Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Valdo Falkausko apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, ir paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant įmoką per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai V. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. J. 900 Lt nukentėjusiajai V. K. turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, parduotuvėje, esančioje Liepų g. 2, Kūlupėnų kaime, Kretingos rajone, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad tarp Ž. Š. ir V. K. yra žodinis susitarimas, pagal kurį Ž. Š. išnuomojo V. K. 8,6 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Ž. Š., prisistatė V. K. Ž. Š. įgaliotuoju atstovu, pateikdamas įgaliojimą notarinio registro Nr. 2767, ir klaidingai nurodydamas, jog turi teisę iš V. K. gauti Ž. Š. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pinigus bei patvirtindamas, jog šiuos pinigus artimiausiu metu perduos Ž. Š., tokiu būdu suklaidino V. K., kuri nurodytu laikotarpiu ne daugiau kaip per tris kartus perdavė V. J. 900 Lt, tačiau pastarasis šių pinigų Ž. Š. neperdavė ir tokiu būdu apgaule įgijo nukentėjusiajai V. K. priklausančius 900 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėjas advokatas V. Falkauskas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-01-29 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad byloje nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, jog tarp V. K. ir Ž. Š. buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis. Ž. Š. pareiškimas, išsakytas V. K. 2011 m. gegužės mėn., kad jis yra žemės savininkas ir turi teisę gauti žemės nuomos mokestį, buvo aiškus klaidinimas. Po V. K. ir Ž. Š. susitikimo V. J. žinojo, kad Ž. Š. nesudarė įstatymo reikalaujamos formos žemės nuomos sutarties ir neįregistravo jos viešame registre. Žodinė sutartis yra aiškus įstatymo pažeidimas, kurį padarė ne V. J., o tariamai nukentėję asmenys. Be to, V. K. nepatikrino, ar Ž. Š. tikrai yra žemės sklypo savininkas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. K. nepatikrinusi, kad Ž. Š. tikrai yra žemės sklypo savininkas ir net galbūt sudarydama žodinį susitarimą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Jeigu, kaip nurodoma kaltinime, V. J. pateikė V. K. įgaliojimą, tai ši privalėjo jį perskaityti ir pažiūrėti, kokio turinio ir pobūdžio yra šis dokumentas. Todėl esminė aplinkybė, nulėmusi jos apsisprendimą perduoti pinigus, buvo ne V. J. nurodymas, kad jis turi teisę paimti pinigus, tačiau pačios V. K. nerūpestingumas, t. y. nepagrįstas manymas, kad ji turi pareigą kažkam kažką mokėti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino tarp V. J. bei Ž. Š. susiklosčiusius teisinius santykius, teismas nesugebėjo atskirti civilinių teisinių santykių nuo baudžiamosios teisės normomis draudžiamų santykių, todėl buvo surengtas aiškiai neteisingas baudžiamasis procesas. Kad V. J. yra tik Ž. Š. tarpininkas, aiškiai matyti iš 2011 m. gegužės mėn. įvykių ir 2011-07-26 įgaliojimo turinio. Iš įgaliojimo matyti, kad V. J. suteikiama neribota teisė ne tik naudotis Ž. Š. piniginiais resursais, tačiau ir sudaryti sutartis, keisti jų sąlygas ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tai reiškia, kad Ž. Š. sudarius žodinę sutartį dėl žemės nuomos, V. J. buvo suteikta teisė atlikti visus veiksmus, susijusius su sutartimis, nes įgaliojimai neapriboti jokių veiksmų konkretizavimu ar sąrašu. Ž. Š. paruošė ir jam įdavė žemės nuomos sutarties blankus su savo parašu. Juose nebuvo įrašytas joks nuomininkas ir tai reiškia, kad savo veiksmais Ž. Š. įgalioja V. J. atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su Ž. Š. žemės valdymu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad įgaliojimo turinys rodo, kad Ž. Š. neribotai pasitiki V. J. ne tik santykiuose su V. K., tačiau santykiuose su neapibrėžtu asmenų ratu. Todėl prokurorai vietoj to, kad tinkamai išanalizuotų Ž. Š. ir V. J., Ž. Š. ir V. K. teisinių santykių esmę, be pagrindo kriminalizavo V. J. veiksmus. Be to, visiškai neaišku, kas yra laikoma nusikaltimo (sukčiavimo) dalyku – 900 Lt dydžio žemės mokestis ar V. K. turtas – 900 Lt.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas privalėjo atskleisti inkriminuojamos veikos objektyvųjį požymį, tačiau to nepadarė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Būtent dėl pastarosios atsakomybės nuostatos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijai kilo abejonių, t. y. iškilo klausimas, ar apskųstame teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis V. J. neturėjo psichikos sutrikimų, jei taip, ar dėl jų galėjo visiškai suvokti tos veikos pavojingumą arba valdyti savo veiksmus, ar šiuo metu jis turi psichikos sutrikimų, jei taip, ar dėl jų gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė (t. 2, 8–9).

Remiantis pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-72/2014 matyti, jog psichiatro eksperto išvadose nurodoma: 1. Apskųstame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu V. J. turėjo psichikos sutrikimų šizofitinis sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo suvokti savo pavojingos nusikalstamos veikos ir valdyti savo veiksmų. 2. Šiuo metu V. J. turi pirmame atsakyme minėtą psichikos sutrikimą, dėl jos negali suvokti veiksmų esmės ir jų valdyti. 3. V. J. šiuo metu reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 22–23). Taigi atsižvelgiant į tokias paaiškėjusias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniame skunde nurodytų galimų pažeidimų, susijusių su nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, jo kaltės nustatymu bei dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų klausimų, todėl siekiant užtikrinti teisingumo interesus, proceso dalyvių teisę į tinkamą teismo procesą, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendį V. J. panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui.