- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- e1-191-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00063-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Romualdos Pocienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:
G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
G. K. įvykdė kontrabandą, o būtent: 2023 m. spalio 8 d. apie 23.30 val. vairuodamas krovininį automobilį vilkiką Scania su priekaba – šaldytuvu Schmitz, Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vykdamas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), priekaboje – šaldytuve, specialiai įrengtoje slėptuvėje, priekabos lubose, paslėpęs neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 30 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 8 970 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 900 MGL ir yra 167 595,00 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt penki eurai 00 ct.), nepateikė šių daiktų muitinės kontrolei, jų nedeklaravo bei tokiu būdu šios kontrolės išvengė.
Šiais veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 metų dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiiminėja krovinių pervežimu. Jis įmonėje yra įdarbintas kaip vairuotojas. Vairuotojui nėra priskirtas konkretus transportas, todėl kiekviena kartą gali važiuoti su vis kitu transportu. 2021 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, ilsėdamasis (duomenys neskelbtini) miestelyje susipažino su vyru vardu O.. Po atostogų vis sutikdavo O., kartais ir pasienyje, nes jis irgi dirbo vairuotoju. 2023 m. rugsėjo 22-25 d. susitiko O. mieste, (duomenys neskelbtini) srityje, O. pirmas priėjo prie jo, klausė ar vis dar dirba vairuotoju, taip pat klausė kokiomis kryptimis važinėja. Papasakojo, kad vis dar dirba, važinėja į Lietuvos Respubliką, Baltarusijos Respubliką, Lenkijos Respubliką bei Rusijos Federaciją. Tada O. jam pasiūlė užsidirbti papildomai pervežant cigarečių krovinį į Lietuvos Respubliką. Jam už pervežimą pasiūlė 1500 eurų atlygį, kurį būtų gavęs kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. O. patikino, kad reikės pervežti tik apie 30 dėžių, taip pat sakė, kad dėl nieko gali nepergyventi, jis viską suruoš taip, kad jo puspriekabė vizualiai atrodys tuščia. Sutikęs su pasiūlymu, O. jam davė mygtukinį telefoną, kuriame buvo įvestas O. telefono numeris. 2023 m. spalio 3 d. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jam paskambino vadybininkas ir nurodė iš (duomenys neskelbtini) srities su vilkiku SCANIA vykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir pasiimti puspriekabę. Nuvykęs į nurodytą vadybininko vietą, pasiėmė puspriekabę, atidaręs puspriekabės šaldytuvo duris, kur yra šaldytuvo variklis, rado dokumentus, prisijungė puspriekabę ir paskambino O., kad jis jau pasiruošęs vykti atgal į (duomenys neskelbtini) sritį. O. nurodė, kad jam reikia atvykti į aikštelę, maždaug 20 km iki Lietuvos Respublikos sienos ir ten laukti. O. nurodytoje aikštelėje pasirodė tik 2023 m. spalio 4 d., atvažiavo geltonos spalvos vilkiku ir prisikabino jo puspriekabę. O. vilkiko numeriai buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos. 2023 m. spalio 4 d. apie 18-19 val. O. atvažiavo, sustojo, prikabino jam puspriekabę ir pasakė, kad gali važiuoti. Taip pat paprašė, kad grąžintų mygtukinį telefoną. Paaiškino, kad pravažiavęs Lietuvos Respublikos sieną, jį pasitiks automobilis „Audi A6“, baltos spalvos, kuris jam duos ilgųjų šviesų signalą, tada turės sustoti. Lietuvis iš „Audi A6“ priėjęs prie jo turės pasakyti „Linkėjimai nuo O.