Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-15 · Administracinė byla Nr. I-2427-505/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
I-2427-505/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00087-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Pravieniškių pataisos namams- atvirąjai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-2427-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00087-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 21;15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant atsakovo atstovei G. S.,nedalyvaujant pareiškėjui A. Ž., jo įgaliotam atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams- atvirąjai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2013-11-06 nutarimą Nr. 68-1638, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-12-16 sprendimą Nr. 2S-6197 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, 5000 Lt neturtinę žalą (b.l. 7-14).

Pareiškėjas skunde nurodė bei bylos nagrinėjimo metu jis ir jo atstovas paaiškino, jog 2013 m. lapkričio 1-2 dienomis žmona R. V.-Ž. su savo vaiku A. Ž., mama A. Ž. ir tėvas S. Ž. lankėsi pas A. Ž. ir T. Ž. ilgalaikiame pasimatyme. Pasimatymų kambariai buvo skirti: Nr. 3 - A. Ž. su žmona R. V.-Ž. ir vaiku, o Nr. 6 - A. Ž. tėvams ir jo broliui T. Ž.. Ilgalaikio pasimatymo pabaigoje apie 8:00 ryto pareiškėjas su dukra ir žmona nuėjo į pasimatymų kambarį Nr.6, kuriame buvo pareiškėjo tėvai, atsisveikinti ir pabūti paskutines minutes kartu. Pareiškėjo ir žmonos asmeniniai daiktai buvo palikti paskirtame pasimatymų kambaryje Nr.3. Po kelių minučių ruošėsi sugrįžti susidėti daiktus ir sutvarkyti minėtą pasimatymų kambarį. Apie 8.15 val. nepasibeldusi, niekaip kitaip neperspėjusi, įsiveržė prižiūrėtoja O. Z. ir pradėjo rėkti dėl nesutvarkyto kambario Nr.3. Minėta pareigūnė nekreipė dėmesio nei į vieną asmenį, buvusį pasimatymų kambaryje, ir vartodama keiksmažodžius, agresyviai elgėsi, t. y. ne prašė, ne aiškino, o tiesiogiai įsakinėjo, vartodama keiksmažodžius girdint mažam vaikui. Įsakė A. Ž. eiti iš kambario ir sutvarkyti kambarį Nr.3. Po šio incidento R. V.-Ž. su A. Ž. grįžo į kambarį Nr.3 pasiimti asmeninių daiktų ir sutvarkyti kambarį. Išeinant girdėjo, kad pareigūnė antrą kartą užsipuolė pareiškėją, šaukė ant jo dėl nesutvarkyto kambario. Visi, t. y. T. Ž., R. V.-Ž. ir A. Ž., S. Ž., A. Ž., kai buvo įleistas A. Ž. į specialią patalpą asmeninei apžiūrai dėl patikrinimo ar neįsinešama draudžiamų daiktų po skirto ilgalaikio pasimatymo, stovėjo už minėtos kameros durų ir laukė iki bus pakviestas T. Ž. asmeninei apžiūrai, todėl minėti asmenys aiškiai galėjo girdėti pareigūnės O. Z. riksmą dėl minėto pasimatymo kambario sutvarkymo. Po pasimatymo A. Ž. buvo surašytas tarnybinis pranešimas už atsikalbinėjimą ir kambario nesutvarkymą, ir už tai buvo paskirta neadekvati pažeidimui bausmė - 10 parų baudos izoliatoriaus. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad padarė pažeidimą, t.y. jog nesilaikė tvarkos ir nevykdė pareigūnų nurodymų. Pareiškėjas, eidamas į asmeninę apžiūrą po ilgalaikio pasimatymo, jokių neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių vidaus tvarkos taisykles, nedarė ir pareigūnų atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo. Pokalbis vyko tik tarp pareigūnės O. Z. ir pareiškėjo, o minėtos pareigūnės įžūlus elgesys, pakeltas ir įžeidžiantis tonas tiesiogiai provokavo A. Ž. reaguoti padidintu dėmesiu, tačiau jokių keiksmažodžių ar rėkimų pareigūnės atžvilgiu nebuvo vartota. Tarnybiniuose protokoluose nurodytas žodis „pist" lietuvių kalboje nėra vertinamas kaip keiksmažodis, o jis yra jaustukas arba ištiktukas. Be to, yra normali ir žmogiška reakcija reaguoti į puolimą iš šalies be priežasties, į artimųjų pažeminimą bei vaiko sveikatos sutrikdymą. Tai parodė tarnybinis patikrinimas, jog pareigūnė pažeidė etiketo taisykles, elgėsi nepadoriai ir netaktiškai ir už tai buvo nubausta tarnybine nuobauda. Taigi tik jos pradinis netinkamas elgesys išprovokavo visas vėliau atsiradusias pasekmes. Šiuo atveju neaišku, kokiu būdu pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, jeigu jis nesikeikė- į kokią pastabą nereagavo ir už ką jis buvo nubaustas griežčiausią nuobauda. Nesutikdamas su paskirta nepagrįsta nuobauda ir atlikdamas bausmę baudos izoliatoriuje pareiškėjas protestuodamas atsisakė maisto visas 10 parų. Dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, sveikatos sutrikimų (bado akcija nuo 2013- 11- 06 iki 2013- 11- 16), nepatogumų, nervinę įtampą, dvasinių pergyvenimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai- atviroji kolonija atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 73-77).

