip pat šią sutartį nutraukti, tik mano, kad nėra jos kaltės, nes ji pagal aplinkybes ir pagal sutarties sąlygas rūpinosi ieškovu, rūpinosi būtu: jį remontavo, draudė bei mokėjo visus komunalinius mokesčius. Apeliantė nurodė, kad pats ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, išgėręs tapdavo agresyviu ir vartojo prieš ją smurtą, neapsikentusi kvietė policijos pareigūnus, pradėti du ikiteisminiai tyrimai ir tai matyti iš byloje pateiktų įrodymų (vokas 1 t. 124 b. l.) Ieškovas savavališkai išvežė atsakovės daiktus iš jai priklausančio buto, buvo priversta kreitis į savivaldybės ginčų komisiją (vokas 1 t. 140 b. l.). Besigydydamas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje nuo priklausomybės alkoholiui 2010-06-15 parašė apie atsakovę šmeižiantį straipsnį dienraštyje „Šilokarčiama“ ( 1 t. 71 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė, sudarydama išlaikymo iki gvos galvos sutartį ir ilgą laiką gyvendama su ieškovu, žinojo apie jo priklausomybę nuo alkoholio, kad tai liga, dėl kurios ieškovui gali kisti elgesys, įpročiai ir pan., tačiau prisiėmė tokią riziką. Apeliantė, žinodama, kad ieškovas gydosi psichiatrinėje ligoninėje, 2010 m. birželio mėnesį pakeitė buto spyną ir išvažiavo pas sūnų, žinodama, kad ieškovas turi grįžti iš ligoninės į butą, kuriame pagal sutartį turi teisę gyventi, tačiau negalėjo į jį patekti, tuo esminiai pati pažeidė sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tarp šalių nebėra pasitikėjimo, kas yra būtina šalių išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, atsižvelgiant į ieškovo amžių, ligas, valios išraišką - norą tokią sutartį nutraukti dėl šalių tarpusavio nesugyvenamumo, yra pagrindas laikyti pažeidimus esminiais, todėl yra pagrindas tokią sutartį nutraukti, juolab, kad šalys taikytis nenori ir pageidauja grąžinti viską, ką gavo pagal sutartį kiekviena iš šalių.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nuostolių, buto remonto išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimų atmetimo dėl jų neįrodytumo, nes atsakovė nepateikė jokių objektyvių, pagrįstų įrodymų, kad butas buvo remontuojamas tik iš jos asmeninių lėšų, kad atsakovė už savo asmenines lėšas buvo pirkusi prašomą išreikalauti buitinę techniką ar namų apyvokos daiktus ir nepateikė net įrodymų, kad tokie daiktai iš viso bute (duomenys neskelbtini) buvo. Be to, teismui nustačius, kad rentos mokėtojas iš esmės pažeidė sutartį, rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu (LR CK 6.464 str. 2d ). Kiekviena bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remia savo reikalavimus ar atsikirtimus ( LR CPK 178str.). Taigi, daiktų įsigijimo iš asmeninių lėšų ir tų daiktų nugabenimo į ginčo butą faktą privalėjo įrodyti tik atsakovė (LR CPK 178 str.). Dėl kitų kilnojamų daiktų, kurių atžvilgiu nėra teismo sprendimo, išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, atsakovė gali užvesti atskirą bylą ir kreiptis į teismą su kitu, nauju ieškiniu.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad I instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad šalys vedė bendrą ūkį, nutraukus sutartį, privalėjo turtą padalinti po lygiai, kaip tarp sutuoktinių. Nebuvo ieškinio reikalavimo byloje pripažinti faktinius santuokinius santykius ir bendro ūkio egzistavimą, todėl restitucijos pagal šią sutartį klausimą teismas išsprendė tinkamai. Nuostolius, asmenines lėšas ir jų panaudojimą įdėjimams į kito asmens turtą, privalo įrodyti ta šalis, kuri reikalauja tokių nuostolių ar žalos atlyginimo.( LR CPK 178 str., 177 str., 180 str.).
Apeliantės išvykimas iš P. G. buto nebuvo iššauktas būtent P. G. netinkamo elgesio faktu, nes išvykimo metu, P. G. bute nebuvo( jis gydėsi ligoninėje). Tai rodo, jog toks apeliantės elgesys yra pačios apeliantės apsisprendimas. Todėl I instancijos teismas tinkamai įvertino šią faktinę aplinkybę.
Kolegija sutinka ir su kitomis I instancijos teismo padarytomis išvadomis įvertinant įrodymus šioje byloje ir jų nekartoja. Naujų, netirtų aplinkybių, apeliantė nepateikė.( LR CPK 185 str.). Dėl pasakyto, kolegija konstatuoja, jog įrodymų vertinimo taisyklės, vertinant abiejų bylos šalių pateikus įrodymus į bylą, nebuvo pažeistos. ( LR CPK 185 str.).
Atmetant apeliacinį skundą, teismas išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktą Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-29 pažymą Nr. VI-1213(7.3032) antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš valstybės biudžeto sudaro 493,45 Lt. Ieškinį patenkinus visiškai, priešieškinį tenkinus tik iš dalies, bylinėjimosi išlaidos 300,- Lt priteistinos iš atsakovės I. S. valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Kadangi apeliacinėje instancijoje teismui nepateikti dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme yra nesprendžiamas ( LR CPK 96 str. 4d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir pagal nustatytas faktines šios bylos aplinkybes tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2011m. spalio 4 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.