Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis 2018-04-03 patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą nusprendė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, jog iš skolininkės turto balanso nustatyta, kad skolininkė neturi turto, kurio vertė būtų pakankama išieškotojo reikalavimui užtikrinti. CK 4.170 str. 3 d. numato, jog hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Nurodė, kad antstolis, net ir aprašęs skolininkui priklausantį hipoteka suvaržytą turtą, negali užtikrinti išieškotojo reikalavimo, nes hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę nukreipti reikalavimą į hipoteka įkeistą turtą, o išieškojimas iš hipoteka apsunkinto turto yra negalimas, jeigu hipotekos kreditorius neduoda sutikimo antstoliui išieškoti iš tokio turto, todėl minėto turto areštas tinkamai neužtikrina išieškotojo interesų. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti užtikrinta areštuojant skolininkei bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančios turtinės teisės į transporto priemones, kadangi antstolis turto aprašo aktu surašymo dienai neturėjo (ir iki šios dienos neturi) jokios informacijos nei apie transporto priemonių buvimo vietą nei apie realią jų būklę. Antstolio teigimu, jis nenustatęs skolininkei priklausančio turto, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojo 10 000 Eur reikalavimą, 2018-02-27 turto aprašu areštavo visą registruose registruotiną turtą bei papildomai, atsižvelgdamas į nutartyje nurodytas sąlygas 2018-02-27 nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą areštavo skolininkei priklausančiose sąskaitose bankuose esančias lėšas už 10 000 Eur. Antstolis papildomai pažymėjo, kad, siekdamas, rasti turto, kurio vertė būtų pakankama išieškotojo reikalavimui užtikrinti, 2018-02-27 patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą bei dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo įpareigojo skolininkę pateikti informaciją apie nuosavybės teise priklausantį turtą. Iki patvarkymo surašomo dienos, skolininkė jokios informacijos antstoliui nepateikė, turto nepristatė. Nurodytu patvarkymu papildomai taip pat skolininkė informuota, jog pateikus turto, kurio vertė būtų pakankama išieškotojo reikalavimui užtikrinti, kitos priverstinio poveikio priemonės bus panaikintos iki šio patvarkymo surašomo dienos, skolininkė antstoliui nepateikė jokios informacijos apie turtą, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojo reikalavimą. Iš hipotekos registro pateikiamos informacijos matyti, prievolės, kuria įkeistas skolininkei priklausantis nekilnojamas turtas įvykdymo terminas yra 2027-11-08, t. y. daugiau kaip 9 metai. Remdamasis šiais motyvais antstolis prašo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/18/00618 nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-26 nutartį, kuria buvo nutarta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; šio turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su ieškovu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 10 000 Eur sumos“. 2018-02-27 antstolis priėmė patvarkymą dėl turto aprašo bei areštuojamo turto įkainojimo Nr. B-142301, kuriuo įpareigojo O. B. per 5 dienas nuo turto aprašo gavimo dienos pristatyti areštuotą autotransporto priemonę adresu Ulonų g. 5, Vilniuje ir apie tai informuoti antstolį. Taip pat informavo, kad skolininko atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sudaro 10 000 Eur, o pateikus turto, kurio vertė būtų pakankama išieškotojo reikalavimui užtikrinti, kitos priverstinio poveikio priemonės bus panaikintos. 2018-02-27 antstolio turto apraše aprašytas skolininkei priklausantis turtas: 1/2 buto (patalpos), Didlaukio g. 92, Vilnius, kelių transporto priemonė Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turtinė teisė į kelių transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 buto (patalpos), Didlaukio g. 92-34, Vilnius. 2018-02-27 antstolis priėmė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-157-3026, kuriuo, remdamasis CPK 689 str. 1 d., piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš pareiškėjos visų sąskaitų 10 000 Eur dydžio sumą, nenustatant lėšų sumos, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

Pareiškėja nurodo, kad antstolis vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštavo sąskaitas, nors reikalavimams užtikrinti užtenka pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, todėl tokiais savo veiksmais viršijo įgaliojimus netinkamai vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nesivadovavo teismo nutartimi nustatyta arešto tvarka pirmiau areštuojant pareiškėjai priklausantį turtą bei turtines teises, o tik jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.

CPK 145 straipsnio 6 d. numato, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir/ ar elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tokias operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-26 nutartimi buvo nustatyta arešto tvarka, kuria nutarta pirmiausia areštuoti pareiškėjai priklausantį turtą bei turtines teises, o tik jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas. Antstolis vykdydamas teismo nutartį užklausė registrus bei kredito įstaigas apie pareiškėjos vardu turimą turtą ir pinigines lėšas. Patikrinus turto registrus buvo nustatyta, kad skolininkei ir jos sutuoktiniui priklauso nekilnojamas turtas, kuriam pritaikyta hipoteka. Pažymėtina, kad areštavus vien skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra hipoteka įkeistas hipotekos kreditoriui, išieškotojo reikalavimas nebus užtikrintas. Visų pirma, CPK 746 str. draudžia vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Antra, CPK 754 str. numato, kad iš įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Trečia, išieškojimas iš įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybėmis - hipotekos terminu, įkeisto turto verte, įkeisto turto pardavimo kaina (tiek su hipotekos kreditoriaus sutikimu, tiek ir priverstinio pardavimo atveju), turto vertės ir skolos dydžio santykio, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimu, įkeistas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymas nusikeltų į neapibrėžtą terminą, kas rodytų išieškotojo reikalavimų neužtikrinimą. Tuo tarpu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų, tinkamą ir neabejotinai operatyvų įvykdymą konkrečioje byloje pagal joje pareikštus reikalavimus. Todėl pareiškėjos argumentai, susiję su aplinkybe, kad išieškotojo reikalavimas galės būti tenkinamas iš įkeisto turto, atmestinas, kaip nepagrįstas.

CPK 644 str. numato ir skolininko pareigas vykdymo procese, o ne tik teises. Skolininkė (pareiškėja) vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiavo, nepateikė jokių duomenų apie kitą skolininkei priklausantį turtą, todėl antstolis pagrįstai priėmė sprendimą areštuoti kitą antstoliui žinomą skolininkei priklausantį turtą - pinigines lėšas banko sąskaitoje. Pažymėtina, kad pareiškėja papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad į banko sąskaitą gauna socialinio draudimo išmokas, iš kurių išieškojimas negalimas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šiuos duomenis būtų pateikusi antstoliui, todėl teismas išaiškina pareiškėjai teisę pateikti šiuos duomenis antstoliui, kuris ir spręs klausimą dėl leidimo disponuoti šiomis išmokomis.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos O. B. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.