- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-09
- Bylos Nr.
- 2K-584/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Antanas Klimavičius (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Nuteistasis
- J. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. kovo 22 d. iki 24 d. (dvi paros) ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, galutinė bausmė J. B. paskirta 6 MGL (750 Lt) bauda.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas: J. B. veika iš BK 307 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį bei paskirta 10 MGL (1250 Lt) bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. nuteistas už tai, kad pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, t. y. turėdamas tikslą sąvadauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų, 2006 m. kovo 22 d., apie 20 val., savo paties vairuojamu taksi automobiliu „Mercedes–Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė asmenį prie namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pas seksualines paslaugas teikiančią merginą D. V., kuri turėjo suteikti seksualines paslaugas minėtam asmeniui; po to D. V. bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), už seksualinių paslaugų suteikimą iš J. B. atvežto asmens gavo 250 Lt, kurių dalį – 50 Lt – turėjo perduoti J. B. kaip atlygį už kliento jai suradimą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad policijos pareigūnai išprovokavo jį padaryti nusikalstamą veiką. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis kasatoriui paskambino liudytojas V. P. ir prašė padėti susirasti merginų, provokavo sužinoti duomenis apie prostitutes. Anot kasatoriaus, bylos duomenys patvirtina, kad jis nežinojo nei paslaugų kainų, nei prostitutės adreso, ir tai nurodė V. P. Kasatoriaus nuomone, jis buvo atsitiktinis asmuo, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad jis bandė kitus asmenis suvesti lytiniams santykiams (išskyrus šį vieną atvejį), nors gana nemažai laiko buvo sekamas ir klausomasi jo telefoninių pokalbių. Kasatoriaus teigia, kad šie faktai patvirtina, jog jis neužsiiminėjo sąvadavimu. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad jis žinojo daugiau informacijos negu skelbiama laikraščiuose, kur merginos reklamuoja savo paslaugas. Be to, kasatorius klientui nenurodė jokių aptarnavimo sąlygų, kurios patvirtintų nuolatinį sąvadavimą. Kartu teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kasatorius yra taksi vairuotojas ir informacija apie seksualines paslaugas teikiančias merginas tampa neišvengiamai žinoma, todėl tenka klientus nuvežti jų nurodytais adresais. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kurie analogiškai turėtų būti taikomi šioje byloje, būtent: modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų; operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus; modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas. Kasatorius tvirtina, kad jis neplanavo daryti nusikalstamos veikos, tik suteikė informaciją V. P. apie merginas ir kaip taksistas nuvežė jį ten, kur pageidavo klientas. Kasatorius elgėsi taip, kaip pageidavo pareigūnai. Už veiką, kurią išprovokavo padaryti pareigūnai, negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o bet koka informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitrinka BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir negali būti laikoma įrodymu. Taip pat skunde nurodoma, kad tyrimo objektyvumu verčia abejoti tai, kad pareigūnai, kurie organizavo ir vykdė operaciją, viršininko įsakymu buvo atleisti iš tarnybos, o jų skyriaus viršininkas – pažemintas pareigomis už prostitucijos dangstymą, be to, yra pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba kai kurių šių pareigūnų atžvilgiu. Kasatorius įsitikinęs, kad nusikalstama veika buvo suorganizuota, o liudytojas R. M. yra priklausomas nuo pareigūnų. Be to, skunde kasatorius tvirtina, kad teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes tam nebuvo jokio pagrindo – nebuvo padaryta konkreti nusikalstama veika. Operatyvinio pobūdžio informacija nėra pagrindas pradėti tyrimą, nes nebuvo nustatyti jokios konkrečios nusikalstamos veikos požymiai. BPK 166 straipsnyje nėra nurodytas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal gautą operatyvinę informaciją. Šiuos teiginius patvirtina ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1–47 patvirtintos rekomendacijos dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo. Rekomendacijų 1 punkte nurodyta, kad „Skundai, pareiškimai, pranešimai apie nusikalstamą veiką – tai prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti asmenų, mačiusių įvykį ar turinčių kitokių konkrečių duomenų apie įvykį, rašytiniai skundai, pareiškimai, pranešimai ar tarnybiniai pranešimai, kuriais informuojama apie konkrečioje vietoje konkrečiu laiku įvykusį konkretų įvykį, turintį tam tikros nusikalstamos veikos požymių, arba prokuroro ar pareigūno surašyti protokolai–pareiškimai apie nusikalstamą veiką, pasirašyti informavusio asmens“. Kadangi tyrimas buvo neteisėtas, tai įrodymai taip pat surinkti neteisėtai, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, ir teismas negalėjo jais remtis. Kasatoriaus nuomone, teismai taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad, 2006 m. kovo 22 d. užfiksavus konkrečios nusikalstamos veikos požymius, dėl šios veikos turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes tą numato BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 171 straipsnis, t. y. turėjo būti surašytas tarnybinis pranešimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas, todėl pažeisti BPK reikalavimai. Nuteistasis kategoriškai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atmetė jo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo. Teismo išvados prieštarauja BPK 166, 171 straipsnių nuostatoms. Be to, teismo išvada, kad 2006 m. kovo 10 d. buvo užfiksuota konkreti nusikalstama veika, nelogiška, nes jokia nusikalstama veika nebuvo užfiksuota, kasatoriui nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl 2006 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime minimos veikos. Pagal teismo argumentus galima daryti išvadą, kad buvo du nusikalstamos veikos epizodai, nes pagal teismą 2006 m. kovo 22 d. užfiksuota analogiška nusikalstama veika, tačiau kasatorius yra nuteistas ne už dvi veikas, o už vieną. J. B. mano, kad ikiteisminis tyrimas iš viso neturėjo būti pradėtas, nes visiškai pakako Operatyvinės veiklos įstatymo suteikiamų galimybių duomenims fiksuoti. Pareigūnai turėjo pagrindą pradėti operatyvinį (Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), o ne ikiteisminį tyrimą. Taip pat kasatorius įsitikinęs, kad teismai šališkai nagrinėjo bylą, nes apylinkės teismas nekreipė dėmesio į gynėjo išvardytus BPK pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu, o apeliacinės instancijos teismas pareigūnų padarytus pažeidimus ir provokavimą pateisino nepagrįstais argumentais ir netinkamai aiškindamas BPK nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. B. kasacinis skundas netenkintinas.
Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis), todėl kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka kasacijos pagrindus.
Dėl provokacijos padaryti nusikalstamą veiką
Pagal 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.
Kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad liudytojas V. P. ir jo veiksmus kontroliavę policijos pareigūnai išprovokavo jį padaryti nusikalstamą veiką. Dar prieš atlikdami konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, pareigūnai turėjo informacijos apie J. B. galimus neteisėtus veiksmus, susijusius su pelnymusi iš kito asmens prostitucijos. Siekiant patikrinti šią informaciją, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo pasitelktas liudytojas V. P., kuris telefonu pasiteiravo J. B. apie merginas, kurios galėtų suteikti jam seksualines paslaugas už pinigus. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir prie jo pridėtos pokalbių suvestinės, taip pat liudytojų D. V., V. P. parodymų matyti, kad J. B. susidomėjo liudytojo pasiūlymu surasti jam merginą, kuri suteiktų seksualines paslaugas, ėmėsi aktyvių veiksmų surasti moterį galimam klientui, nieko nepadedamas pats ją surado ir tarėsi su ja dėl jam priklausančios konkrečios pinigų dalies už surastą klientą. Šie bylos duomenys patvirtina, kad byloje susidariusi situacija neatitiko provokacijos turinio. Nuteistasis J. B. savo laisva valia padarė nusikalstamą veiką ir nebuvo provokuojamas ar kitaip kurstomas ją vykdyti.
Nenustačius provokacijos požymių šioje byloje, nėra pagrindo manyti, kad informacija, gauta ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pareigūnų, tyrusių J. B. baudžiamąją bylą, dabartinis teisinis statusas (atleisti iš darbo ar pažeminti pareigomis) šiuo atveju neturi tiesioginės įtakos nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimui išspręsti.
Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo
BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2007 m. rugsėjo 1 d.) numatė, kad vienas iš pagrindų ikiteisminiam tyrimui pradėti yra tada, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal 2006 m. kovo 10 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y. pagal nuolat gaunamą operatyvinio pobūdžio informaciją nustatyta, kad J. B. užsiima sąvadavimu, būtent: už materialinį atlygį suveda prostitucija besiverčiančias moteris su klientais ir taip pelnosi iš kito asmens prostitucijos, t. y. jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kolegija laiko, kad pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, jo pagrindas buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnės – Klaipėdos m. VPK KP ONTT 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. T. 2006 m. kovo 10 d. tarnybinis pranešimas.
Gautoje operatyvinio pobūdžio informacijoje, kuri nurodyta tarnybiniame pranešime, buvo pakankamai duomenų apie nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir asmenį, kuris ją vykdė. Pagal surašytą tarnybinį pranešimą nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jame nurodyti duomenys nebuvo akivaizdžiai neteisingi (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Siekiant juos patikrinti, buvo teisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip ir numatė BPK 166 straipsnio 3 dalis, sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ant tarnybinio pranešimo užrašydamas rezoliuciją. Vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 2 punktu, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras pavedė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad atskiras tyrimas dėl 2006 m. kovo 22 d. įvykių neturėjo būti pradėtas, nes ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių neteisėtų veiksmų, numatytų BK 307 straipsnio 1 dalyje, jau buvo pradėtas. Pasitvirtinus turimai informacijai apie J. B. daromą nusikalstamą veiką, nustačius konkrečias jos aplinkybes, atskiras ikiteisminis tyrimas neturėjo būti pradėtas.
Kadangi tyrimas buvo pradėtas teisėtai, tai ir duomenys, gauti ikiteisminio tyrimo metu, šiuo požiūriu atitinka įrodymams keliamą teisėtumo reikalavimą, numatytą BPK 20 straipsnio 4 dalyje, o teismai, motyvuotai atmesdami gynybos argumentus dėl tyrimo neteisėtumo, dėl to nebuvo šališki.
Nenustačius apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. B. kasacinį skundą.