Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. S. K. yra jo buvusi sutuoktinė, tačiau jie kartu gyvena, tvarko namų ūkį, leidžia laisvalaikį, jis išlaiko šeimą (S. K. nedirba). Nagrinėjamo įvykio metu jis kartu su S. K. buvo namuose, jų vaikas tuo metu buvo pas jo mamą. Jis buvo blaivus (alkoholio nevartojo), o S. K. buvo neblaivi. Su S. K. pastoviai būna problemos ir įvyksta konfliktai. Nagrinėjamo įvykio dieną jis į namus grįžo prieš 22.00 val., sėdėjo kambaryje ant kampo, S. K. sėdėjo netoli jo. Jis labai daug dirbo, naudodamasis „Viber“ programėle kalbėjo telefonu su draugais, kadangi reikėjo pakrauti Vokietijoje esantį automobilį. S. K. nepatiko, kad jis 22.00 val. su kažkuo kalbasi, dėl ko prasidėjo konfliktas. Jis S. K. sakė nelįsti prie jo. Jam kalbant telefonu S. K. prisėdo šalia jo. Telefoninio pokalbio metu jis S. K. patraukė, tačiau šiai pradėjus atiminėti iš jo telefoną, t. y. griebti už jo telefono jis S. K. ranka pastūmė. Jis tikrai negalėjo S. K. sužaloti, t. y. jis pastarosios veido, kitų kūno vietų neužkabino. Kai S. K. atiminėjo iš jo telefoną, ji nebuvo sužalota. Po to jis apsiavė batus ir išėjo į lauką, kadangi atvažiavo draugas jo paimti (taip pat jis norėjo išvengt konflikto). Ruošdamasis išeiti jis matė griuvinėjančią S. K. (tą vakarą ji nukrito tris kartus, sudaužė vazą), taip pat prieš išeidamas jis girdėjo, kaip ji būdama vonios kambaryje nukrito ir sušuko „Ai“. Kadangi jis buvo piktas ir norėjo kuo greičiau išeiti, jis nepatikrino, ar jai viskas gerai. Prieš pradėdama atiminėti telefoną S. K. buvo išėjusi į balkoną parūkyti (ji nerūko, tačiau nuėjo parūkyti), o išeidama iš balkono užkliuvo už bortelio, kaire veido puse trenkėsi į balkono staktą ir prasiskėlė antakį (jis jos netyrinėjo). S. K. jo neapkalba - tiesiog ji nesako teisybės. Jis mano, kad ji taip daro iš pavydo, gal jai nepatinka, kad jis bendrauja su jos seserimi dėl vaiko (vaikas eina pas jos seserį, kad paruoštų pamokas). Po įvykio į namus jis grįžo tik kitą dieną (jis buvo pas mama - kai namuose vyksta konfliktai, jis eina pas savo mamą). Sugrįžęs į namus ir pamatęs S. K. ant kaktos užklijuotą lipduką jis pasakė „Vėl prisivartei“, o pastaroji kaltino jį, sakė, kad viskas per jį. Po šio įvykio jis lankėsi pas S. K., nes reikėjo paimti vaiko daiktus ir suruošti vaiką į mokyklą (vaikas gyvena su juo pas jo mamą; su S. K. vaikas negyvena, nes taip nustatė vaikų teisių atstovai), tačiau S. K. iškvietė policijos pareigūnus. Jis kartais vartoja alkoholį kaip ir kiekvienas normalus žmogus, narkotikų nebevartoja daugiau nei dešimt metų. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą. Jis nėra mušeika - nėra nei vienos bylos, kad jis būtų ką nors sumušęs.

3. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad S. K. yra jo buvusi sutuoktinė, jie išsiskyrė prie porą metų, tačiau gyvena kartu, veda bendrą ūkį. 2024 m. kovo 30 d. apie 21.00 val. jis sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis buvo blaivus, o S. K. buvo išgėrusi alkoholio. Nuėjęs į kambarį jis atsisėdo ant sofos-lovos ir kalbėjosi telefonu jam svarbiais klausimais. S. K. atėjo į kambarį, prisėdo šalia jo ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis kalba telefonu ir su ja nebendrauja. Ji pradėjo lįsti, atiminėti telefoną, t. y. neleido jam kalbėti telefonu. Supykęs jis dešine ranka, kuria laikė telefoną prie ausies, atstūmė S. K. ir toliau kalbėjosi telefonu (į kurią kūno vietą jis pastūmė, jis negali nurodyti – jis galėjo pastumti į petį, bet tikrai ne į kaktą). Kadangi jam reikėjo labai skubiai išeiti, jis atsikėlė nuo sofos. Kartu su juo atsistojo ir S. K., kuri dar užkliuvo už stalo, kluptelėjo, bet nenugriuvo. Jis nuėjo rengtis į koridorių, o S. K. nuėjo koridoriumi link kito kambario. Koridoriuje visuomet yra atidarytos vonios durys. Jau išeidinėdamas pro duris jis išgirdo duslų garsą ir besikeikiančią S. K. - iš garsų jis suprato, kad S. K. į kažką atsitrenkė ar nugriuvo (kas atsitiko, jis nežino, nematė). Po to jis uždarė duris ir išėjo. Savo veiksmais S. K. sukelti fizinio skausmo jis tikrai negalėjo. S. K. jis pamatė tik kitos dienos ryte, matė, kad jos kakta užklijuota bei matomas sumušimas prie nosies. S. K. vėl pradėjo jam priekaištauti, kad čia per jį, jis su laikrodžiu prakirto kaktą. Prakirsti S. K. kaktą laikrodžiu jis negalėjo, nes ją jis atstūmė dešine ranka, o laikrodį jis nešioja ant kairės rankos. S. K. sakė, kad ji kvietė medikus, kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Po šio įvykio jis su S. K. susitaikė ir toliau gyvena kartu (bylos tomas 2, lapai 128-131, 151-153).

4. Teisiamojo posėdžio metu S. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji ir V. K. būdami namuose dviese sėdėjo kambaryje ant sofos vienas priešais kitą (sofa eina kampu, vienas sėdėjo vienoje pusėje, o kitas - kitoje) ir kalbėjosi, gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus. Tarp jos ir V. K. kilo žodinis konfliktas (galbūt dėl to, kad jis kalbėjo telefonu ar ji ne taip kažką išgirdo). Ji neprisimena, ar ji bandė atimti iš vyro telefoną, taip pat nepamena, ar buvo užkliuvusi už stalo. Žodinio konflikto metu ji pajautė smūgį į kaktą (jai pataikė į kaktos vidurį). Smūgio metu V. K. buvo jai iš kairės ir nuo jos buvo nutolęs apie vieno metro atstumu. Ji mano, kad smūgio į kaktą metu V. K. galėjo laikrodžiu prakirsti žaizdą (ji atsimena, kad V. K. užsimojo kaire ranka, ant kurios buvo laikrodis). Smūgio metu ji sėdėjo. Jai į kairę akį galbūt nebuvo pataikyta (ji tiksliai neprisimena). Pajautusi smūgį ji puolė į isteriją, nes jai staigiai pradėjo bėgti kraujas. Ji bėgo į vonios kambarį, bandė sustabdyti kraujavimą, laikė prispaudusi rankšluostį. Veidrodyje ji pamatė žaizdą, kuri atrodė baisiai. Jai būnant vonios kambaryje V. K. išėjo iš namų (ji mano, kad jis supanikavęs išbėgo). Ji iškvietė medikus, nes jai buvo sužalota kakta ir ji nežinojo, kaip sustabdyti kraujavimą. Klausiama, kaip ji susižalojo kaktą, ji atsakė, kad taip padarė vyras, trenkdamas ranka (tuo metu ji buvo neblaivi, taigi ji nėra visiškai įsitikinusi, kad ji taip pasakė). Ją nuvežė į ligoninę, kur susiuvo žaizdą, taip pat policijos pareigūnai davė užpildyti kažkokius popierius. Po pusės metų nuo įvykio bendraudama su policijos tyrėja ji papasakojo įvykio aplinkybes, kad kilus žodiniam konfliktui su vyru būdama nuleidusi galvą ji pajautė kažkokį smūgį į kaktą ir pamatė, kad jai bėga kraujas, todėl ji nubėgo į vonios kambarį apsiplauti, po ko iškvietė medikus. Po šio įvykio ji buvo susitikusi su V. K. ir ji suprato, kad šis nelabai prisiminė, ką padarė, nes buvo stipriai apsvaigęs.

5. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad ji su V. K. išsiskyrė 2019 metais, tačiau jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi mažametį sūnų. Būdavo laikotarpių, kad jie susipykdavo ir gyvendavo atskirai, po to susitaikydavo. 2024 m. kovo 29 d. apie 19.00 val. V. K. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), neblaivus (ji dėl to neturėjo pretenzijų). Namuose jie buvo dviese, jų bendras sūnus D. K. buvo pas močiutę. Namuose kartu su vyru jie gėrė alkoholinius gėrimus ir bendravo. Jie sėdėjo ant kampinės sofos - vienas sėdėjo ant vienos sofos dalies, kitas - ant kitos, pasisukę vienas į kitą. Apie 23.30 val. jiems bendraujant išsivystė konfliktas dėl namų ruošos darbų, kurio metu V. K. kaire ranka, ant kurios buvo rankinis laikrodis, tyčia sudavė jai į kaktą ir šią praskėlė, taip prakirsdamas kaktą, o rankai nuslydus pataikė į kairę akį (prakirsti jai kaktą V. K. galėjo laikrodžiu). Dėl šio smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą, iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas, ji išsigando ir nubėgo į vonios kambarį, plovė žaizdą, po to dėjo rankšluostį, kad sustabdytų kraujavimą. Po pusvalandžio ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Po šio įvykio ji su V. K. kalbėjosi apie šią situaciją, V. K. jos atsiprašė (atsiprašė, kad įvyko konfliktas, bet ne konkrečiai, kad jai sudavė ir sukėlė fizinį skausmą). Po šio įvykio praėjus kelioms dienoms V. K. buvo pas ją užėjęs ir pamatęs randą ant kaktos labai nustebo bei paklausė „Čia aš tau taip padariau?“, lyg tuo netikėdamas. Ji mano, kad V. K. gali neprisiminti, kaip jis jai sudavė, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Konfliktai tarp jos ir V. K. vyksta dažnai, dėl jo veiksmų ji buvo kreipusi į policiją. Jos šeima yra stebima vaiko teisių atstovų (bylos tomas 1, lapai 39-42, 68-71).

6. Specialistas, apžiūrėjęs S. K. medicininius dokumentus, konstatavo, kad S. K. kietu buku daiktu padaryta muštinė žaizda kaktoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2024 m. kovo 30 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos tomas 1, lapai 61-64).

7. Bendrojo pagalbos centro atstovo ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame 2024 m. kovo 30 d. 00.04 val. garso įraše užfiksuota, kaip paskambinusi moteris, prisistačiusi S. K., nurodo norinti išsikviesti medikus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jos galva praskelta ir kraujuoja; žaizdą ji buvo prispaudusi, po to uždėjo pleistrą; jai galvą konflikto metu praskėlė jos sugyventinis V. K., konfliktas įvyko prieš valandą; šiuo metu sugyventinio namuose nėra – jis išėjo.

8. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užeina į butą, kur juos pasitinka S. K., ant kurios kaktos yra užklijuotas pleistras. S. K. policijos pareigūnams paaiškina įvykio aplinkybes - kad jos sugyventinis V. K. grįžo „pakilios nuotaikos“, jie kartu vartojo alkoholį, po to tarp jų kilo konfliktas ir jos sugyventinis trenkė jai vieną kartą į kaktą; ji mano, kad sugyventinis kaktą jai praskėlė laikrodžiu. Policijos pareigūnams S. K. rodo kaktą, parodo, kurioje vietoje kakta prakirsta, ir paaiškina, kad kairysis paakys yra pamėlęs nuo smūgio; po suduoto smūgio jos sugyventinis pabėgo iš buto; kur šis išėjo, ji nežino; konflikto metu vaikų namuose nebuvo. Atvykę medikai apžiūrėjo S. K. ir išvežė į ligoninę.

9. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė V. K. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacijos įvykių išklotinę, kurioje užfiksuota, kad: 1) 2024 m. kovo 29 d. 23:26:54 val. buvo naudojami mobilieji duomenys, tuo metu buvo jungiamasi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (į minėtų bokštų veikimo teritoriją patenka ir įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)); 2) 2024 m. kovo 29 d. 23:51:37 val., 2024m. kovo 30 d. 00:01:45 val. buvo naudojami mobilieji duomenys, tuo metu buvo jungiamasi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) 2024 m. kovo 30 d. 00:01:54 val. užfiksuoti keturi išeinantys neatsakyti skambučiai į S. K. telefono numerį (duomenys neskelbtini), 4) 2024 m. kovo 30 d. 00:02:02 val. užfiksuoti du išeinantys skambučiai ir 00:24:59 val. du išeinantys neatsakyti skambučiai, prisijungus prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini); 5) 2024 m. kovo 30 d. 00:24:59 val. užfiksuoti du išeinantys neatsakyti skambučiai į S. K. telefono numerį (duomenys neskelbtini), prisijungus prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini); 6) 2024 m. kovo 30 d. nuo 00:09:59 val. iki 00:24:51 val. užfiksuotas abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) ryšys su mobiliais duomenimis ir abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), prisijungus prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (bylos tomas 1, lapai 116-122).

10. V. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė rankinį laikrodį, kurį apžiūrėjus užfiksuota, kad laikrodis yra vyriškas, laikrodžio korpusas metalinis, laikrodžio priekis yra mėlynos spalvos su geltono aukso spalvos kniedėmis, apyrankės ąselės metalinės geltono aukso spalvos, dešiniame laikrodžio šone yra laikrodžio galvutė. Laikrodžio korpuso skersmuo - 4, 5 cm. Ant laikrodžio yra užrašas „Guess“. Laikrodis turi tris papildomus ciferblatus. Laikrodžio apyrankė odinė, priekinė pusė mėlyna. Laikrodis veikiantis, vizualiai apžiūrint tvarkingas, nesubraižytas, neapgadintas (bylos tomas 1, lapai 123-132).

11. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad V. K. pripažino, kad laikydamas rankoje telefoną pastūmė S. K., tačiau jis neigė galėjęs tokiu būdu ją sužaloti - teisiamojo posėdžio metu V. K. teigė matęs, kaip prieš S. K. bandant atimti iš jo telefoną S. K. išeidama iš balkono kaire veido puse atsitrenkė į balkono staktą ir prasiskėlė antakį. Teismas pažymi, kad, viena vertus, ikiteisminio tyrimo metu V. K. šios versijos nepateikė, nurodė tik matęs, kaip S. K. užkliuvo už stalo, bet nenukrito; kita vertus, teisiamojo posėdžio metu V. K. nurodė, kad S. K. atsitrenkus į balkono staktą ir prieš bandant atimti iš jo telefoną, ant jos sužalojimų jis nematė, taigi teismas atmeta galimybę, kad S. K. jai nustatytą sužalojimą galėjo patirti atsitrenkusi į balkono staktą. Teismas įvertina ir tai, kad S. K. viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad V. K. kaire ranka, ant kurios segėjo laikrodį, trenkė jai į kaktą, po smūgio jai iš karto pradėjo bėgti kraujas, dėl ko ji nuėjo į vonios kambarį ir bandė sutvarkyti žaizdą, o nepavykus tai padaryti iškvietė medikus, taigi teismas neturi abejonių, kad 2024 m. kovo 29 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K. tyčia vieną kartą kairiojo riešo sritimi sudavė savo buvusiai sutuoktinei S. K., su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, į kaktos sritį, rankai nuslydus pataikė į kairę akį, tokiu būdu jis sukėlė S. K. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu - muštinę žaizdą kaktoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. V. K. smurtaudamas – vieną kartą kairiojo riešo sritimi suduodamas S. K. smūgį į kaktos sritį, o rankai nuslydus pataikydamas jai į kairę akį, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nagrinėjamo įvykio metu S. K. buvo V. K. šeimos narė – jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

14. Spręsdamas dėl V. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. K. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. K. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, dėl ko šios rūšies bausmė jam neskirtina. V. K. neteistas (bylos tomas 2, lapai 9-22), baustas administracinėmis nuobaudomis (bylos tomas 2, bylos lapai 23-101), bedarbis (bylos tomas 2, lapai 102-104), taigi teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus antrąją pagal švelnumą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su V. K. elgesio korekcija bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant trumpesnį už šios bausmės vidurkį – vienerius metus, įpareigojant V. K. bausmės laikotarpiu dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 134,18 eurų turtinę žalą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

15. V. K. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. K. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant V. K. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per dešimt mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.

VI. Civilinis ieškinys

16. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 134,18 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti V. K. nusikalstama veika dėl S. K. gydymo patirtą 134,18 eurų dydžio turtinę žalą ir priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 1, lapai 81-86).

17. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, S. K. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 134,18 eurų, šios žalos baudžiamojo proceso metu V. K. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl V. K. nusikalstama veika padarytos 134,18 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 134,18 eurų dydžio žalos atlyginimas ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

VII. Procesinės prievartos priemonės

18. Baudžiamojo proceso metu V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 140-143), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

19. Rankinis laikrodis „Guess“ su dėžute priklauso V. K., taigi minėti daiktai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (bylos tomas 3, bylos lapas 45), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. K. bausmės laikotarpiu dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant, atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 134,18 eurų turtinę žalą.

Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant V. K. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per dešimt mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 134,18 eurų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Rankinį laikrodį „Guess“ ir dėžutę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. K..

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.