Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Marisa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-213-431/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SEB VB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Marisa“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Transporto marisa“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Nomesa“, dėl turto kainos sumažinimo šalių pasirašytoje sutartyje ir 161 660 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „SEB VB lizingas“ (pavadinimas pakeistas į UAB „SEB lizingas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti 2003 m. gruodžio 24 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. PP VA2003-125790A nurodytą turto kainą 161 660 Lt ir priteisti iš atsakovo UAB ,,Marisa“ šią sumą ieškovo naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. gruodžio 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP VA2003-125790A, kuria ieškovas nupirko iš atsakovo eksploatuotą vilkiką MAN, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), su antstatu ir priekaba RENDERS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), bei perdavė šį turtą naudotis UAB „Transporto marisa“ pagal finansinio lizingo sutartį. Pasibaigus finansinio lizingo sutarčiai su UAB „Transporto marisa“, turtas buvo perduotas šios įmonės nuosavybei. 2005 m. gruodžio 8 d. UAB „Transporto marisa“ turtą pardavė ieškovui. Ieškovas 2005 m. gruodžio 9 d. pagal lizingo sutartį turtą perdavė naudotis UAB „Nomesa“. Naujam turto naudotojui išvažiavus į pirmą reisą, turtas 2005 m. gruodžio 26 d. buvo sulaikytas Baltarusijoje ir vėliau konfiskuotas, kaip paaiškėjo, – dėl 2001 m. rugpjūčio 11 d. turtu įvykdytų Baltarusijos Respublikos administracinės teisės pažeidimų. Atsakovas neįvykdė pareigos pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sudarydamas su ieškovu 2003 m. gruodžio 24 d. sutartį, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti turto kainos sumažinimo pagal CK 6.246 ir 6.321 straipsnius.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė UAB ,,SEB lizingas“ iš UAB „Marisa“ 161 660 Lt žalos atlyginimo, 4 233,20 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad šalių 2003 m. gruodžio 24 d. pasirašytos sutarties 6.5. punktu atsakovas, kaip pardavėjas, garantavo, kad parduodama prekė nėra ginčo objektu teismo procesuose, nėra įkeista, nėra uždėtas areštas ar kitaip apribotas disponavimas preke, o taip pat, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į prekę, tačiau pagal gautą 2006 m. gruodžio 7 d. Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paaiškėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui parduotas turtas buvo konfiskuotas. Nusipirkęs vilkiką iš atsakovo, ieškovas jį finansinio lizingo sutartimi perleido nuosavybėn trečiajam asmeniui UAB „Transporto marisa“, po to iš šio asmens jį vėl nusipirko ir sudarė finansinio lizingo sutartį su UAB „Nomesa“, kuriai naudojantis transporto priemone ji buvo konfiskuota. Todėl prašė sumažinti sutarties kainą dėl pardavėjo pareigų parduoti daiktą be suvaržymų ir nesant trečiųjų asmenų teisių į parduodamą daiktą neįvykdymo. Teismo teigimu, byloje nebuvo paneigta atsakovo nurodoma aplinkybė, kad 2003 m. gruodžio 24 d. sutarties su ieškovu pasirašymo momentu tretieji asmenys nereiškė jokių pretenzijų į prekę, kad ji nebuvo areštuota ar kitaip suvaržytas naudojimasis ar disponavimas preke, kad dėl prekės nebuvo jokių ginčų teisme. Įrodymų, kad sutarties su ieškovu pasirašymo momentu atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančias garantijas dėl prekės nuosavybės teisės bei jos suvaržymų, ar trečiųjų asmenų teisių į prekę, nėra, atitinkamai pirkėjas neturėjo jokių galimybių žinoti apie trečiųjų asmenų teises į perkamus daiktus (CK 6.321 str. 6 d.). Tačiau faktiškai susiklosčiusių santykių pasėkoje pirkėjo iš pardavėjo nupirktas daiktas buvo iš jo paimtas (konfiskuotas) Baltarusijos Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagrindai transporto priemonės konfiskavimui buvo atsiradę iki pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP VA2003-125790A įvykdymo. Kaip matyti iš byloje pateiktų tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių, išreikalautoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų, administracinės teisės pažeidimai kilo iš tarptautinio krovinių pervežimo pagal važtaraščius (CMR) Nr. AZ 116545 ir Nr. AZ 174971 (b.l.154-155,176-177) iki minėtos sutarties sudarymo, kurio metu vežėjas buvo UAB „Marisa“, o transporto priemonę vairavo UAB „Marisa“ vairuotojas A. M.. Todėl pagrindai transporto priemonei konfiskuoti atsirado iki pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP VA2003-125790A sudarymo ir jos įvykdymo. Todėl teismas sprendė, kad ginčui taikytinos CK 6.323 straipsnio nuostatos, pagal kurias pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius. Teismas nurodė, kad iš esmės ieškovas reiškė reikalavimą dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Baltarusijos Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad pagrindu administracinės nuobaudos paskyrimui buvo UAB „Marisa“ neteisėti veiksmai, nes jame nustatytos aplinkybės, jog pilietis A. M., dirbęs pas vežėją UAB „Transporto marisa“ su automobiliu MAN, su priekaba RENDERS, įvežė prekes į Baltarusijos Respubliką 2001 metų liepos 15 d. ir 2001 metų rugpjūčio 11 d. pagal TIR procedūrą ir nėra duomenų, jog transporto priemonė ir prekės buvo pristatytos į paskirties punktus nustatytais terminais iki 2001 m. liepos 25 d. ir atitinkamai iki 2001 m. rugpjūčio 14 d. Pagal CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuris privalo atlyginti šio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio didelio neatsargumo ar tyčios (CK 6.270 str.). Administracinė byla Baltarusijos teisme buvo iškelta A. M., kuris administracinio pažeidimo padarymo momentui buvo atsakovo darbuotojas. Ieškovas buvo kviečiamas į 2006 m. vasario 20 d. Gardino srities Ašmenos rajono teismo posėdį (b. l. 24-25), jam buvo persiųstas 2006 m. vasario 20 d. nutarimas (b. l. 26-29). Teismas nurodė, kad nors ieškinys dėl daikto paėmimo nebuvo pareikštas ieškovui civiline tvarka, o buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau minėtieji įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas paties A. M. privalėjo būti informuotas apie iškeltą buvusiam savo darbuotojui administracinę bylą, o išreikalautoje administracinėje byloje ieškovo pateiktos teismui atsakovo CMR važtaraščių kopijos patvirtina aplinkybę, kad atsakovas, kuris tik ir galėjo šiuos dokumentus perduoti ieškovui, žinojo apie nagrinėjamą bylą (t. 2, b. l. 82, 86-90). Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai, kuriais jis grindė atsakovo vairuotojo išvykimo ir atitinkamai krovinio išvežimo iš Baltarusijos Respublikos aplinkybę (b. l. 138-153, 162-173), neįrodo, kad muitinės procedūra Baltarusijos Respublikoje buvo tinkamai užbaigta, nes juose nėra duomenų, patvirtinančių, kad prekės pristatytos į paskirties muitinę pateikus tarptautinio vežimo keliais knygeles TIR CARNET Nr. 33061186 ir Nr. 33067989. Teismo teigimu, bet kokiu atveju, visos šios aplinkybės dėl atsakovo kaltės buvimo ar nebuvimo privalėjo atsakovo būti įrodinėjamos administracinio teisės pažeidimo byloje, ginant savo teises ir teisėtus interesus dėl jo darbuotojo padarytų ar nepadarytų veiksmų, atitinkamai teikiant įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog minimos transporto priemonės ir prekės buvo pristatytos į paskyrimo muitinės organą: į Šiaurės Osetijos muitinę iki 2001 m. liepos 25 d., į Maskvos centrinę akcizinę muitinę iki 2001 m. rugpjūčio 14 d. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta atsakovo darbuotojui, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas neįvykdė CK 6.322 straipsnyje jam numatomos pareigos patraukti pardavėją dalyvauti byloje.

Atsakovas UAB ,,Marisa“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius taip pat neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sureikšmino Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarimą. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios. Tai reiškia, kad visos ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis šis grindžia savo ieškinį privalo būti įrodinėjamos. Iš Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarimo matyti, kad pažeidimas pasireiškė tuo, jog iš Baltarusijos muitų teritorijos kartu su transporto priemone nebuvo išgabentas krovinys. Tačiau atsakovas teismui pateikė dokumentus, įrodančius automobilio ir prekių pristatymą tiek į paskirties vietą, tiek išvežimą iš Baltarusijos Respublikos. Prijungus prie šios bylos administracinę bylą taip pat paaiškėjo, kad joje nėra jokių pažeidimo įrodymų. Tačiau teismas nevertino ir netyrė administracinės teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų. Todėl teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai taikė CK 6.270 straipsnį. Tam, kad būtų galima taikyti šią deliktinę atsakomybę reguliuojančią normą, visais atvejais būtina nustatyti veiką, žalą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos, t. y. aplinkybę, kad žala yra tam tikros konkrečios veikos pasekmė. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB ,,Marisa“ veiksmų ir to fakto, kad ieškovas neteko daikto – patyrė žalą, kadangi tiesiogine priežastimi, sukėlusia pasekmes buvo Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarimas, kuris nėra pripažintas Lietuvoje, ir todėl turi būti vertinamas kaip ir bet kurio kito trečiojo asmens veiksmas. Taip pat didesnio pavojaus šaltinio valdytojo instituto tikslas – apsaugoti asmenis nuo žalos, susijusios su didesnio pavojaus šaltinio keliama potencialia kaip sudėtingo techninio įrenginio grėsme ir užtikrinti tokio šaltinio padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, šios didesnio pavojaus šaltinio atsakomybę be kaltės nustatančios normos negali būti taikomos tais atvejais kai žala nesusijusi su didesnio pavojaus šaltinio kaip techninio įrenginio naudojimu ir jam nesąveikaujant su asmenimis ar jų turtu, kuriems žala yra padaroma.

3. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje nurodoma, kad taikomi CK 6.321 straipsnio 6 dalies ir 6.323 straipsniai, nėra aiški. Teismas neatsižvelgė į tai, kad negali būti kartu taikomos sutartinę ir deliktinę atsakomybę nustatančios teisės normos, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Teismas neturėjo taikyti CK 6.323 straipsnio ir dėl to, kad šis straipsnis reguliuoja žalos atlyginimo santykius, atsirandančius dėl daikto atiteisimo iš pirkėjo Lietuvos Respublikoje galiojančiais teismų sprendimais.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad A. M. informavo UAB ,,Marisa“ apie tai, kad jam yra iškelta administracinė byla. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams apie tai, kad A. M. pas atsakovą dirbo iki 2001 m. rugsėjo 30 d. ir ši aplinkybė teismo yra nustatyta. Kadangi nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas 2006 m. vasario 20 d., teismo išvada, kad A. M. apie bylą informavo atsakovą, yra nepagrįsta.

5. Neteisingas teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog prekės pristatytos į paskirties muitinę, pateikus tarptautinio vežimo keliais knygeles TIR CARNET Nr. 33061186 ir Nr. 33067989. Byloje esančiuose liudijimuose apie prekių pristatymo su muitinės kortele patvirtinimus nurodyta, kad pristatyti kroviniai buvo gabenami pagal tarptautinio vežimo keliais knygeles TIR CARNET Nr. 33061186 ir Nr. 33067989. CMR važtaraščiuose šių TIR knygelių numeriai taip pat nurodyti. Važtaraščiuose taip pat yra krovinių pristatymo į paskirties vietą atžymos, kas įrodo, kad kroviniai iš Baltarusijos Respublikos muitų teritorijos buvo išvežti ir tranzito muitinės procedūra buvo užbaigta. CMR važtaraštyje AZ 174971 yra Rusijos Federacijos Smolensko muitinės atžyma su data, kad krovinys įvažiavo į Rusijos Federacijos muitų teritoriją. Tačiau teismas šiuos įrodymus įvertino neteisingai.

6. Nustatęs, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.323 straipsnį, teismas turėjo spręsti ar atsakovo parduotas ieškovui turtas buvo su teisniais trūkumais, ar pardavėjas pažeidė CK 6.321 straipsnio 1-4 dalyse nurodytas pareigas ir aiškinantis šias aplinkybes, įrodinėjimo naštą perkeliant ieškovui, įpareigoti jį išversti administracinės bylos medžiagą, kuri buvo prijungta ieškovo prašymu, ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. ar buvo pažeistas CK 6.321 straipsnio 4 dalyje numatytas pardavėjo patvirtinimas. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes galima teisingai taikyti CK 6.312 straipsnį.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl daikto kainos pagal 2003 m. gruodžio 24 d. ieškovo su atsakovu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį sumažinimo.

Civilinio kodekso 6.323 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėtinam ginčui taikė šią teisės normą ir laikė, jog Gardino srities Ašmenos rajono teismo nutarimu konfiskavus ieškovui priklausantį automobilį, šis buvo atiteistas iš pirkėjo (ieškovo), todėl pardavėjas (atsakovas) privalo grąžinti daikto kainą.

Su tokia teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normą, dėl ko sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas (CPK 330 str.).

Visų pirma, apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodė, kad Baltarusijos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimas (nutarimas) nustatyta tvarka nėra pripažintas Lietuvoje, todėl šis dokumentas, tarpe kitų rašytinių įrodymų, yra lygiavertis ir vertintinas kartu su kitais įrodymais, kaip ir visa administracinės bylos medžiaga. Teismas netyrė atsakovo pateiktų į bylą įrodymų, neva patvirtinančių jo poziciją, jog prekės 2001 metais atsakovo vairuotojo A. M. buvo pristatytos į jų paskirties vietą. Tai – prekių gabenimo CMR važtaraščiai (t. 1, b. l. 124), draudimo apmokėjimo kvitai (t. 1, b. l. 143), muitinės patvirtinimas apie prekių pristatymą (t. 1, b. l. 159). Teismas tik nurodė, jog šios aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos Baltarusijoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra konstatuotas įmonės vairuotojo – A. M. padarytas pažeidimas, o būtent, prekių nepristatymas į paskirties vietas ir tokiu būdu padarytas muitinės procedūrų pažeidimas, kas ir buvo pagrindu pagal administracinės bylos medžiagą, konfiskuoti automobilį.

Todėl net ir nustačius įmonės (atsakovo) kaltę dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ar taikant jo, kaip verslininko, atsakomybę be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.), įmonei (atsakovui) atsiranda teisė reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens (regreso teisė) – vairuotojo A. M. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, nors ir pasisakydamas, kad A. M. pažeidė muitinės procedūras, už ką buvo konfiskuotas ieškovui priklausantis automobilis, tai yra savo veiksmais padarė žalą, neįtraukė šio asmens į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, o tai pagal įstatymą pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra apibrėžęs, kada suinteresuoto bylos baigtimi ar asmens, dėl kurio teisių ar pareigų ,,teismas nusprendė“ sprendime, neįtraukimas į bylą yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sąvoka ,,teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėžė, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialią teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

Pagal Lietuvos Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atitinkamai darbuotojo, einančio darbines pareigas, padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja darbo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos.

Teisėjų kolegija dėl nutartyje nurodytų aplinkybių ir remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sprendžia, kad teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (dėl A. M.) teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.