Atsiliepime į skundą nurodė bei bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai paaiškino, jog atvykę į pataisos namus nuteistieji supažindinami su vidaus tvarka pasirašytinai. Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas -diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra, reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas. Taip pat skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 punktas reglamentuoja nuteistųjų elgesio taisykles. Jose aiškiai nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių ir viena iš jų 73.4 punkte numatyta- nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių. Nuobaudos nuteistiesiems gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimą atliekant bausmę. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą yra numatytos negatyvios pasekmės. 2013-11-02, apie 9.15 val., išleidžiant iš ilgalaikio pasimatymo patalpų pareiškėją, jis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu bei tuo pažeidė nuteistojo elgesio reikalavimus. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 73.4. punkto reikalavimą. Vadovaujantis BVK 143 straipsnio nuostatomis, pagal kurias skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į iki šiol paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo ir skiriama nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - uždaryti 10 parų į baudos izoliatorių. 2013-11-05 buvo gauti 2-ojoje valdyboje bausmę atliekančio nuteistųjų Arūno ir T. Ž. analogiški rašytiniai kreipimaisi į įstaigos direktorių, kuriuose jie pareiškė, kad 2013-11-02 ilgalaikio pasimatymo su artimaisiais metu 8.15 val. į pasimatymo kambarį įsiveržė nepasibeldusi APS vyresnioji prižiūrėtoja O. Z. ir be jokios priežasties ėmė žeminti A. Ž., rėkti ant jo bei jo artimųjų, šiais savo veiksmais išgąsdindama nuteistojo artimuosius. Taip pat išeinant iš ilgalaikio pasimatymo jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl jo nepagarbaus elgesio APS vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. atžvilgiu, už ką jis 2013-11-06 buvo nubaustas drausmine tvarka. Pažymėtina, jog vadovaujantis Taisyklių 111 punktu "pirmieji iš trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų patalpų išvedami nuteistieji", todėl pagal galiojančius teisės aktus iš pasimatymo nuteistuosius kartu su artimaisiais išleisti draudžiama ir pareigūnų pokalbio su nuteistuoju artimieji girdėti neturėjo galimybės. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo atliktas tarnybinis tyrimas "Dėl antrojoje valdyboje bausmę atliekančio nuteistojo A. Ž. pranešimo" ir 2013-11-22 surašyta išvada Nr. 42-10434, kuria nustatyta, kad 4-2 brigados nuteistajam A. Ž. remiantis Ilgalaikių pasimatymų suteikimo lapkričio mėnesiui grafiku buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su artimaisiais. 2013-11-01 įleidžiant nuteistąjį į ilgalaikio pasimatymo patalpas jam buvo skirtas 3-ias kambarys, patalpų bei inventoriaus būklė buvo gera, tai patvirtino nuteistasis savo parašu. 2013-11-02 apie 9.15 val. pataisos įstaigos 2-ojoje valdyboje po ilgalaikio pasimatymo buvo išleidžiamas 4-ojo būrio 2-osios brigados nuteistasis A. Ž.. Priėjęs prie nuteistųjų kratų patalpos pradėjo reikšti nepasitenkinimą bei vartoti necenzūrinius žodžius APS vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. atžvilgiu - kaip pvz. „tu čia neišsi....". Savo 2013-11-02 tarnybiniame pranešime APS prižiūrėtojas A. K. anksčiau nurodytus faktus patvirtino. Nuteistasis A. Ž. savo 2013-11-05 rašytiniame pasiaiškinime Nr. 71/4/699 nesutiko su aukščiau nurodytais faktais dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Pataisos įstaigos Antrosios valdybos Drausmės komisijos 2013-11-06 posėdžio metu jos nariai, dalyvaujant 4-2 brigados nuteistajam A. Ž., išnagrinėjo nuteistojo 2013-11-02 apie 9.15 val. padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, nešališkai ir be išankstinio nusistatymo, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus turinčius reikšmės faktus, išdėstytus 2013-11-02 tarnybiniuose pranešimuose Nr.45-1763(l) ir Nr.45-1763(2), tiek nuteistojo A. Ž. 2013-11-05 rašytiniame pasiaiškinime dėl minėto pažeidimo, išklausė žodinius paaiškinimus ir kolegialiai priėmė patariamojo pobūdžio sprendimą skirti nuteistajam A. Ž. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse 142 straipsnio 1 dalies 4 punkto numatytą nuobaudą - 10 parų baudos izoliatoriaus. Skiriant nuteistajam minėtą nuobaudą nuteistojo teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Su nutarimu supažindintas pasirašytinai. Paskirtos nuobaudos apskundimas išaiškintas. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jam nuobauda buvo skirta nepagrįstai ar kad jis patyrė neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 4-ojo būrio 2-osios brigados nuteistasis A. Ž. 2013-11-02 apie 9.15 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą- iš ilgalaikio pasimatymo išleidžiamas nuteistasis reiškė nepasitenkinimą bei vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu ir į pastabas liautis nuteistasis nereagavo. Šiais veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau- Taisyklės), 73.4 punktą. Todėl Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktorius 2013-11-06 nutarimu Nr. 68-1638 A. Ž. paskyrė nuobaudą- uždarymą į baudos izoliatorių 10 parų (b.l. 78).

