Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo E. D. (E. D.) gynėjos adv. I. Botyrienės skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria įtariamajam E. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-01-05,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. įtariamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas platino:

D. K. ir E. D. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o S. K., E. D., A. M., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., G. J., A. K., M. V., L. K., T. I., dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

ne vėliau kaip 2008 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. D., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, D. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, Vilniaus mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 str., t.y. įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, o tai pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus - neteisėtai auginti kanapes, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, bei į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė S. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, E. D., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. M., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, V. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. K., A. U., R. B., L. P., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. V., J. G., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, G. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. K., M. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, L. K., T. I., vadovavo šiems asmenims, nurodydami dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus - neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizuoti, auginti kanapes, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, D. K. ir E. D. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, specialiai parinktose slėptuvėse laikė įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, jas perduodavo tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodydami paimti šias medžiagas iš minėtų slėptuvių ir jas realizuoti tretiesiems asmenims, nustatydavo realizuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainas, surinkinėjo iš nusikalstamo susivienijimo narių pinigus už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, kontroliavo, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų perduoti laiku, užmezgė ir palaikė ryšius su kito nusikalstamo susivienijimo nariais, organizavo psichotropinės medžiagos platinimą šio susivienijimo nariams, iškilus konfliktams su nusikalstamo susivienijimo interesams kenkiančiais asmenimis, sutelkdavo nusikalstamo susivienijimo narius vykti kartu spręsti šiuos konfliktus, teisėsaugos pareigūnams sulaikius nusikalstamo susivienijimo narius, nusamdydavo jiems teisinę gynybą teikiančius advokatus, kuriems apmokėdavo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

Vykdydami nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų E. D. ir D. K. nurodymus S. K., E. D., A. M., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., G. J., A. K., M. V., L. K., T. I., paimdavo tiesiogiai iš E. D. ir D. K., ar specialiai jų parinktų asmenų, o taip pat specialiai parinktose vietose E. D. ir D. K. paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas slėptuves, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinkus trečiuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines medžiagas galinčių platinti patikimų asmenų ir taip plėtė nusikalstamo susivienijimo veiklą atsiskaitinėjo su E. D. ir D. K. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvavo sprendžiant konfliktus su nusikalstamo susivienijimo narių interesams kenkiančiais asmenimis.

Šiais savo veiksmais E. D. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d.

Taip pat E. D. įtariamas tuo, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su A. V., iki 2010 m. gegužės 15 d., Vilniaus mieste, neteisėtai įgijo 10 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – ne mažiau kaip 3,2 g narkotinės medžiagos heroino, kurią tą pačią dieną už 1300 litų neteisėtai išplatino G. P..

Šiais savo veiksmais E. D. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

E. D. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2011-10-05 18.40 val. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi įtariamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-10-05. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-01-05.

Gynėjos nuomone, neabejotina, jog E. D. šeiminė padėtis, teigiamai charakterizuojama jo asmenybė, taip pat tos svarbios aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir legalų pragyvenimo šaltinį, kad jis šiuo metu iš esmės vienas materialiai išlaiko šeimą (jo sugyventinė ir mažametės dukters motina J. M. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose), kad neturi jokių ryšių užsienyje, kad nėra jokių duomenų apie kokius nors jo ketinimus slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, akivaizdžiai rodo, kad, priešingai nei savo nutartyje nurodo Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, nėra visiškai jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog E. D. slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroro ar teismo. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė nei į vieną aukščiau nurodytą aplinkybę, savo nutartyje neišanalizavo ir neaptarė nei vienos iš jų teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo šiuo konkrečiu atveju, o tai sąlygojo iš esmės nepagrįstos nutarties pratęsti E. D. pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar 3 mėnesiams.

Teismas skundžiamą nutartį grindęs jos ginamojo nuteisimo kitoje byloje argumentu, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tą svarbią aplinkybę, kad nors jam kitoje baudžiamojoje byloje ir buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nepaisant to jis nebėgo (nesislėpė) nuo teismo, taigi nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į tai ir nevertino to, kad kitoje baudžiamojoje byloje jos ginamajam buvo paskirtos pačios švelniausios kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei registracija policijos įstaigoje), kurios liko galioti iki skundžiamoje nutartyje nurodyto teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir buvo visiškai pakankamos, kad užtikrinti E. D. dalyvavimą procese ir netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Be to, liko visiškai neįvertina ta svarbi aplinkybė, jog kitoje baudžiamojoje byloje ir pirmosios instancijos teismas, ir apeliacinės instancijos teismas E. D. ne kartą buvo suteikę leidimus darbo reikalais išvykti į užsienį, tačiau jis nuo teismo nepasislėpė ir nepabėgo, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir vykdė savo pareigą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Teismas, išvadas, kad jos ginamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, grindė jos ginamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu, jų organizuotumu, tačiau tokie teismo argumentai, kaip yra išaiškinęs LAT, yra netinkami, nes įtarimas labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu dar savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus (Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apžvalga, patvirtinta LAT Senato 2004-12-30 nutarimu Nr.50, LAT biuletenis „Teismų praktika” Nr.22, P. 330). Nors teismas savo 2011-12-21 nutartį ir grindžia tuo argumentu, kad E. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą kelių nusikalstamų veikų padarymu ir pragyvenimo lėšų gavimu iš nusikalstamos veiklos, tačiau byloje ne tik kad nėra jokių duomenų, jog jos ginamasis būtų sistemingai vykdęs kokias nors nusikalstamas veikas ir/ar kad jis būtų pelnęsis iš nusikalstamų veikų vykdymo, bet ir jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pragyvenimo lėšų gavimu iš nusikalstamos veiklos. Taigi, pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą pratęsęs teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad E. D., būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o šį suėmimo pagrindą, kaip ir LR BK 122 str. 1 d. 1 p. numatytąjį, motyvavo deklaratyviai, t.y. panaudojant standartinių pagrindų (argumentų) visumą, visiškai netiriant, ar šie pagrindai realiai egzistuoja šioje konkrečioje situacijoje.

