Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui R. K., pareiškėjo atstovui advokatui Z. Š., suinteresuotam asmeniui A. V.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. B., V. J. ir suinteresuoto asmens Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., V. J., A. V. ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mamos L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nuo (duomenys neskelbtini)faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama L. B.. Mamos sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas A. K. yra miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas R. K. yra priėmęs tėvo palikimą, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notaro biurui. Tačiau dėl lėšų trūkumo paveldėjimo teisės liudijimo į tėvo palikimą nebuvo išsiėmęs. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), yra įregistruota tik tėvui. Pareiškėjas manė, kad minimus pastatus paveldėjo priimdamas tėvo palikimą ir po mamos mirties į notaro biurą nesikreipė bei paveldėjimo bylos neužvedė. Kreipęsis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į minimus pastatus, sužinojo, kad jie yra pastatyti tėvams esant santuokoje, todėl iš notaro gali gauti tik paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį šių pastatų. Kitą ½ dalį šių pastatų turi paveldėti L. B. įpėdiniai. Nurodė, jog mama po tėvo mirties persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui R. K. visus pastatus vienas valdė ir iki šio laiko naudojasi jais kaip savo. Taip po mamos mirties per įstatymo nustatytą laikotarpį yra priėmęs palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. L. B. vaikai, kurie yra įtraukti suinteresuotais asmenimis, pateiktam prašymui dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas nurodė, jog po mamos mirties kreiptis į notarą dėl ½ dalies palikimo priėmimo sutrukdė ir teisinių žinių stoka.

Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu pareiškėjo pareiškimui neprieštaravo (b.l. 26). Teismo posėdyje su pareiškėjo pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad mirusio tėvo turtą brolis R. K. paveldėjo pagal testamentą. Nurodę, jog po mamos mirties R. K. tvarkė ir prižiūrėjo likusį turtą.

Suinteresuoti asmenys A. B., V. J. ir VĮ Turto bankas atsiliepimuose nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (b.l. 24,25,27-28).

Suinteresuoti asmenys A. B., V. J. ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškimą buvo prašoma bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims ar jų atstovui (VĮ Turto bankas) nedalyvaujant. Šalims apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, negautą prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. B., V. J. ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 247 str. 2 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios santuokos liudijimo kopijos (b.l. 5,6) nustatyta, kad A. K. ir L. B. (santuokinės pavardės – K., B.) susituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Po A. K. mirties jo palikimą notaro biure yra priėmęs R. K. (b.l. 11,12-14). Po L. B., gyv. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto I notaro biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios palikimą (b.l. 4,15,16). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog A. K. ir L. B. santuokos metu (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti aktu buvo įgyti gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), kurie registruoti A. K. nuosavybe (b.l. 8-10). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, jog suinteresuoti asmenys A. V., A. B., V. J. yra palikėjos L. B. vaikai. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjo pareiškimo reikalavimams.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėjas R. K. kreipdamasis į teismą nurodė, kad mamos L. B. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Tėvo palikimą pareiškėjas yra priėmęs, o po mamos mirties notaro biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjas R. K. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusio asmens palikimą, nes rūpinosi, naudojosi nekilnojamuoju turtu ir jį tvarkė, t.y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Tačiau dėl teisinių žinių stokos ir kitų aplinkybių pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio asmens turtą negavo. Pareiškėjo R. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. K. mirusios motinos L. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti ir nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos valstybei (CPK 443 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,02 Eur (penkis eurus du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.