Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 60 MGL, t. y. 2259,60 Eur, dydžio bauda (bauda sumokėta 2018 m. kovo 2 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro 2018 m. rugsėjo 24 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 19 val., viešoje vietoje, Tbilisio skvere, esančiame prie pastato, adresu Kęstučio g. 11, Vilniuje, priėjo prie S. K. ir, stebint pašaliniams asmenims, sukėlė žodinį konfliktą dėl mažareikšmės priežasties, taip pat rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia dešinės rankos delnu ne mažiau nei vieną kartą sudavė S. K. į galvą, tuo padarydamas S. K. trauminį kairės ausies būgnelio plyšimą su klausos nervo pakenkimu, kuriam padaryti pakako vieno trauminio poveikio, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais J. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad įvykio dieną matė nukentėjusįjį pirmą kartą, jo nepažinojo, susitiko nemaloniomis aplinkybėmis. Konfliktas įvyko dėl to, kad jo draugės ir nukentėjusiojo darbovietėje (duomenys neskelbtini) buvo vakarėlis. Jam draugė skambino naktį, kad jis atvažiuotų ją pasiimti. Jis nuvažiavo, bet draugės nebuvo. Po vakarėlio jo draugė buvo sunerimusi, todėl jis suprato, kad kažkas įvyko. Jis paėmė draugės telefoną ir pamatė, kad jo draugė savo draugei buvo parašiusi, jog nukentėjusysis buvo ją įsodinęs į automobilį ir vežė link Trakų. Ji buvo užmigusi, o nukentėjusysis prie jos lindo. Jis norėjo susitikti su nukentėjusiuoju ir išsiaiškinti, kas nutiko, bet nukentėjusysis pasakodamas melavo, jog nežinojo, kad jo draugė su juo draugauja, todėl jam trenkė.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jį į susitikimą su nukentėjusiuoju atvežė draugai. Pradėjo su nukentėjusiuoju kalbėtis, šis atsisėdo. Jis paklausė nukentėjusiojo kaip, kas, kodėl. Nukentėjusysis pradėjo painiotis, todėl jį patį užvaldė emocijos, ir jis nesusivaldęs sudavė nukentėjusiajam su delnu (taip, kaip nurodyta kaltinime). Sutinka, kad tai buvo vieša vieta, kad jis sukėlė žodinį konfliktą prie pašalinių asmenų, matė, jog netoli sėdi (duomenys neskelbtini), be to, šalia buvo ir jo du draugai. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, jie kalbėjosi, jis pakėlė balsą, nukentėjusysis pradėjo painiotis, jį patį užvaldė emocijos, todėl jis trenkė nukentėjusiajam su delnu į galvą daugiau nei vieną kartą. Sutinka, kad nuo smūgio nukentėjusiajam galėjo plyšti ausies būgnelis, kad šiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat pademonstruota nepagarba aplinkiniams, aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, tvarka. Nesutinka tik su tuo, kad jo nurodytos jo veiksmų priežastys yra mažareikšmės. Parodė, kad nukentėjusysis buvo atsisėdęs, jo ranka buvo sugipsuota, šis pasikeldavo kepurę, kai jam trekus ši nukrisdavo. Skambino nukentėjusiajam, norėjo jo atsiprašyti, susitaikyti. Supranta, kad negerai pasielgė. Civilinių ieškinių nėra atlyginęs, su Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam padaryta turtine žala sutinka, bet nukentėjusiojo nurodyta neturtinės žalos suma atrodo per didelė. Nurodė, kad daugiau naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškinio dalyje apklaustas nukentėjusysis S. K. parodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko. (Duomenys neskelbtini). Dėl kaltinamojo padarytų veiksmų jis negalėjo planuoti savo laiko, dirbti taip, kaip jam reikėtų. Kaltinamasis jam sakė, kad žino, kur jis gyvena, atvyks ir pan., todėl jis bijojo išeiti iš namų, atsiliepti telefonu. Sunku apskaičiuoti, kiek jis prarado pinigų. Pusę metų gydytojai jam neleido sportuoti. Darbe visi žinojo apie šią situaciją, kaltinamasis jiems rašė, kad gautų jo kontaktus, jis galvojo, kad su kolegomis bus sugadinti santykiai. Nežinojo, ar jo neatleis iš darbo, nes buvo nedarbingas 2,5 mėnesio. Pusę metų jaudinosi, kad negalės normaliai girdėti. Negalėjo eiti į pirtį ar maudytis, kad vanduo nepatektų į ausį. Nors gydytojas sausio viduryje pasakė, kad ausis sveika, tačiau maudytis neleido dar du mėnesius. Jam kaltinamasis sudavė daugiau nei vieną smūgį į galvą. Jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir baimę, nes jam grasino, kad „užlenks“, jis vis galvojo, kad jį persekioja. Turtinę žalą (416,07 Eur) sudaro transporto išlaidos, medicininės paslaugos (yra pateikti čekiai). Pareiškia, kad sutinka susitaikyti su kaltinamuoju.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė susitaikyti ir kad kaltinamasis atlygins nukentėjusiajam visą 416,07 Eur turtinę žalą ir 1250 Eur neturtinės žalos per tris mėnesius, o nukentėjusysis likusios neturtinės žalos atlyginimo atsisako. Taip pat kaltinamasis įsipareigojo atlyginti visą Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis ir liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio nukentėjusiojo asmeniškai nepažinojo, šis dirbo kartu vienoje darbovietėje su jo drauge, su kuria kartu gyvena. Rugpjūčio mėn. įvyko jo draugės A. G. darbo vakarėlis, po kurio jis pastebėjo, jog ji buvo prislėgta, suprato, kad tame vakarėlyje kažkas atsitiko. Vėliau išsiaiškino, kad jo draugę A. prigirdė vakarėlyje, ir S. K. norėjo pasinaudoti jos padėtimi, nuvežti kažkur į Trakus. Dėl šio įvykio jis susirašė su S. K. per „Instagram“, prašė susitikti ir tai išsiaiškinti. Jie susitiko prie kavinės, Žvėryno mikrorajone, apie 19 val. Jis atėjo vienas, bet kartu buvo ir draugas su šuniu, kuris jį tik atvežė ir stovėjo atokiau nuo jų. Juos atvežė draugas T., bet šis nieko nematė, nes išvažiavo. Kai susitiko su nukentėjusiuoju, pradėjo kalbėti. Konflikto metu jis dešinės rankos delnu keletą kartų sudavė šiam per veidą, kiek kartų, negali pasakyti, bet tikrai ne mažiau nei du kartus. Jo draugas su šuniu stovėjo ir nieko nesakė nukentėjusiajam, nieko negrasino. S. K. nebuvo pargriuvęs, nesipriešino, nebandė jam suduoti. Po šio įvykio jis bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, norėjo atsiprašyti, bet šis jo vengė. Jis norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo, pasielgė neteisingai, bet stipriai nemušė, pasikarščiavo. Po šio įvykio S. K. ir jo mergina išėjo iš to darbo (b. l. 102–103).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis J. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėn., kelias dienas iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., jo mergina A. G. dalyvavo savo darbo vakarėlyje. Kitą rytą, kai ji grįžo namo po vakarėlio, ji jam pasirodė labai prislėgta. Jis paėmė jos telefoną ir perskaitė jos susirašinėjimą su drauge. Iš šio susirašinėjimo jis sužinojo, kad po darbo vakarėlio ji su kažkuo važiavo į Trakus. Jis pradėjo su ja aiškintis šią situaciją. A. iš pradžių nenorėjo apie tai kalbėti, tačiau galiausiai pasakojo, kad darbo vakarėlyje vienas kolega ją kažkuo apsvaigino, turbūt kažko pripylė į energetinį gėrimą. Ji tiksliai aplinkybių neprisimena, bet prisiminė tą momentą, kaip ji važiuoja taksi automobilyje, šalia jos sėdėjo jos kolega