- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- I-3949-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01872-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Viešojo saugumo tarnyba) 1 000 Eur neturtinę žalą už transportavimą netinkamomis ir sveikatai pavojingomis sąlygomis.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. sausio 16 d., vykdant pareiškėjo pervežimą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Šiaulių tardymo izoliatorių, transporto priemonė buvo stipriai kratoma, todėl pareigūnai vykdę pervežimą sustojo, apžiūrėjo transporto priemonę ir tęsė kelionę. Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. spalio 4 d., taip pat buvo pervežamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių ir transporto priemonė buvo nuolatos kratoma. Pareiškėjo teigimu, tokios važiavimo sąlygos, sukėlė pareiškėjui didelių nepatogumų, fizinius skausmus bei didelę kančią.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad turi neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), o darbingumo lygis siekia 40 proc., nes pareiškėjui yra diagnozuoti sunkūs sveikatos sutrikimai, todėl bet koks transporto priemonės kratymasis sukelia pareiškėjui nepakeliamą skausmą.
Pareiškėjo teigimu, tokios aplinkybės kaip: nepakankamas vietos buvimas tinkamai sėdėti, kvėpavimas dujomis iš išmetamųjų dujų sistemos, kai yra nustatytas susirgimas sunkia lėtine plaučių liga, žaizdos ant kojų bei psichologiniai išgyvenimai, sukėlė turimų ligų paūmėjimą, atsirado nemiga, irzlumas, pablogėjusi psichologinė būsena ir šie padariniai nepraeina beveik metus.
Pareiškėjas, remdamasis visomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, prašo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, kuriomis buvo žalojama pareiškėjo sveikata ir išlikusio ilgalaikio sveikatos pablogėjimo, priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą.
Atsakovę, Lietuvos valstybę atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba, pateikto atsiliepimo argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Viešojo saugumo tarnyba nurodo, kad pareiškėją 2017 m. sausio 16 d. konvojavo planinio konvojaus maršrutu: Kaunas – Pravieniškės – Šiauliai – Pravieniškės – Kaunas, o 2016 m. spalio 4 d. konvojavo planinio konvojaus maršrutu: Vilnius – Klaipėda – Vilnius. Planinio konvojavimo metu buvo panaudotos specialiosios paskirties transporto priemonės: VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovės atstovė nurodo, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiosiomis transporto priemonėmis, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra įrengtos techniškai tvarkingos kameros. Visuose specialiuosiuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai bei kiekvienoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai.
Viešojo saugumo tarnyba pažymi, kad specialusis transportas konvojavimui yra naudojamas ir eksploatuojamas pagal transporto registracijos liudijimą su paskirties nurodymu ir kasmetinėmis techninėmis apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Specialiajam transportui taip pat yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai ir patikrinimų metu nenustatyta, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.
Atsakovės atstovė nurodo, kad 2016 m. spalio 4 d. konvojuojant pareiškėją automobiliu VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sprogo automobilio pneumatinės pakabos pagalvė, tačiau Viešojo saugumo tarnybos manymu, transporto priemonės būklė atitiko Konvojavimo taisyklių 146 punkto reikalavimus, minėtas gedimas taip pat nėra įtrauktas į Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 234 punktą, kuriame yra nurodyti draudimai eksploatuoti transporto priemonę esant šiame punkte išdėstytiems techniniams gedimams. Atsakovės atstovė pažymi, kad konvojuojant pareiškėją 2017 m. sausio 16 d., jokių specialiosios paskirties transporto priemonės gedimų nenustatyta.
Atsiliepime atsakovės atstovė taip pat nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 16 d. ir 2016 m. spalio 4 d. konvojavimo metu jokių skundų nepateikė ir į pareigūnus dėl skunde nurodytų pažeidimų nesikreipė.
Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime teigia, kad konvojaus pareigūnai konvojavimo metu pareiškėjo teisių nepažeidė ir konvojavimą vykdė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nesant priežastinio ryšio tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas, atsižvelgęs į Viešojo saugumo tarnybos atsiliepimą, 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kelionės metu kreipėsi į pareigūnus su skundu dėl netinkamų transportavimo sąlygų, tačiau konvojaus pareigūnai pareiškėjo skundo tinkamai neišsprendė. Pareiškėjo teigimu, įvykęs transporto priemonės gedimas tik padidino transporto priemonės kratymą, o pareiškėjas dėl didelių žaizdų ant kojų, patyrė papildomus fizinius skausmus ir kančias. Pareiškėjas papildomai pateikia 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktą Nr. 60-9 bei kitus duomenis apie pareiškėjo sveikatą, kurie buvo prijungti prie nagrinėjamos bylos.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo V. V. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamas iš netinkamų konvojavimo sąlygų ir grindžiamas tuo, kad 2017 m. sausio 16 d. buvo konvojuojamas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Šiaulių tardymo izoliatorių, o 2016 m. spalio 4 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių su transporto priemone, kuri buvo techniškai netvarkinga, važiavimo metu stipriai kratė, dėl ko pareiškėjas patyrė didelius fizinius skausmus kojose, turimos sunkios plaučių ligos paūmėjimą ir kitus dvasinius išgyvenimus.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).