Nepaisant EŽTT jurisprudencijos bei BPK nuostatų, reglamentuojančių kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir tvarką, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, svarstęs suėmimo termino jos ginamajam pratęsimo klausimą, pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą pratęsė remdamasis standartinių argumentų (pagrindų), atsikartojančių iš esmės kiekvienoje nutartyje dėl suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, visuma; nesivadovaudamas teisės aktuose įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei neatsižvelgdamas į nei vieną teisiškai reikšmingą aplinkybę, paneigiančią suėmimo, kaip išimtinės asmens laisvę suvaržančios priemonės, taikymo jos ginamajam būtinybę; be to, net nesvarstydamas švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės.

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, gynėjos įsitikinimu, neabejotinai rodo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, priešingai nei reikalaujama BPK bei tarptautiniuose teisės aktuose, prie kurių Lietuvos Respublika yra prisijungusi, taigi ir prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus juos tinkamai vykdyti, pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo reikalingumo, taigi ir prokuroro prašymo pagrįstumo, šiuo atveju neišnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, todėl pačią griežčiausią kardomąją priemonę jos ginamajam taikė ne kaip išimtinę, bet kaip bendrojo pobūdžio priemonę, automatiškai taikytiną visose bylose, kuriose asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl labai sunkių ir sunkių nusikalstamų veikų padarymo.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo gynėjos skundas atmestinas.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog įtariamasis E. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokia išvada daroma remiantis medžiagoje esančiais faktiniais duomenimis užfiksuotais kitų proceso dalyvių parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad įtariamojo kaltės klausimas šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas – ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neanalizuojami ir teismas nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti, todėl nepagrįstas yra įtariamojo gynėjos skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje privalėjo atskleisti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų turinį ir nurodyti, kaip kiekvienas iš jų atskirai bei jų visuma sudaro faktinį pagrindą išvadai, jog E. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, neišnykus BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams, t.y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, ir esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. išvardintų aplinkybių (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes) visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tuomet jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ikiteisminio tyrimo teisėjas, pratęsdamas įtariamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, atsižvelgė į tai, kad E. D. yra pareikšti įtarimai padarius dvi nusikalstamas veikas (BK 260 str. 2 d., 249 str. 1 d.), iš kurių viena yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), viena – prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.). Už įtariamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindo manyti, kad įtariamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip pat pagrįstai ikiteisminio tyrimo teisėjas, pratęsdamas suėmimo terminą E. D., atsižvelgė ir į tai, kad jis praeityje yra ir du kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, padarymą. Be to, neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010-08-25 nuosprendžiu E. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Įtariamasis ne tik po neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2010-08-25 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, galimai padarė naują analogiško pobūdžio nusikaltimą, bet ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-05 baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 245 str. už 2010-04-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, kuriame nurodyta, kad E. D. įpareigotas nuo 2010-04-15 tris mėnesius nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos be vykdančio priežiūrą įgalioto pareigūno sutikimo ir nuo 24:00 val. iki 07:00 val. būti gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nevykdymą (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog E. D. darbinių funkcijų UAB (duomenys neskelbtini) atlikimas yra susijęs ir su komandiruotėmis į užsienį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog E. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su J. M. ir augina mažametę dukrą L. D., gim. (duomenys neskelbtini) bei jo partnerės J. M. mažametę dukrą J. M., gim. (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę darbo vietą ir legalų pragyvenimo šaltinį, iš kurio išlaiko savo šeimą, darbovietėse ir (duomenys neskelbtini) asociacijoje yra charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju negali paneigti aukščiau nurodytų aplinkybių visumos bei aptariamo suėmimo taikymo pagrindo arba būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui.

Pagrįstai skundžiama nutartimi konstatuota ir tai, jog įtariamojo atžvilgiu nėra išnykęs BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytas pagrindas, t.y. pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus. Pažymėtina tai, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip aukščiau jau buvo minėta, E. D. yra įtariamas padaręs du nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. E. D. yra įtariamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, sukurto daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str., t.y. įgyti, gabenti ir realizuoti įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, o tai pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus - neteisėtai auginti kanapes, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti. Galimai veikusio nusikalstamo susivienijimo nariai buvo gerai organizuoti, palaikė ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. E. D. galimai buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių nurodymus vykdžiusių asmenų. Įtariamajam pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 2 d.). Be to, kaip aukščiau jau buvo minėta, įtariamasis praeityje du kartus teistas, tarp jų ir už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą. Dar vienas E. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d. nėra įsiteisėjęs.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma nagrinėjamu atveju E. D. atžvilgiu pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Būtent aukščiau paminėta išvada patvirtina tai, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo E. D. pratęsimo klausimą, priešingai nei nurodoma įtariamojo gynėjos skunde, apsvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo įtariamajam galimybę. Šiuo metu E. D. taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismas nepažeidė Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei EŽTT praktikoje suformuotų principų. Teismo nuomone, E. D. suėmimo terminas pratęstas įstatymo nustatyta tvarka, BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo E. D. (E. D.) gynėjos adv. I. Botyrienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.