“, tuo metu, turės važiuoti paskui juos. Su juo turėjo atsiskaityti vietoje, kaip ir minėjo turėjo jam sumokėti 1500 eurų. Išklausęs O. nurodymų, pradėjo važiuoti link Lietuvos sienos ir atsistojo į eilę, važiuoti pro (duomenys neskelbtini) kelio postą. Lietuvos Respublikos sieną kirto tik 2023 m. spalio 8 d. apie 23.15 val., muitinės pareigūnams padavė dokumentus, viską susiformino ir kai jau norėjo išvažiuoti, pareigūnas nurodė vykti į rentgeną. Po kontrolės liepė nuvažiuoti į detalaus tikrinimo angarą, ten pareigūnai pradėjo detalų tikrinimą. Pareigūnai užlipę ant puspriekabės stogo, nulupo plastiko medžiagą, medžio plokštės lakštą ir pamatė sukrautas cigaretes blokais. Asmens kratos metu, piniginėje rasti pinigai yra jo ir įmonės duoti. Rasti 11 800 Rusijos Federacijos rublių ir 170 Lenkijos zlotų yra jo asmeniniai pinigai. Rasti 1025 eurai yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, A. K., dėl esamos situacijos, taikomų sankcijų, jis prašė nupirkti vilkikui SCANIA su kuria važiavo, naujas padangas. Gali patikinti, kad įmonės vadovas ar jo personalas nieko nežinojo apie vykdomą kontrabandą su įmonės transporto priemone. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, prašo užstatą įskaityti į baudos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurie pripažįstami įrodymais.
Liudytojas V. K. parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kelio poste. Pamainą pradėjo nuo 2023 m. spalio 8 d. 19:00 val., darbą baigė 2023 m. spalio 9 d. 8.00 val. Apie 23.30 val. dirbo pagal pamainos viršininko sudarytą darbo grafiką atvykstančių į Lietuvos Respubliką automobilių tikrinimo darbo vietoje. Jam dirbant lengvųjų ir krovininių automobilių patikrinime į (duomenys neskelbtini) kelio postą atvyko krovinis automobilis – šaldytuvas Scania su (duomenys neskelbtini) registracijos valstybiniais numeriais. Transporto priemonę vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, vyko vienas. Kas buvo vairuotojo deklaruojama nežino, nes šios transporto priemonės netikrino. Šią transporto priemonę tikrino kolega inspektorius R. T.. Kiek žino ši transporto priemonė važiavo raudonu kanalu. Taip pat žino, kad R. T. pildė patikrinimo aktą. Koks buvo patikrinimo akto turinys jis nežino. Šiuo konkrečiu atveju kolega R. T. atidarė vizualiai puspriekabės duris, išmatavo ilgį ir taip baigė tikrinimą. Jis šio krovinio netikrino, nes jis atvyko prie kolegos, o ne jo. Po patikinimo inspektorius R. T. išleido transporto priemonę. Transporto priemonė po patikrinimo išvažiavo link rekontrolės, tai yra vieta kur išvažiuoja transportas iš posto teritorijos. Išleista transporto priemonė stovėjo prie rekontrolės kurį laiką. Greičiausiai ji stovėjo neišleista, nes tuo metu rekontrolės poste nieko nebuvo. Kelių minučių bėgyje atėjo pamainos viršininkas ir pasakė, kad reikia išleistą transporto priemonę susigrąžinti atgal ir nukreipti į rentgeno kontrolę. Pamainos viršininkas A. A. pasakė, kad paskambino iš Muitinės kriminalinės tarnybos todėl reikalinga rentgeno kontrolė. Pats pamainos viršininkas nuėjo prie transporto priemonės išleidimo vietos ir nukreipė transportą į rentgeno kontrolę. Atlikus transporto rentgeno kontrolę, rentgeno kontrolės pareigūnas iš karto pasakė, kad matyti nestandartiniai neatitikimai transporto priemonės puspriekabėje. Po to puspriekabė buvo nukreipta į detalaus tikrinimo angarą. Pirmiausiai buvo pasitelktas grąžtas, rentgenologas iš transporto priemonės vidaus gręžė skylę į transporto priemonės stogą. Pragręžus skylę pradėjo iš lubų byrėti tabakas. Po šių veiksmų visi su kolegomis bandė rasti būdą kaip patekti prie paslėptų cigarečių. Jis asmeniškai apėjo vilkiko puspriekabę iš vidaus ir pastebėjo, kad šaldytuvo konstrukcijų stypai yra prisukti prie lubų kitaip negu gamykliškai. Vaizdas neatrodė standartiškai. Kai nepavyko prie slėptuvės prieiti iš vidaus, nusprendė lipti ant stogo ir bandyti patekti per jį. Pamačius stogą iš išorės iš karto galima suprasti, kad vaizdas nėra standartinis, taip gamykliškai nebūna. Matėsi uždėta plokštė, panaši kaip įprastai šaldytuvo, tačiau matėsi silikonavimo žymės. Plokštė buvo papildomai prisukta varžtais. Varžtai jau buvo prirūdija. Atsukus varžtus, dangtį bandė nuimti rankomis ir laužtuvu. Nuėmus plokštę iš karto pasimatė cigaretės. Jis nežino kaip tiksliai atrodo šaldytuvo gamykliška konstrukciją, bet pamačius šią slėptuvę mano, kad ji yra padaryta specialiai. Radus cigaretes bandė jas traukti, sekėsi labai sunkiai, nes jos buvo labai suspaustos. Rado virves, kurios tikriausiai buvo palengvinimui kaip ištraukti cigaretes. Jis liko dirbti šioje darbo vietoje todėl pamainos viršininkas jam pavedė surašyti tarnybinį pranešimą dėl įvykio dėl to, nes tuo metu dirbo transporto patikrinimo vietoje ir RIKS buvo sukurtas jo vardu. Pavieniai atvejai, kai tenka rašyti tarnybinį pranešimą už kolegą, dažniausiai tarnybinį pranešimą rašo asmuo, kuris ir tikrino transporto priemonę. Tarnybinis pranešimas nėra išsamus todėl, kad jis jo nerašė. Dirbant darbo vietoje, prie automobilių tikrinimo nelabai yra laiko rašyti tarnybinius pranešimus, todėl viršininkas A. A. padėjo jam jį surašyti. Negali tiksliai pasakyti, bet mano, kad jis jį tik perskaitė, patikslino gal kažkokias detales dėl transporto priemonės ir pasirašė.
Liudytojas R. T. parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kelio poste. Pamainą pradėjo nuo 2023 m. spalio 8 d. 19.00 val., darbą baigė 2023 m. spalio 9 d. 09.00 val. Nuo 19 val. iki 24 val. dirbo pagal pamainos viršininko sudarytą darbo grafiką atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių tikrinimo ir forminimo darbo vietoje. Jam krovininių automobilių patikrinime į (duomenys neskelbtini) kelio postą atvyko krovinis automobilis – šaldytuvas su (duomenys neskelbtini) registracijos valstybiniais numeriai, tiksliai kokie numeriai neatsimins. Transporto priemonę vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis. Vairuotojas deklaravo, kad važiuoja tuščias. Jų darbinė Nasa sistema tą dieną neveikė. Privažiavus minimai transporto priemonei vairuotojas jam padavė pasą, transporto priemonės technikinį pasą ir leidimą vykti. Patikrinus dokumentus sukūrė patikrinimo aktą. Pasimatavo transporto priemonės puspriekabės šaldytuvo ilgį. Matavo tik ilgį, nes gautas toks nurodymas, kad tikrinti visų tuščių transporto priemonių puspriekabių tik ilgį. Vizualiai viskas atrodė tvarkingai. Taip pat apžiūrėjo transporto priemonės puspriekabę vizualiai. Jos aukštis jam nesukėlė įtarimų. Šaldytuvo konstrukcijos atrodė natūraliai, nesukėlė įtarimų. Visos tuščios transporto priemonės yra automatiškai siunčiamos į raudoną kanalą. Pildant patikrinimo aktą jokių pažeidimų nenustatė. Konkrečiai tą vakarą į rentgeną siuntė