- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- BIK-38/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00014-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Laimonas Judickas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo R. M. gynėjo advokato Laimono Judicko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo R. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir baudžiamąją bylą R. M. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai plečiamai aiškino veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymį, kai kaltininkas savo veiksmais nulemia mokesčių mokėtojo nemokumą. Pagal BK 219 straipsnio taikymo praktiką įmonės nemokumas tyčia turi būti kaltininko veiksmais sukeltas po to, kai kaltininkui buvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) priminimas. Šiuo atveju UAB „T“ tapo nemokia dar prieš 2022 m. vasario 2 d. VMI priminimą. Kasatoriaus teigimu, byloje nenustatyta, kad asmuo priminimo laikotarpiu turėjo realią galimybę mokesčius sumokėti. Teismai vertino ir iki priminimo įmonės atliktus mokėjimus, nors praktika rodo, kad nemokumas tyčia kaltininko turi būti sukeltas po priminimo. Plečiamai aiškintas ir inkriminuotos veikos objektas. Pagal teismų praktiką vertinant asmens galimybę po mokesčių administratoriaus priminimo sumokėti mokesčius, turi būti tiksliai įvertinta, kiek po VMI priminimo asmuo turėjo realių pajamų. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad po priminimo R. M. atliko mokėjimų iš įmonės sąskaitos kitiems asmenims už 4254,60 Eur, o tai pagal BK 219 straipsnio 1 dalį nesiekia 400 MGL dydžio. Be to, netinkamai atribota administracinė ir baudžiamoji atsakomybė lėmė netinkamą BK 219 straipsnio taikymą. Teismai neanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies pažeidimo BK 219 straipsnio prasme, šio CK straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio ir BK 219 straipsnio kvalifikavimo teismų praktikoje.