Pareiškėjas minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-12-16 sprendimu Nr. 2S-6197 pripažino Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos paskirtą nuobaudą pagrįsta (b.l. 64-65).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2013-11-06 nutarimo Nr. 68-1638, kuriuo nuteistajam A. Ž. paskirta nuobauda- uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų, pagrįstumo bei jo teisėtumo ir neturtinės žalos priteisimo, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, sveikatos sutrikdymu (bado akcija nuo 2013- 11- 06 iki 2013- 11- 16), nepatogumais, nervine įtampa, dvasiniais pergyvenimais.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau- Taisyklės), 73.4 punktas apibrėžia, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių- nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 4-ojo būrio 2-osios brigados nuteistasis A. Ž. 2010-08-28 supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų teises bei pareigas, ir tai patvirtina nuteistojo parašas (b.l. 153-157).

Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnioji prižiūrėtoja O. Z. 2013-11-02 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-11-02 apie 9.15 val., pataisos įstaigos 2-ojoje valdyboje po ilgalaikio pasimatymo buvo išleidžiamas 4-ojo būrio 2-osios brigados nuteistasis A. Ž., kuris priėjęs prie nuteistųjų kratų patalpos pradėjo reikšti nepasitenkinimą bei vartojo necenzūrinius žodžius („tu čia neišsipi...“) vyresniosios prižiūrėtojos atžvilgiu (b.l. 79).