transporto priemones, kurios yra su kroviniu, bet ir tuščias. Dažnai į rentgeną siunčia atsitiktinai. Pabaigęs tikrinimą, užbaigė tikrinimo aktą, atidavė dokumentus vairuotojui. Supildė rekontrolę ir išleido transporto priemonę. Transporto priemonės vairuotojas privažiavęs prie rekontrolės turi išlipti, nunešti dokumentus inspektoriui, kuris sėdi prie rekontrolės budelės. Inspektorius gavęs dokumentus turi sutikrinti transporto priemonės numerius, atsidaryti vilkiko puspriekabę ir įsitikinti, kad ji yra tuščia, bei pakartotinai pamatuoti transporto priemonės puspriekabės ilgį. Jis negali pasakyti ar pareigūnas padarė šiuos veiksmus, nes nematė. Tą dieną, tuo metu rekontrolėje dirbo T. M.. Iš esmės prie rekontrolės eilių nebūna. Nežino kodėl kurį laiką transporto priemonė nebuvo išleista. Po kurio laiko kai išleido transporto priemonę į lauką išbėgo pamainos viršininkas A. A. ir nubėgo link rekontrolės. Vėliau paaiškino, kad pamainos viršininkui paskambino iš Muitinės kriminalinės tarnybos ir liepė peršviesti išleistą transportą rentgenu. Toliau, pačio proceso, kai transportas buvo nukreiptas į rentgeną ar peršviestas jis nematė, nes nuo 24 val. buvo paskirtas dirbti į eksportą. Jis tik apie 2 val. nakties sužinojo, kad išleistos transporto priemonės stoge rastos nedeklaruotos akcizinės prekės cigaretės. Po to kai pasakė, kad rado cigaretes, jo išleistoje transporto priemonėje, pats nuėjo pasižiūrėti. Atėjęs pasižiūrėti į rastą slėptuvę, pasižiūrėjo tik į pačią slėptuvę iš išorės, kuri buvo stoge. Vizualiai nebuvo galima pamatyti, kad kažkas yra negerai. Dėl tarnybinio pranešimo gali paaiškinti, kad tik pamainos rytą sužinojo, kad kolega inspektorius V. K. surašė tarnybinį pranešimą dėl rastų cigarečių. Iš esmės jam pamainos viršininkas neliepė jo surašyti todėl jis nesureikšmino.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Šiuo atveju minėta norma gali būti taikoma, todėl prokurorė pagrįstai siūlo baigti procesą baudžiamuoju įsakymu. BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės, viena iš jų – bauda. Atsižvelgiant į tai, kad už G. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą jam gali būti skiriama ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ir į tai, kad nusikalstamais veiksmais materialinė žala nebuvo padaryta, šioje baudžiamoje byloje gali būti taikomas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato. Taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad G. K. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai.
BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos ar laisvės atėmimo iki aštuonerių metų, bausmės.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Prokurorės pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo užbaigimo G. K., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje padarymą siūloma paskirti baudos bausmę, jos dydį nustatant 210 MGL. Skiriant G. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, daromą žalą valstybės ekonomiškai ir nustatytai verslo tvarkai, neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių kiekį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių santykį, taip pat į pačio kaltinamojo asmenybę. Kaip jau minėta, G. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant šiek tiek didesnį dydį nei baudos minimumas – 210 MGL, kai už sunkaus nusikaltimo padarymą numatoma nuo 150 iki 6000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnis).