ir graibė jos kūno vietas. Ji paklausė, kur jie važiuoja, o šis atsakė, kad į Trakus. A. pasakė, kad tas jos kolega yra S. K. Jis labai dėl šio įvykio susijaudino ir norėjo su S. K. susitikti, pasikalbėti, išgirsti šio poziciją, išsiaiškinti. Per programėlę „Instagram“ jis susirado S. K., 2022 m. rugpjūčio 19 d. parašė šiam, kad reikia susitikti, paprašė telefono numerio. Šis jam nurodė numerį. Jis apie 17.50 val. paskambino S. K. ir pasakė, kad reikia susitikti. S. K. nurodė, kad gali susitikti dabar, nes vėliau kažkur išvažiuos, ir nurodė adresą. Tuo metu jis buvo pas draugą L. D. Kadangi jie buvo be automobilio, kitas jo draugas K. G. (K. G.) atvažiavo jo su L. D. pasiimti. K. G. vairavo automobilį „Range Rover“, valst. Nr. neprisimena. L. D. su savimi pasiėmė šunį, veislės nežino, bet iš didesnių. Atvažiavę iki Tbilisio skvero, jie visi trys priėjo prie S. K. Tuomet jis su S. K. pradėjo aiškintis situaciją dėl jo merginos, tačiau šis pradėjo labai painiotis, iš pradžių sakė, kad žinojo, jog ji turi vaikiną, o po to sakė, kad nežinojo. Prisipažįsta, kad jį užplūdo emocijos ir nelabai save valdė. Jis rėkė ant S. K., gal ir aplinkiniai žmonės galėjo kažką girdėti. Konflikto metu S. K., kiek pamena, iš pradžių stovėjo, o po to atsisėdo ant suoliuko. Jis stovėjo priešais nukentėjusįjį. L. D. su šunimi stovėjo maždaug už 3 m nuo jų, K. G. irgi panašiu atstumu. Žodinio konflikto metu, kai pakėlė balso toną ant S. K., L. D. net ramino jį, sakė leisti S. K. viską papasakoti, tačiau, kaip ir minėjo, jį užplūdo emocijos, buvo labai piktas. Konflikto metu jis periodiškai dešinės rankos delnu trenkdavo S. K. į kairę veido pusę. Viso konflikto metu, mano, galėjo būti apie 3–4 smūgius į kairę veido pusę, tikslaus skaičiaus neprisimena. Po pirmo smūgio jis lyg ir apsiramino, bet kai S. K. toliau kalbėjo, vėl pradėjo painiotis savo pasakojime, jį vėl užplūdo emocijos ir vėl šiam trenkdavo. Nuo smūgių S. K. nebuvo nukritęs, nesipriešino. Visas šis konfliktas vyko iki penkiolikos minučių. Konflikto pabaigoje K. G. išvažiavo savo automobiliu, o jie su L. D. ir S. K. dar liko toliau kalbėti. Po poros minučių jie baigė pokalbį ir su L. D. išėjo iš skvero. L. D. paėmė šunį tik dėl to, kad šis nelabai gali būti vienas namuose. Jie negąsdino S. K. šunimi. Nei L. D., nei K. G. prie S. K. nelindo. Jie kaip tik kartais bandė jį nuraminti, kai jis kėlė balsą ant S. K. ir neleido šiam baigti sakinio. Dėl savo tokio poelgio jis labai gailisi. Supranta, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti pasekmes ir sužaloti S. K. Po įvykio, nurimus emocijoms, suprato, kad pasikarščiavo, rašė ir skambino nukentėjusiajam, norėjo atsiprašyti, tačiau šis su juo bendrauti nenorėjo (b. l. 125–127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 09.35 val. jam per „Instagram“ parašė kolegė, kuri atsiuntė ekrano nuotrauką, kad jai parašė J. G., kuris paprašė duoti jo kontaktus. Jis leido kolegei duoti savo kontaktus J. G. Apie 17.45 val. jam į „Instagram“ parašė J. G., paprašė duoti savo telefono numerį, nes šis nori su juo susitikti. Jis persiuntė savo telefono numerį, ir apie 17.52 val. jam paskambino J. G., jie susitarė susitikti Tbilisio skvere 18.50 val. Jis kartu su draugu P. P. (P. P.) apie 18.40 val. atėjo į Tbilisio skverą. Jis savo draugui pasakė, kad gali eiti namo, nes tikėjosi, kad J. G. nori vienas su juo pasikalbėti. Jis dar kartą paskambino J. G., pokalbio metu išgirdo svetimų vyrų balsus, suprato, kad