Tarnybos pateikti kelionės žiniaraščiai (b. l. 17–23) patvirtina, kad pareiškėją 2017 m. sausio 16 d. konvojavo planinio konvojaus maršrutu: Kaunas – Pravieniškės – Šiauliai – Pravieniškės – Kaunas, o 2016 m. spalio 4 d. konvojavo planinio konvojaus maršrutu: Vilnius – Klaipėda – Vilnius.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Planinio konvojavimo metu buvo panaudotos specialiosios paskirties transporto priemonės: VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teismui pateikti nurodytų automobilių registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės tvirtina, kad visos nurodytos transporto priemonės yra techniškai tvarkingos (b. l. 24–39). Į bylą pateiktos specialiųjų automobilių schemos patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas transporto priemonėmis, pritaikytomis žmonėms vežti. Tačiau atsižvelgus į pareiškėjo atsiliepimo argumentus ir 2016 m. spalio 3 d. kelionės žiniaraštį Nr. 490 nustatyta, kad konvojavimo metu sprogo pneumatinės pakabos pagalvė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintame Kelių eismo taisyklių 234 punkte, nustatyti atvejai, kurių metų draudžiama važiuoti motorine transporto, t. y. neveikia pagrindinis stabdys ar vairo mechanizmas, netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas, lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas ir tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Atsižvelgus į specialiosios transporto priemonės gedimą, t. y. pneumatinės pakabos pagalvės sprogimas, darytina išvada, kad minėtas gedimas nepatenka į atvejus, kurių metu draudžiama naudotis transporto priemone. Duomenų, kad 2017 m. sausio 16 d. konvojavimo metu būtų įvykę techninių gedimų, ar tuo metu naudota transporto priemonė būtų techniškai netvarkinga, nėra. Remiantis minėtomis aplinkybėmis ir tai, konvojavimo metu dėl techninės valstybinių kelių būklės, pareiškėjas galimai galėjo patirti kratymą važiuojant transporto priemone ir tai, kad duomenų jog transporto priemonė būtų techniškai netvarkinga nėra, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl partirto kratymo ir kitų nepatogumų konvojavimo metu, buvo sąlygoti techniškai netvarkingos transporto priemonės, laikytini nepagrįstais.
Teismas taip pat pažymi, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu ar žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Susipažinęs su Viešojo saugumo tarnybos pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų, nei raštu, nei žodžiu skundų konvojaus viršininkui nėra teikęs.
Konvojavimo taisyklių 95 punkte nustatyta, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma, konvojuojamųjų sąrašas, konvojavimo paraiška. Šiuos dokumentus rengia ir įformina Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės. Konvojavimo taisyklių 98 punkte nustatyta, kad konvojuoti nepriimami: 1) konvojuojamieji su neteisingai įformintais konvojavimo dokumentais, 2) ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. 3) neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas, 4) neblaivūs konvojuojamieji, 5) konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas.
Pagal Konvojavimo taisyklių 4.1 punktą, planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, inter alia, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis (Konvojavimo taisyklių 16 punktas). Pagal Konvojavimo taisyklių 18 punktą, konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams.
Viešojo saugumo tarnybos pateikti duomenys tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas planiniu konvojumi. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėją į konvojų priėmė remdamiesi pataisos įstaigos užpildytais dokumentais, kuriuose buvo aiškiai nurodytas paskirties punktas. Duomenų, kad pareiškėjas, dėl savo sveikatos būklės negalėjo būti konvojuotas planiniu konvojumi, byloje nėra. Įvertinus medicininius išrašus dėl pareiškėjo sveikatos būklės (b. l. 6, 46-48) matyti, kad pareiškėjui dar 2008 m. spalio mėn. buvo diagnozuota lėtinė obstrukcinė plaučių liga. 2017 m. liepos 18 d. gydytojo išrašu buvo patvirtinta ta pati diagnozė, o skiltyje komplikacijos duomenų apie pareiškėjo ligos paūmėjimą dėl atlikto konvojavimo nenustatyta.
Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad gavę tinkamai užpildytus konvojavimo dokumentus ir neturėdami sveikatos priežiūros specialisto išvados, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali būti konvojuojamas planine tvarka, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neturėjo teisės atsisakyti konvojuoti pareiškėją. Duomenų, kad būtų prašęs jį konvojuoti neplanine tvarka, o Viešojo saugumo tarnyba būtų atsisakiusi tai daryti, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo saugumo tarnyba sveikatos priežiūros specialisto išvados ar pareiškėjo prašymo dėl konvojavimo neplanine tvarka nebuvo gavusi, ji negali būti pripažinta pažeidusi pareiškėjo teises.
Teismas taip pat pažymi, kad nei skiltyje gydytojų konsultacinės išvados, nei kituose išrašuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas negali būti konvojuojamas dėl turimos ligos ir atsiradę ligos paūmėjimai yra įtakoti atlikto konvojavimo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad negrįžtamą sveikatos pablogėjimo įtakojo 2016 m. spalio 4 d. ir 2017 m. sausio 16 d. vykdyti konvojavimai, laikytini nepagrįstais.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Viešojo saugumo tarnybos veiksmai. Specialusis transportas, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas buvo techniškai tvarkingas, o įvykęs gedimas nelaikytinas gedimu, dėl kurio transporto priemonė negali tęsti kelionės, taip pat byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl netinkamų konvojavimų sąlygų pareiškėjui pablogėjo sveikata, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti iš Lietuvos valstybę atstovaujančios Viešojo saugumo tarnybos 1 000 Eur neturtinę žalą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.