Teismo vertinimu, skiriama bauda yra proporcinga bei adekvati kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų atžvilgiu. Prokurorė siūlo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę mažinti vienu trečdaliu. G. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis bei šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – bauda mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis G. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2023 m. spalio 9 d. 2.30 val. iki 2023 m. spalio 10 d. 13.25 val., tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Romualdos Pocienės nutarimu G. K. paskirta kardomoji priemonė – 7 000 Eur užstatas. Iš nutarimo turinio matyti, kad Kauno apygardos prokuratūrai pateikti duomenys, kad 2023 m. spalio 9 d. F. A. į Generalinės prokuratūros sąskaitą įmokėjo 7000 eurų užstatą bei pateikė prašymą, kad tuo atveju jei procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu jo įmokėtas užstatas būtų perduotas baudos išieškojimui. Siekiant realaus teismo priimto sprendimo įvykdymo, taip pat atsižvelgiant į užstatą sumokėjusio asmens sutikimą dėl užstato panaudojimo paskirtos baudos padengimui, G. K. paskirta kardomoji priemonė – 7 000 Eur užstatas paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina, užstato sumą nukreipiant kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimui (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Likusi įmokėta užstato dalis grąžintina užstato davėjui.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti bylos duomenys
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 72 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo panaudotas palengvinti jos padarymą, t. y. kontrabanda buvo gabenamas cigarečių krovinys, tokiu būdu juo buvo pasinaudota nusikalstamai veikai palengvinti, nes be minėtos transporto priemonės kontrabandos nusikaltimo dalyko (cigarečių) gabenimas, atsižvelgiant į jo dydį, į tai, kad puspriekabės lubose specialiai įrengta slėptuvė, būtų neįmanomas, todėl šis turtas pripažįstamas nusikalstamos veikos – kontrabandos padarymo priemone. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, puspriekabė „Schmitz“, (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pripažintina konfiskuotinu turtu.
BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad puspriekabė „Schmitz“, (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) buvo specialiai paruošta vykdyti nusikalstamai veiką, t. y. joje buvo paruošta speciali slėptuvė siekiant paslėpti gabenamas cigaretes. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas konfiskuoja puspriekabę „Schmitz v/n (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones.
Bylos duomenimis apžiūrėtos ir paimtos cigaretės: 30 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 8970 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1500 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinamos, kaip daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2023 m. gruodžio 8 d. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 03-4-00063-23 paskaičiuotos išlaidos:
- sulaikytos cigaretės „Minsk Capital“, „NZ Gold“, „Minsk Capital QS“ – 8094000 NAR – saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). Cigarečių saugojimo išlaidos už laikotarpį sudaro nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. sudaro - 15,41 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už parą sudarys - 0,29635 Eur (nors yra prašoma skaičiuoti iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau terminas yra skaičiuojamas iki šio sprendimo priėmimo dienos, kadangi nėra aiški sprendimo įsiteisėjimo diena);
- sulaikytų cigarečių išėmimo iš slėptuvių išlaidos sudaro – 467, 54 Eur;
- sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidos sudaro – 1314,57 Eur;
- sulaikyta transporto priemonė - vilkiko „Scania“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“ v/n (duomenys neskelbtini) transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro 350,03 Eur;
- sulaikyta transporto priemonė - vilkiko „Scania“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“ v/n (duomenys neskelbtini) saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. sudaro - 206,50 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos už parą sudarys - 3,50 Eur.
Visos minėtos išlaidos, kurios sudaro 2669,14 Eur, pripažįstamos proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškomos iš kaltinamojo.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę – 210 MGL (10 500 (dešimties tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 140 MGL (7 000 (septynių tūkstančių) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 9 d. 2.30 val. iki 2023 m. spalio 10 d. 13.25 val., tai yra iš viso dvi paras, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad galutinė bausmė G. K. yra 136 MGL (6800 (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai) eurų) dydžio bauda.
Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Romualdos Pocienės nutarimu G. K. paskirtą kardomąją priemonę – 7 000 Eur užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – užstato davėjo F. A. sutikimu, nukreipti paskirtos baudos G. K. 6800 Eur sumokėjimui ir apie mokėjimo įvykdymą pranešti Kauno apygardos teismui. Likusį užstato dydį grąžinti užstato davėjui F. A..
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti puspriekabę „Schmitz“ (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 8970 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1500 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti ir sunaikinti.
Priteisti iš G. K. 2669,14 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 14 euro centų) proceso išlaidų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, šias lėšas pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.