šis atvažiuoja ne vienas. Tuomet savo draugui pasakė, kad šis jo palauktų „Kęstučio“ stotelėje. Apie 18.45 val. jis atsisėdo ant suoliuko ir laukė J. G. Apie 19.00 val. prie jo priėjo jam nepažįstamas žmogus, kuris pradėjo žodinį konfliktą. Iš karto suprato, kad tai J. G., nes prisiminė profilio nuotrauką. Anksčiau šio vaikino nebuvo matęs. Kartu su J. G. priėjo dar du vaikinai. Vieno iš jų vardas, kiek jam pavyko išsiaiškinti, yra L. Tuomet žodinio konflikto metu J. G. dešinės rankos delnu trenkė jam į kairę ir į dešinę veido puses. Kiek konkrečiai kartų jam trenkė į veido sritį, pasakyti negali, tačiau mano, jog ne mažiau 5 kartų. Viso konflikto metu kiti asmenys jo atžvilgiu fizinės jėgos nenaudojo, tačiau gąsdino, nes su savimi buvo pasiėmę kovinį šunį, kuris buvo be antsnukio, be to, jie naudojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Konflikto metu jautė fizinį skausmą, buvo išsigandęs. Jis buvo susižeidęs dešinę ranką, ji buvo sugipsuota, todėl pats apsiginti negalėjo. J. G. jam aiškino, kad vėl gali panaudoti fizinę jėgą jo atžvilgiu, nes yra jam už kažką skolingas. Po visko atvyko policijos pareigūnai, tačiau jiems tuo metu paaiškino, kad jokio konflikto nebuvo, nieko nematė, nes po įvykio buvo išsigandęs, jog jį vėl gali sumušti. Tuomet pėsčiomis su draugu P. P. grįžo namo. Į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 20 d., nes ryte sunkiai girdėjo kaire ausimi, jį pradėjo pykinti. Ligoninėje jam kaukolės skliauto ir galvos traumų nenustatė, tačiau pastebėjo, kad yra AS būgnelio centrinė perforacija. Dėl šio sveikatos sutrikdymo ir galimo ausies nervo pažeidimo bei būgnelio įplėšimo kreipsis į sveikatos įstaigą 2022 m. rugpjūčio 22 d., kad būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (b. l. 15–17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, stovėjo „Kęstučio“ viešojo transporto stotelėje ir laukė troleibuso. Priešais stotelę esančiame Tibilisio skvere pamatė ant suoliuko nugara į jį sėdintį vyrą ir aplink šį stovinčią grupelę kitų vyrų su šunimi. Kiek tiksliai jų stovėjo, neprisimena, bet galimai kokie trys. Iš šių vyrų jis gerai prisimena vieną vyrą, šis buvo gana didelis, stambus ir elgėsi agresyviai. Šis vyras buvo atsistojęs priešais vyrą, kuris sėdėjo ant suoliuko, ir garsiai ant šio šaukė, apie kažką klausinėjo, tačiau žodžių jis neprisimena. Tuo metu pamatė, kad tas stovintis agresyvus vyras buvo labai susierzinęs ir vieną kartą rankos delnu sudavė ant suoliuko sėdinčiam vyrui į veidą, tačiau į kurią tiksliai veido vietą, jis nematė. Vyras buvo toks agresyvus, kad atrodė, jog gali suduoti dar smūgių, todėl norėjo padėti ant suoliuko sėdinčiam vyrui ir iš karto, po šio smūgio, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė, kad atvažiuotų policija. Jis pats policijos nelaukė, nes iš karto atvažiavo troleibusas, ir jis išvažiavo. Ant suoliuko sėdintis vyras buvo lyg „sustingęs“, kai šiam buvo suduotas smūgis, net nesipriešino, sėdėjo toliau. Be to, stotelėje buvo ir daugiau žmonių, tačiau vyras pagalbos nesikvietė (b. l. 73–75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. P. parodė, kad S. K. yra jo draugas. 2022 m. rugpjūčio 19 d., maždaug apie pietus, jis su S. K. buvo mieste. Tuo metu S. K. telefonu paskambino arba parašė, dabar tiksliai neprisimena, kažkoks vyras. Jis šio pokalbio negirdėjo, tačiau žino, kad jie susitarė susitikti Tbilisio skvere. Maždaug po valandos jie su S. K. ėjo link Tbilisio skvero. Kokiu tikslu S. K. norėjo susitikti su tuo vyru, jis nežino. Jis tik žino, kad tas vyras yra S. K. kolegės draugas. Jie su S. K. susitarė, kad šis pasišnekės su tuo vyru, o jis nueis pasivaikščioti, ir po to jie susiskambins. S. K. nuėjo į minėtą skverą, o jis vaikščiojo netoliese. Jis pagalvojo, kad S. K. su tuo vyru ilgai nekalbės, todėl, pasivaikščiojęs apie 10–15 min., atėjo į „Kęstučio“ viešojo transporto stotelę, kuri yra priešais Tbilisio skverą. Tuo metu stotelėje buvo maždaug 3 žmonės. Prie Tbilisio skvero, ant dviračių tako, jis pamatė stovintį automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matė, kad automobilyje, priekinėje keleivio pusėje sėdėjo vaikas. Skvere pamatė stovinčius tris vyrus, kurie šnekėjo su S. K. Šis sėdėjo ant suoliuko, o kiti trys vyrai stovėjo aplink S. K. Vienas iš vyrų buvo su koviniu šunimi, kuris buvo su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Matėsi, kad šis gąsdina S. K. tuo šunimi, nes priartėdavo prie S. K., po to vėl atsitraukdavo, ir vėl priartėdavo. Kitas vyras buvo su barzda. Trečias vyras buvo pats agresyviausias, šis daugiausiai ir šnekėjo su S. K. Šis vyras buvo stambaus kūno sudėjimo, apvalios veido formos, užsidėjęs baltus marškinius, su šortais. Jo plaukai buvo trumpi, šviesūs. Šis vyras labai agresyviai šaukė ant S. K., keikėsi, tačiau ką tiksliai šaukė, jis neprisimena. Kadangi vaizdą šiek tiek užstojo krūmai, jis matė tik nugara į jį sėdinčio S. K. galvą, o visus vyrus matė pilnu ūgiu. Jis matė, kaip agresyviausias vyras, kuris daugiausiai kalbėjo su S. K., periodiškai tarp rėkimų ranka užsimodavo ir trenkdavo S. K. į galvos sritį. Dėl krūmų jis nematė tiksliai į kurią vietą trenkė, taip pat ar kumščiu, ar delnu. Šie smūgiai labai gerai girdėjosi, o būtent, girdėjosi trenkimo per odą garsas. Jis asmeniškai matė ir girdėjo tris smūgius. Galimai jų buvo daugiau, kai jis nematė. Visas jų pokalbis truko apie 5–7 min. Tuomet visi trys vyrai išėjo iš Tbilisio skvero link stotelės, kurioje jis stovėjo. Kai jie ėjo, jis girdėjo, kad tas vyras baltais marškiniais pasakė S. K., kad šis dabar yra ant „šiočiko“, kaip suprato, ant „skaitliuko“, ir turės mokėti jam pinigus. Vyras su šunimi ir vyras baltais marškiniais nuėjo link Kęstučio gatvės, o vyras su barzda sėdo į minėtą „Land Rover“ automobilį ir išvažiavo į priešingą pusę. Tuomet jis priėjo prie S. K. Matėsi, kad šis yra šoko būsenoje, dėl to apie tai, kas įvyko, nelabai ką pasakojo, tačiau skundėsi ausies ir galvos skausmu. Ant S. K. veido, žando srityje matėsi paraudimas. Neprisimena tiksliai, kurioje pusėje. Jiems stovint skvere, atvažiavo policija, tačiau S. K. jos pagalbos atsisakė, o vėliau jam pasakė, kad šie vyrai galimai žino, kur jis gyvena ir dirba, dėl to bijo. Kitą dieną jis nuvežė S. K. į ligoninę, nes šio sveikata pablogėjo, skaudėjo ausį ir galvą (b. l. 79–82).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2709/2022(01) nustatyta, kad S. K. UAB „Kardiolita“ nustatytas trauminis kairės ausies būgnelio plyšimas su klausos nervo pakenkimu, kuris, tikėtina, padarytas nuo suspausto oro srovės, prieš kreipiantis (2022 m. rugpjūčio 20 d.) medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl ausies būgnelio plyšimo su klausos nervo pakenkimu sutrikdyta ir gydymas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. S. K. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksuota. S. K. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 44–45).

Iš 2023 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 92–93).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. G. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis J. G. tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susitiko su S. K. pakalbėti dėl situacijos, susiklosčiusios po jo draugės ir S. K. darbo vakarėlio; nukentėjusysis pradėjo painiotis, todėl jį patį užvaldė emocijos, ir jis nesusivaldęs sudavė nukentėjusiajam su delnu (taip, kaip nurodyta kaltinime). Sutinka, kad tai buvo vieša vieta, kad jis sukėlė žodinį konfliktą prie pašalinių asmenų, matė, kad netoli sėdi (duomenys neskelbtini), be to, šalia buvo ir jo du draugai. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, jie kalbėjosi, jis pakėlė balsą, nukentėjusysis pradėjo painiotis, jį patį užvaldė emocijos, todėl jis trenkė nukentėjusiajam su delnu į galvą daugiau nei vieną kartą. Sutinka, kad nuo smūgio nukentėjusiajam galėjo plyšti ausies būgnelis, kad šiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat pademonstruota nepagarba aplinkiniams, aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, tvarka.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, o būtent – nukentėjusiojo S. K., liudytojų V. V. ir P. P. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 2709/2022(01), 2023 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. G. 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 19 val., viešoje vietoje, Tbilisio skvere, esančiame prie pastato, adresu Kęstučio g. 11, Vilniuje, priėjo prie S. K. ir, stebint pašaliniams asmenims, sukėlė žodinį konfliktą dėl mažareikšmės priežasties, taip pat rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia dešinės rankos delnu ne mažiau nei vieną kartą sudavė S. K. į galvą, tuo padarydamas S. K. trauminį kairės ausies būgnelio plyšimą su klausos nervo pakenkimu, kuriam padaryti pakako vieno trauminio poveikio, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Pažymėtina, kad kaltinamajam pagrįstai buvo inkriminuojamas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, nes, kaip teigė ir pats kaltinamasis, jis susitiko su nukentėjusiuoju norėdamas pasikalbėti ir išsiaiškinti tam tikras aplinkybes, tačiau jis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo vartoti kaip pretekstą nurodydamas mažareikšmę savo veiksmams dingstį, t. y. tik dėl to, jog nukentėjusysis, kaltinamojo vertinimu, painiojosi pasakodamas apie įvykio aplinkybes.

Dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinosioms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą kito žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis). Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. 2023 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė ir susitarė, kad kaltinamasis atlygins nukentėjusiajam visą 416,07 Eur turtinę žalą ir 1250 Eur neturtinės žalos per tris mėnesius, o nukentėjusysis likusios neturtinės žalos atlyginimo atsisako; taip pat kaltinamasis įsipareigojo atlyginti visą Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 286,09 Eur turtinę žalą. Per teismo paskelbtą teisiamojo posėdžio pertrauką kaltinamasis savo įsipareigojimus įvykdė – atlygino visą Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 286,09 Eur turtinę žalą, t. y. padarė mokėjimo pavedimus 100 Eur ir 187 Eur sumoms, iš viso 287 Eur (b. l. 192, 197), taip pat sumokėjo nukentėjusiajam 556 Eur ir 276 Eur, iš viso 832 Eur (b. l. 198, 199), kas pilnai padengė nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą (416,07 Eur) ir apytiksliai vieną trečdalį neturtinės žalos (415,93 Eur). Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis ir nukentėjusysis sutarė, kad likusi neatlyginta neturtinės žalos suma 834,07 Eur (1250 Eur - 415,93 Eur) bus atlyginta per tris mėnesius, t. y. iki 2023 m. birželio 16 d. Kaltinamasis J. G. anksčiau du kartus teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 131–133), baustas administracine tvarka (b. l. 134–144), vykdo individualią veiklą (b. l. 145), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo J. G. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą, taip pat, kad J. G. būtų pripažintas pavojingu recidyvistu ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. G. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 286,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo (b. l. 85–86), pateikė šią žalą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 87). Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis J. G. atlygino visą Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 286,09 Eur turtinę žalą, t. y. padarė mokėjimo pavedimus 100 Eur ir 187 Eur sumoms, iš viso 287 Eur (b. l. 192, 197), todėl teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu, procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukia.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis S. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš kaltinamojo 416,07 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, detalizavo jo patirtą žalą patvirtinančias aplinkybes, pateikė šią žalą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 66–68). Nukentėjusysis 2023 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalies dėl 1250 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, taip pat, kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajam 556 Eur ir 276 Eur, iš viso 832 Eur (b. l. 198, 199), kas pilnai padengė nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą (416,07 Eur) ir dalį neturtinės žalos (415,93 Eur), todėl teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu, procesą dėl S. K. civilinio ieškinio dalies – 416,07 Eur turtinės žalos ir 1665,93 Eur (1250 Eur + 415,93 Eur) neturtinės žalos – nutraukia. Taip pat teismas, vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiojo S. K. civilinio ieškinio dalį tenkina ir priteisia jam iš kaltinamojo J. G. 834,07 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodant minėtą sumą sumokėti į nukentėjusiojo atsiskaitomąją sąskaitą iki 2023 m. birželio 16 d.

Kaltinamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105–106), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu S. K. (S. K.), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl S. K. civilinio ieškinio dalies – 416,07 Eur turtinės žalos ir 1665,93 Eur neturtinės žalos – nutraukti, o S. K. civilinio ieškinio dalį tenkinti ir priteisti jam iš J. G. 834,07 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodant minėtą sumą sumokėti į S. K. atsiskaitomąją sąskaitą iki 2023 m. birželio 16 d.

J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.