Nuteistasis A. Ž. neigia, kad 2012-11-02, apie 09.15 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Rašytiniame 2013-11-05 paaiškinime nuteistasis nurodė, jog ilgalaikio pasimatymo, t.y. lapkričo 2 d., pabaigoje apie 8.15 val. ryto pareiškėjas su dukra ir žmona nuėjo į pasimatymų kambarį Nr.6, kuriame buvo pareiškėjo tėvai. Pareiškėjo ir žmonos asmeniniai daiktai buvo palikti paskirtame pasimatymų kambaryje Nr.3. Po kelių minučių ruošėsi sugrįžti susidėti daiktus ir sutvarkyti minėtą pasimatymų kambarį, kai nepasibeldusi, niekaip kitaip neperspėjusi, įsiveržė prižiūrėtoja O. Z. ir pradėjo rėkti dėl nesutvarkyto kambario Nr. 3. Minėta pareigūnė nekreipė dėmesio nei į vieną asmenį, buvusį pasimatymų kambaryje, ir vartodama keiksmažodžius, agresyviai elgėsi, t. y. ne prašė, ne aiškino, o tiesiogiai įsakinėjo, vartodama keiksmažodžius. 9.25 val. prižiūrėtoja O. Z. kratos kambaryje liepė rašyti paaiškinimą dėl nesutvarkyto pasimatymų kambario, tačiau nuteistasis grąžino popieriaus lapą atsisakydamas rašyti (b.l.81). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog padarė pažeidimą, t. y. jog nesilaikė tvarkos ir nevykdė pareigūnų nurodymų. Pareiškėjas, eidamas į asmeninę apžiūrą po ilgalaikio pasimatymo, jokių neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių vidaus tvarkos taisykles, nedarė ir pareigūnų atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo. Pokalbis vyko tik tarp pareigūnės O. Z. ir pareiškėjo, o minėtos pareigūnės įžūlus elgesys, pakeltas ir įžeidžiantis tonas tiesiogiai provokavo A. Ž. reaguoti padidintu dėmesiu, tačiau jokių keiksmažodžių ar rėkimų pareigūnės atžvilgiu nebuvo vartota. Tarnybiniuose protokoluose nurodytas žodis „pist" lietuvių kalboje nėra vertinamas kaip keiksmažodis, o jis yra jaustukas arba ištiktukas. Be to, yra normali ir žmogiška reakcija reaguoti į puolimą iš šalies be priežasties, į artimųjų pažeminimą bei vaiko sveikatos sutrikdymą.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnieji prižiūrėtojai O. Z. ir A. K. nurodė ir patvirtino jų 2013-11-02 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (atsakovas taip pat pateikė Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Antrosios valdybos schemą apie patalpų išdėstymą pažeidimo metu), jog 2013-11-02 apie 9.15 val., pataisos įstaigos 2-ojoje valdyboje po ilgalaikio pasimatymo išleidžiamas 4-ojo būrio 2-osios brigados nuteistasis A. Ž., kuris priėjęs prie nuteistųjų kratų patalpos (nuteistųjų tikrinimo kambario), tiek koridoriuje, tiek kratos patalpoje (nuteistųjų tikrinimo kambaryje) vartojo necenzūrinius žodžius. Jie taip pat patvirtino, jog pareiškėjo tėvai A. Ž., tėvas S. Ž. bei brolis T. Ž. ir negalėjo girdėti vyresniosios prižiūrėtojos O. Z. ir A. Ž. pokalbio, A. Ž. necenzūrinių žodžių, nes pirmieji iš ilgalaikių pasimatymų patalpų išvedami nuteistieji, o šiuo atveju nagrinėjamu atveju minėti giminaičiai laukė leidimo išeiti patalpoje už durų (b.l. 79, 80, 112, 114, 115).

Minėtos nustatytos aplinkybės ir visuma įrodymų patvirtina, jog 2013-11-02 apie 9.15 val., Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Antroje valdyboje po ilgalaikio pasimatymo išleidžiamas 4-ojo būrio 2-osios brigados nuteistasis A. Ž., kuris priėjęs prie nuteistųjų kratų patalpos pradėjo reikšti nepasitenkinimą bei vartojo necenzūrinius žodžius („tu čia neišsipi...“) vyresniosios prižiūrėtojos atžvilgiu, padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Taisyklių 73.4 punkte, o liudytojų pareiškėjo tėvų A. Ž., tėvo S. Ž. bei brolio T. Ž. parodymai pripažintini siekiu padėti pareiškėjui A. Ž. išvengti atsakomybės, nes jie patvirtino, jog prižiūrėtojos ir pareiškėjo pokalbį girdėjo stovėdami už durų, todėl esant šioms aplinkybėms labiau tikėtina, jog minėti liudytojai negalėjo girdėti pareiškėjo necenzūrinių žodžių.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tai, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius patvirtina ir pareiškėjo skundo argumentai, jog pareigūnės įžūlus elgesys, pakeltas ir įžeidžiantis tonas tiesiogiai provokavo A. Ž. reaguoti padidintu dėmesiu bei jo necenzūrinių žodžių interpretavimas (tarnybiniuose protokoluose nurodytas žodis „pist" lietuvių kalboje nėra vertinamas kaip keiksmažodis, o jis yra jaustukas arba ištiktukas), nors jo teigimu, jis necenzūrinių žodžių ir nevartojo (b.l.116-118). Kitų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo kaltę, t. y. jog pareiškėjas nevartojo necenzūrinių žodžių, pareiškėjas teismui nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.). Esant šioms pagrįstoms aplinkybėms pripažintina, kad A. Ž. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 73.14 punkto reikalavimus.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos- uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).

Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad nuteistasis pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimų. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjo teisė žinoti kokiais nusižengimais jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, nepažeista, o atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį (b.l. 84,85), taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo nuobauda paskirta nepažeidžiant Taisyklių minėtų nuostatų, todėl Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2013-11-06 nutarimas Nr. 68-1638 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-12-16 sprendimas Nr. 2S-6197 yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (paskiriant ginčijamą nuobaudą) ir dėl tokių atsakovų veiksmų pareiškėjas kaip minėta patyrė orumo pažeminimą, sveikatos sutrikdymą (bado akcija nuo 2013- 11- 06 iki 2013- 11- 16), nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinius pergyvenimus.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes, motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, ir jau pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu ir pareiškėjo pažeistų teisių ar interesų, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė