- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 1-2279-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42184-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, teistas 6 kartus: 1) 2010 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui. 2011 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2) 2011 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė ir subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė ir subendrinta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto 2 aplinkės teismo nuosprendis, paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2011 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė ir subendrinta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) 2013 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme; 5) 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme; 6) 2017 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 13.20 val., būdamas prie pastato, esančio Upės g. 9, Vilniuje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą R. M. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiojo R. M. turtą, o būtent: priėjo prie minėtu adresu ant laiptų sėdėjusių R. M., D. Š., R. R. ir K. P. ir pareikalavo duoti 1 eurą, o pastariesiems atsakius, kad grynųjų pinigų neturi, laikydamas rankoje pademonstravo elektrošokerį, t. y. jį įjungė, sakydamas, kad jeigu negaus pinigų, tai atims iš jų asmeninius daiktus, po ko nukentėjusysis R. M., būdamas paveiktas jo ir su juo buvusių asmenų atžvilgiu panaudoto psichologinio smurto, atidavė jam 1 euro monetą.
Kaltinamasis D. Z. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad jis jokio nusikaltimo nedarė. 2016 m. rugsėjo 5 d. jis susitiko su D. Š. prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (toliau – ir VCUP), norėjo parūkyti. Pamatęs keturis jaunuolius, paklausė, ar jie turi popieriuko cigaretėms sukti. Jis neatsimena, ką tie jaunuoliai jam atsakė. Tuomet jis priėjo prie jų ir, stovėdamas 3-4 metrų atstumu, paklausė, ar jie turi vieną eurą. Jam traukiant megztinį iš kuprinės netyčia įsijungė elektrošokeris, jis buvo kaip prožektorius ir švietė. Jis iš karto išjungė elektrošokerį ir įsimetė jį atgal į kuprinę. Vienas iš jaunuolių padavė vieną eurą. Kaltinamasis neatsimena, ar tą eurą paėmė jis, ar D.. Jis paklausė vaikinų, ar reikės tą eurą jiems grąžinti, norėjo užsirašyti jų telefono numerį, tačiau vaikinai pasakė, kad euro grąžinti nereikės. Tada jis su D. nuėjo į parduotuvę, nusipirko popieriaus ir parūkė. Maždaug po penkių minučių atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Kaltinamasis nurodė, kad jis nei nukentėjusiajam, nei jo draugams negrasino atimti jokių daiktų, tik gražiuoju paprašė paskolinti vieną eurą. Jeigu tie vaikinai nenorėjo duoti pinigų, jie galėjo laisvai iš ten išeiti, nes aplink vaikščiojo nemažai žmonių. Be to, jis turėjo su savimi peilį ir dujų balionėlį, todėl galėjo tiems jaunuoliams ir kitaip grasinti. Netyčia įsijungus elektrošokeriui, tie vaikinai matyt neteisingai jį suprato. Prisipažįsta, jog D. Š. jis buvo pristatęs netikro savo brolio vardu ir pavarde, nes tuo metu buvo paieškomas policijos.
Nukentėjusysis R. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 15 val. jis su draugais, t.y. K. P., D. Š. ir R. R. buvo prie VCUP, sėdėjo ant laiptų ir rūkė elektroninę cigaretę. Prie jų priėjo du vaikinai, pasisveikino bei paklausė, ar jie turi vieną eurą. Jie atsakė, kad pinigų neturi ir jų neduos. Vienas iš priėjusių vaikinų, t.y. kaltinamasis nusišypsojo, išsitraukė iš kišenės elektrošokerį ir pasakė, kad jeigu jie paieškotų, tai tikrai pas kažkurį atsirastų vienas euras ir, įjungęs elektrošokerį, kelis kartus jį paspaudė, parodydamas, jog jis veikia. Su kaltinamuoju buvęs draugas stovėjo šalia, nieko jiems nesakė, ragino kaltinamąjį eiti, sakydamas, kad nereikia. Nukentėjusysis su draugais išsigando, jis turėjo vieną eurą bei atidavė jį tam vaikinui. Priėję vaikinai pasakė, kad už vieną eurą nori nusipirkti ar gilzių, ar „Joynts“ (popieriaus sukti cigaretėms) ir nuėjo į pirmą parduotuvės aukštą. Nukentėjusysis su draugais paskambino policijai. Atvykus policijos pareigūnams, tie vaikinai pradėjo nuo jų bėgti. R. M. taip pat nurodė, kad prie jų priėję du vaikinai buvo vyresni ir dar su elektrošokeriu, todėl jie jų išsigando, nes buvo mokiniai. Tuo metu prie VCUP buvo daug žmonių, tačiau jis su draugais sėdėjo ant laiptų prie parduotuvės ir ten žmonės beveik nevaikšto. Kaltinamasis nei jam, nei jo draugams elektrošokerio prie kūno pridėjęs nebuvo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad prieš elektrošokerio demonstravimą, kaltinamasis su draugu prašė duoti vieną eurą bei žadėjo jį jiems grąžinti, bet kaltinamajam savo telefono numerio nedavė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas V. O. paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, patruliavimo metu gavo pranešimą, kad Upės gatvėje, Vilniuje yra įvykdytas plėšimas, t.y. jaunuoliui buvo pagrasinta prožektoriumi su elektrošokeriu bei atimti pinigai. Privažiavę prie viešbučio „Radisson“ jie leidosi prie VCUP ir pastebėjo du jaunuolius, kurie atitiko pranešime nurodytus apibūdinimus. Kolega paėmė vienam jaunuoliui už rankos ir liepė jam stovėti, o kaltinamasis tuo metu pradėjo bėgti. Liudytojas pradėjo jį vytis, sakydamas „stok, policija“, tačiau kaltinamasis bėgo toliau, apgadindamas kelių automobilių galinius žibintus ir stebėdamas, ar jį dar vejasi. Artėdamas prie tvoros kaltinamasis bandė ją peršokti, tačiau prieš tai atsisuko į liudytoją. Tuo metu jis papurškė dujomis kaltinamajam į akis ir jį sulaikė. Pas kaltinamąjį buvo rastas prožektorius su įmontuotu elektrošoku. Toks elektrošokas yra parduodamas nelegaliai ir jis pakraunamas elektra. Kaltinamasis prisipažino, kad paėmė vieną eurą, todėl buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Su kitu sulaikytu asmeniu bendravo liudytojo kolega.
Liudytojas K. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su klasės draugais R. M., D. Š. ir R. R. sėdėjo prie VCUP. Prie jų priėjo du jaunuoliai ir vienas iš jų paprašė prisidegti cigaretę. Jie atsakė, kad neturi kuo. Tada tie jaunuoliai pradėjo prašyti popieriuko cigarui, tačiau jie taip pat atsakė, kad neturi. Tuomet vienas iš priėjusių vaikinų išsitraukė elektrošoką, pradėjo juos gąsdinti, demonstruodamas, kaip veikia elektošokeris ir paprašė pinigų. Jie pasakė, kad pinigų neturi. Tada tie vaikinai pradėjo reikalauti pinigų grubia forma, grasino atimti asmeninius daiktus, telefonus, elektronines cigaretes. R. M. davė jiems vieną eurą ir tie vaikinai išėjo. Po to jie sugrįžo, atsisėdo netoli jų, maždaug 10 metrų atstumu, kažką darė, prašė prisidegti. Liudytojas iškvietė policiją tuo metu, kai tie jaunuoliai prie jų sugrįžo antrą kartą. Liudytojo teigimu, vienas iš priėjusių vaikinų kalbėjo ir jiems grasino, o kitas stovėjo išsitraukęs elektrošokerį ir su viskuo sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus liudytojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 48, 49), K. P. juos patvirtino, nurodydamas, jog tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes bei jo teisingi parodymai yra užfiksuoti papildomoje apklausoje. Liudytojo teigimu, tokius įvykius jis bando kuo greičiau pamiršti ir greičiausiai jis supainiojo žmones. Įvykio metu bendraudamas su priėjusiais jaunuoliais jis žiūrėjo jiems į veidą, tačiau jo regėjimas yra silpnas ir jis nešioja akinius. Įvykio dieną jis buvo be akinių.
Liudytojas R. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su nukentėjusiuoju ir kitais klasės draugais po pamokų nuėjo į aikštelę, esančią prie VCUP, sėdėjo ant žolės ir rūkė elektronines cigaretes. Prie jų priėjo du vaikinai ir paklausė, ar jie turi popieriuko cigaretėms sukti. Jie atsakė, kad neturi, nes rūko elektronines cigaretes. Tada vaikinai paklausė, ar jie turi vieną eurą ir jie atsakė, kad neturi. Tuomet vienas iš priėjusių vaikinų, t.y. kaltinamasis išsitraukė elektrošokerį, įjungė jį, demonstruodamas, kad jis veikia ir jiems pagrasino, jog jeigu jie neduos vieno euro, jis paims iš jų elektronines cigaretes. Nukentėjusysis R. M. davė kaltinamajam vieną eurą. Paėmęs vieną eurą kaltinamasis paprašė nukentėjusiojo telefono numerio, žadėjo pinigus jam grąžinti, tačiau nukentėjusysis telefono numerio jam nedavė. Tiems vaikinams nuėjus, K. P. iškvietė policiją. Su kaltinamuoju buvęs mažesnio ūgio vaikinas su jais nesikalbėjo, prašė kaltinamojo eiti iš čia, sakydamas „nereikia“. Atvykus policijos pareigūnams jie parodė jiems tuos vaikinus, stovinčius už kampo. Vieną jaunuolį pareigūnai sulaikė iš karto, o kitą – vijosi.
Liudytojas D. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jis su nukentėjusiuoju R. M., liudytojais K. P. ir R. R. po pamokų nuėjo prie VCUP, sėdėjo šone ant laiptelių, rūkė elektronines cigaretes. Jiems sėdint netoliese buvę jaunuoliai surėkė, ar jie neturi popieriuko cigaretėms sukti. Jie atsakė, kad neturi. Tada tie du vaikinai priėjo prie jų ir dar kartą paklausė, ar jie neturi popieriuko. Jiems atsakius neigiamai, vienas iš priėjusių vaikinų, t.y. kaltinamasis paprašė vieno euro. Jie atsakė, kad neturi. Tuomet kaltinamasis išsitraukė elektrošokerį, parodė, kad jis veikia ir dar kartą paprašė vieno euro. Nukentėjusysis davė jam vieną eurą. Vienas iš priėjusių vaikinų paprašė duoti jam savo kontaktus, kad jis galėtų grąžinti eurą. Tiems vaikinams nuėjus, liudytojas nuėjo į tualetą, o sugrįžęs sužinojo, kad klasės draugai iškvietė policiją. Liudytojo teigimu, jie išsigando priėjusių dviejų vaikinų, nors jie patys buvo keturiese, nes kaltinamojo grasinimai, demonstruojant elektrošokerio veikimą, jiems pasirodė realūs ir leido suprasti, jog kaltinamasis yra nusiteikęs rimtai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. Š. paaiškino, kad jis pažįsta kaltinamąjį. 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jis sutiko kaltinamąjį prie VCUP, kažkuris iš jų turėjo tabako, tačiau neturėjo popieriaus cigaretėms sukti. Tuomet jie pamatė rūkančius jaunuolius ir kažkuris iš jų šūktelėjo, ar jie neturi popieriuko cigaretėms sukti. Neišgirdę gerai atsakymo, Andžėjus (jis kaltinamąjį pažinojo šiuo vardu ir tik vėliau sužinojo, jog jis yra D. Z.) nuėjo prie tų vaikinų ir paprašė vieno euro. Tie vaikinai dar paklausė, ar jiems tikrai reikia vieno euro. Jis ėjo kaltinamajam iš paskos. Liudytojo teigimu, niekas jaunuoliams negrasino, nes jie stovėjo 4-5 metrų atstumu nuo jų bei prašė vieno euro gražiuoju, o ne reikalavo pinigų. Kaltinamasis norėjo užsidėti megztinį, tačiau jį traukiant netyčia įsijungė elektrošokeris. Liudytojas tai suprato, išgirdęs garsą, jis neatsimena, kaip atrodė elektrošokeris. Kaltinamasis iš karto jį išjungė ir įsidėjo į kuprinę. Kažkuriam iš ten sėdinčių keturių vaikinų davus vieną eurą, liudytojas pasakė, kad galės grąžinti eurą, jeigu reikės, išsitraukė savo telefoną, norėdamas įsivesti telefono numerį. Vaikinai pasakė, kad euro grąžinti nereikia. Gavę eurą jie nusipirko popieriuko ir parūkė. Jis neatsimena, kuris iš jų (jis ar kaltinamasis) paėmė iš nukentėjusiojo vieną eurą.
Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. 13.23 val. gautas pranešimas, kad prie laiptų link „Radisson“ viešbučio 2 jaunuoliai grasino elektros šoku, reikalavo pinigų, atėmė 1 eurą (b. l. 9-10).
2017 m. gegužės 2 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis R. M. parodė į nuotrauką, kurioje užfiksuotas D. Z., joje atpažinęs asmenį, kuris grasino elektrošoku ir reikalavo jam duoti 1 eurą (b. l. 41-43), o į D. Š. parodė kaip į asmenį, kuris buvo kartu su jiems (nukentėjusiajam ir liudytojams K. P., R. R. ir D. Š.) grasinusiu elektrošoku asmeniu, bet kuris nieko nedarė, tik stovėjo šalia (b. l. 44-46).
2016 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti daiktai, paimti iš D. Z. ir D. Š. – juodos spalvos elektrošokas-žibintuvėlis, pilkos spalvos su mėlyna peiliukas, dujų balionėlis; mobiliojo ryšio telefonas – Nokia juodos spalvos korpusu, su mėlynais skaičiais ant mygtukų, be SIM kortelės; Nokia šviesios spalvos korpusu su bordinės spalvos ekrano apvadu, su SIM kortele; Nokia mėlyno korpuso su juodos spalvos ekranu, baltais skaičiais ant mygtukų, su SIM kortele. (b. l. 61-64).
Specialisto paaiškinimų protokole 2017 m. sausio 11 d. užfiksuota specialisto išvada, kad apžiūrėtas objektas yra pramoninės gamybos žibintuvėlis – elektros šoko įtaisas, kuris yra priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams – savigynai skirtiems elektros šoko įtaisams (b. l. 69-71).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
D. Z. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, nustatant, kad plėšimas yra tada, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobiamas svetimas turtas. Taigi siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad siekiant pagrobti, užvaldyti svetimą turtą, panaudojamos atitinkamos prievartos priemonės – fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės priešintis atėmimas, ir šios prievartos priemonės turi būti panaudotas prieš atimant turtą, jo atėmimo metu arba siekiant šį turtą išlaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktu duomenų visumą, pirmiausia pažymi, kad neabejotinai nustatytos atitinkamos faktinės aplinkybės – o būtent, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 13.20 val., pastato, esančio Upės g. 9, Vilniuje, prie kartu buvusių ir nurodytoje vietoje sėdėjusių nukentėjusiojo R. M. ir liudytojų K. P., R. R. ir D. Š. priėjo kaltinamasis D. Z. ir D. Š. ir paklausė, ar neturi popieriaus cigaretėms susisukti, vėliau paprašė 1 euro (paklausė, ar neturi 1 euro minėtam popieriui nusipirkti). Šias aplinkybes iš esmės nurodė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai K. P., R. R., D. Š. ir D. Š.. Savo ruožtu aplinkybes po to kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai nurodo tam tikrais aspektais skirtingai.
Kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės, nurodydamas, kad jis tik gražiuoju paprašė keturių vaikinų paskolinti 1 eurą, jiems negrasino, o elektrošoko įtaisas įsijungė netyčia, kai jis norėjo į kuprinę įsidėti megztinį, t. y. kad specialiai jis jo nebuvo išsitraukęs ir juo negrasino. Be to, jis nurodė, kad po to, kai vienas iš vaikinų padavė vieną eurą, jis pasiūlė grąžinti eurą, norėjo užsirašyti jų (vaikinų) telefono numerį, bet jie pasakė, kad nereikia grąžinti. Iš esmės tokius jo parodymus patvirtino kartu su kaltinamuoju nurodytą dieną ir laiku buvęs D. Š., parodęs, be kita ko, kad kai nurodytą dieną susitiko kaltinamąjį prie VCUP, kažkuris jų turėjo tabako, tačiau neturėjo popieriaus cigaretėms sukti, pamatę rūkančius jaunuolius, kažkuris iš jų šūktelėjo, ar jie neturi popieriuko cigaretėms sukti, tačiau neišgirdę atsakymo, nuėjo prie jų ir paprašė vieno euro. Taip pat D. Š. parodė, kad niekas jaunuoliams negrasino, jie stovėjo gal 4-5 metrų atstumu, prašė 1 euro gražiuoju, o ne reikalavo. Dėl elektrošokerio paaiškino, kad jis netyčia įsijungė kaltinamajam traukiant megztinį iš kuprinės, jis (liudytojas) tai suprato iš garso, elektrošokerio nematė; kaltinamasis jį išjungė ir įsidėjo į kuprinę. Taip pat parodė, kad kažkuriam iš vaikinų davus eurą, jis pasakė, kad galės grąžinti eurą, išsitraukė telefoną, kad įsirašyti numerį, bet jie pasakė, kad nereikia.
Nukentėjusysis parodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., kai jis su draugais K. P., D. Š. ir R. R. buvo prie VCUP, sėdėjo ant laiptų ir rūkė elektroninę cigaretę, prie jų priėjo du vaikinai, pasisveikino bei paklausė, ar jie turi vieną eurą, jie atsakė, kad pinigų neturi ir jų neduos. Tada kaltinamasis nusišypsojo, išsitraukė iš kišenės elektrošokerį ir pasakė, kad jeigu jie paieškotų, tai tikrai pas kažkurį atsirastų vienas euras ir, įjungęs elektrošokerį, kelis kartus jį paspaudė, parodydamas, jog jis veikia. Nukentėjusysis parodė, kad išsigando, turėjo 1 eurą ir jį atidavė tam vaikinui. Liudytojas R. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nurodytą dieną su klasės draugais buvo prie VCUP, prie jų priėjo du vaikinai ir paklausė, ar jie turi popieriuko cigaretėms sukti, jie atsakė, kad neturi, tada vaikinai paklausė, ar jie turi vieną eurą, jie atsakė, kad neturi, tada vienas iš vaikinų, t.y. kaltinamasis išsitraukė elektrošokerį, įjungė jį, demonstruodamas, kad jis veikia, ir jiems pagrasino, jog jeigu jie neduos vieno euro, jis paims iš jų elektronines cigaretes, po ko nukentėjusysis R. M. davė kaltinamajam vieną eurą. Taip pat liudytojas D. Š. parodė, kad kai jis nurodytą dieną su nukentėjusiuoju, K. P. ir R. R. po pamokų nuėjo prie VCUP ir ten sėdėjo, netoliese buvę jaunuoliai surėkė, ar jie neturi popieriuko cigaretėms sukti, jie atsakė, kad neturi; tada tie du vaikinai priėjo prie jų ir dar kartą paklausė, ar jie neturi popieriuko, ir jiems atsakius neigiamai, vienas iš priėjusių vaikinų, t.y. kaltinamasis paprašė vieno euro, jie atsakė, kad neturi. Tuomet kaltinamasis išsitraukė elektrošokerį, parodė, kad jis veikia ir dar kartą paprašė vieno euro. Nukentėjusysis davė jam vieną eurą. Liudytojas K. P. parodė, kad įvykio dieną jis su klasės draugais sėdėjo prie VCUP, prie jų priėjo du jaunuoliai ir vienas iš jų paprašė prisidegti cigaretę, jie atsakė, kad neturi kuo, tada tie jaunuoliai pradėjo prašyti popieriuko cigarui, tačiau jie taip pat atsakė, kad neturi. Tuomet vienas iš priėjusių vaikinų išsitraukė elektrošoką, pradėjo juos gąsdinti, demonstruodamas, kaip veikia elektošokeris ir paprašė pinigų, jie pasakė, kad pinigų neturi; tada tie vaikinai pradėjo reikalauti pinigų grubia forma, grasino atimti asmeninius daiktus, telefonus, elektronines cigaretes, ir R. M. davė jiems vieną eurą. Parodė, kad vienas iš priėjusių vaikinų kalbėjo ir jiems grasino, o kitas stovėjo išsitraukęs elektrošokerį ir su viskuo sutiko.
Taigi pripažintina, kad asmenų, betarpiškai dalyvavusių įvykyje, parodymai skiriasi tam tikrais reikšmingais aspektais, sprendžiant klausimą, ar atitinkama veika gali būti kvalifikuota kaip plėšimas – o būtent, ar nukentėjusiajam ir liudytojams K. P., R. R., D. Š., kurie visi keturi buvo kartu nurodytą dieną, nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis D. Z., kuris buvo su D. Š., grasino – t. y. demonstravo turimą elektrošoko įtaisą, parodydamas, kad jis veikia, ir tokiu būdu siekdamas gauti 1 eurą, kurio kaltinamajam (ir kartu su juo buvusiam D. Š.) tuo metu reikėjo, siekiant įsigyti popieriaus tabakui susukti, ar vis dėlto grasinimo nebuvo ir tik buvo draugiškai, kaip kad nurodo kaltinamasis ir liudytojas D. Š., paprašyta 1 euro, kurį galiausiai davė nukentėjusysis.
Teismas, vertindamas jau minėtus asmenų parodymus, pirmiausia pažymi, kad būtina įvertinti jų nuoseklumą ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojų R. R., K. P. ir D. Š. parodymai (parodymai ikiteisminio tyrimo metu – t. 1, b. l. 37-38; 39; 56; 48, 49; 59)yra iš esmės nuoseklūs minėtu reikšmingu aspektu – t. y. kad kaltinamasis grasino jiems, norėdamas gauti 1 eurą – o būtent, demonstravo elektrošoko įtaisą, parodydamas, kad jis veikia. Pažymėtina, kad jau pranešime Bendrajam pagalbos centrui (skambino K. P.) buvo nurodyta, kad prie laiptų link „Radisson“ viešbučio 2 jaunuoliai grasino elektros šoku, reikalavo pinigų, atėmė 1 eurą (b. l. 9), tokios pačios aplinkykbės - t. y. kad nurodytą dieną ir vietoje du vaikinai, grasindami elektrošoku, reikalavo pinigų, nukentėjusysis išsigando ir pats vaikinams davė 1 eurą – užfiksuotos ir įvykio dieną surašytame nukentėjusiojo protokole-pareiškime (b. l. 6). Taigi visi keturi – nukentėjusysis R. M., liudytojai K. P., R. R. ir D. Š. – aplinkybes, susijusias su elektrošoko įtaiso veikimu, suvokė vienodai – t. y. kaip pademonstravimą jiems, kad šis įtaisas veikia, ir taip pagrasinimą jiems, siekiant gauti 1 eurą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, pažymi, kad jau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad elektrošokas iškrito ir įsijungė („sučirškėjo“), kai jis norėjo įsidėti striukę į kuprinę (b. l. 118-120). Iš esmės analogiškai jis parodė ir teisiamojo posėdžio metu (kad elektrošokas įsijungė, kai jis norėjo įsidėti į kuprinę megztinį). Kaip minėta, iš esmės analogiškai parodė ir liudytojas D. Š.. Vis dėlto teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, nesivadovauja liudytojo D. Š. parodymais. Pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, D. Š. parodė, kad D. Z., kiek pamena, ištraukė iš kažkur elektrošoką, bet negali pasakyti, ar jį buvo įjungęs, to jis nematė, parodė, kad kaltinamasis elektrošoko įtaiso niekam prie kūno pridėjęs nebuvo, negali pasakyti, ar jis čirškėjo (t. 1, b. l. 112). Taigi atsižvelgdamas į tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, D. Š. nurodė iš esmės kitokias aplinkybes, susijusias su elektrošoko įtaiso panaudojimu – t. y. kad kaltinamasis iš kažkur ištraukė jį, bet jis (liudytojas) negalėjo pasakyti, ar įtaisas buvo įjungtas (ar čirškėjo), teismas šio liudytojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, kurie visiškai atitinka kaltinamojo parodymus aktualiu aspektu (t. y. kad elektrošoko įtaisas netyčia įsijungė, kai kaltinamasis norėjo ištraukti megztinį iš kuprinės) nesivadovauja kaip nepatikimais ir nenuosekliais.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų K. P., R. R. ir D. Š. parodymai, kaip minėta, aktualiu aspektu – ar jiems buvo grasinta elektrošoko įtaisu – iš esmės yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, ir sutampa tarpusavyje nurodytu aspektu, vadovaujasi jais kaip įrodymais. Savo ruožtu kaltinamojo parodymus, kad minėtas įtaisas įsijungė netyčia, kad jis jo veikimo nedemonstravo ir negrasino nukentėjusiajam ir kitiems trims vaikinams, vertina kaip jo gynybinę poziciją, kadangi jos nepatvirtina jokie kitokie patikimi ir pakankami duomenys, priešingai, kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo ir jau minėtų liudytojų K. P., R. R. ir D. Š. parodymai, kuriais teismas nemato pagrindo nesivadovauti, juos paneigia. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo pozicija šiuo aspektu yra ir gana abejotina – t. y. kad būtent tuo momentu, kai, kaip nurodo, jis gražiuoju prašė paskolinti 1 eurą, jam kilo būtinybė įsidėti kuprinėn (ar išsitraukti iš jos) megztinį, ir būtent tuo prašymo momentu iškrito, netyčia įsijungdamas, jo turimas elektrošoko įtaisas (kuris, kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, yra D kategorijos savigynai skirtas nešaunamasis ginklas (t. 1, b. l. 69-71), dar daugiau – šį veiksmą (elektrošoko įtaiso iškritimą ir įsijungimą) pastebėjo visi keturi asmenys, kurių jis prašė paskolinti 1 eurą.
Teismas, be kita ko, pastebi, kad yra tam tikrų neatitikimų ir prieštaravimų K. P. parodymuose toje dalyje, kas konkrečiai demonstravo elektrošoko įtaisą ir kas kalbėjo (prašė/reikalavo pinigų ir pan.). Apklaustas kaip liudytojas įvykio dieną (2016 m. rugsėjo 5 d.) jis parodė, be kita ko, kad vaikinas šviesesniais plaukais prašė 1 euro, išsitraukė elektrošoko įtaisą, o kitas, tamsus vaikinas nieko nedarė, tik palaikė šviesiaplaukį vaikiną (b. l. 48), papildomos apklausos metu jis parodė, be kita ko, kad aukštesnis tamsesnių plaukų vaikinas išsitraukė elektrošoką ir juo pačirškino, o kitas šviesesnių plaukų vaikinas stovėjo šalia ir nieko nedarė, galimai ir nieko nesakė (b. l. 49), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vienas iš priėjusių vaikinų kalbėjo ir jiems grasino, o kitas stovėjo išsitraukęs elektrošokerį; pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, K. P. patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė, kad teisingi parodymai užfiksuoti papildomos apklausos metu, paaiškinęs, kad tokius įvykius jis bando kuo greičiau užmiršti, kad gal jis supainiojo žmones, taip pat kad jis žiūrėjo į jaunuolius, tačiau jo regėjimas yra silpnas, jis nešioja akinius, bet įvykio dieną jis buvo be akinių. Vis dėlto, kaip minėta, jau minėtu aspektu – ar buvo grasinama elektrošokeriu, ar jis tik netyčia įsijungė (iškrito ar pan.) – šio liudytojo parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojų R. R. ir D. Š. parodymus. Taip pat pastebėtina, kad nors jau minėtuose nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose irgi yra tam tikrų kitaip nurodomų aplinkybių – ką konkrečiai sakė prie jų priėję du jaunuoliai, kiek kartų prašė popieriukų/1 euro, kaip konkrečiai (kokiais žodžiais) prašė (reikalavo) 1 euro, kas buvo sakoma, kai buvo pademonstruotas elektrošoko įtaisas, visgi tai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jų parodymai nesutampa tarpusavyje, kadangi esmines veikai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes jų parodymai patvirtina.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytus argumentus, sprendžia, kad baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis demonstravo turimą elektrošoko įtaisą, parodydamas jo veikimą nukentėjusiajam ir liudytojams K. P., R. R. ir D. Š., o ne, kaip jis parodė, minėtas įtaisas tik netyčia įsijungė. Vertindamas, ar minėtas veiksmas gali būti vertinamas kaip grasinimas panaudoti smurtą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies prasme, teismas pažymi, kad yra svarbu, kaip atitinkamą situaciją suvokia nuketėjusysis, t. y. ar grasinimas galėjo būti suvoktas kaip realus. Kaip parodė nukentėjusysis, nors jie buvo keturiese, o asmenys, prašę (reikalavę) 1 euro – du, jis išsigando, kadangi tuo metu jis su draugais buvo dar mokiniai, o priėję du vaikinai buvo vyresni, be to, jie turėjo elektrošoko įtaisą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo parodymus, į visumą aplinkybių, vertina, kad kaltinamojo veiksmai, demonstruojant elektrošoko įtaiso veikimą po to, kai paprašius vieno euro, jiems aiškiai buvo atsakyta, kad 1 euro nukentėjusysis su draugais neturi ir neduos, negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip kad realus grasinimas panaudoti smurtą. Tokios išvados nepaneigia ir kaltinamojo pozicija, teigiant, kad jie buvo viešoje vietoje dienos metu ir kad nukentėjusysis su draugais laisvai galėjo išeiti. Taip pat tokios išvados nepaneigia ir aplinkybės, kurias parodė ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis, ir liudytojai, kad kaltinamasis (ar su juo buvęs liudytojas D. Š.) siūlėsi grąžinti eurą, užsirašyti nukentėjusiojo (ar kieno nors kito) telefono numerį, kad būtų galima grąžinti eurą ir pan., tačiau jiems buvo pasakyta, kad nereikia grąžinti, kadangi, kaip minėta, minėtas 1 euras, priešingai nei nurodo kaltinamasis, nebuvo duotas laisva valia, o duotas pagrasinus panaudoti smurtą. Taigi tokioje situacijoje yra visiškai suvokiamas nukentėjusiojo asmens atsakymas (juolab įvertinus, kad buvo siūloma paimti nukentėjusiojo ar su juo buvusio (-ių) liudytojo asmens duomenis – telefono numerį), kad nereikia minėto euro grąžinti, ir vien toks pasiūlymas, minėtą turtą įgijus pagrasinus panaudoti smurtą (t. y. pagrasinus elektrošokeriu – pademonstravus jo veikimą) negali būti vertinamas kaip paneigiantis įvykdytą veiką. Taip pat pažymėtina, kad plėšimo atveju nėra nustatyta minimali pagrobiamo turto vertė, kuriai esant tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Todėl įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą bei nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad yra nustatyti būtini objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, požymiai – kaltinamasis grasino panaudoti fizinį smurtą, demonstruodamas nukentėjusiajam ir su juo buvusiems asmenims turimą elektrošoko įtaisą – t. y. parodydamas, kad šis įtaisas veikia, šio veiksmo, vertintino kaip psichologinis smurtas, paveiktas nukentėjusysis R. M. atidavė kaltinamajam 1 eurą, ir būtent tokiu būdu kaltinamasis įgijo svetimą, t. y. nukentėjusiajam priklausantį turtą – 1 eurą. Teismas sprendžia, kad nustatyta ir tiesioginė tyčia kaltinamojo veikoje – jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, ir būtent to siekė, t. y. kad demonstruodamas nešaunamąjį ginklą, rodydamas, kad jis veikia, jis paveiks nukentėjusįjį ir / ar su juo buvusius asmenis, ir tokiu būdu jis siekė įgyti 1 eurą, kurio jam reikėjo. Taigi konstatuotina, kad D. Z. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Vertinant D. Z. atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir už plėšimą (paskutinis šeštas nuosprendis neįsiteisėjęs) (t. 1, b. l. 127-135; 7. 2, b. l. 12-14), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 124-126), duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, Sodros duomenimis, nedirba (t. 1, b. l. 123).
Todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, ypač atsižvelgdamas į aplinkybę, kad kaltinamasis jau ne kartą teistas, po ankstesnių teistumų (2010-2013 metais), kai jam buvo paskirta ir reali laisvės atėmimo bausmė, išvadų nepadarė ir savo elgesio, kuriuo pažeidžiamos visuomenėje susiklosčiusios ir teisės aktuose įtvirtintos elgesio taisyklės, nepakeitė, vėl 2017 m. kovo 21 d. buvo nuteistas (nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 4 d.) ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, kad D. Z. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Spręsdamas klausimą dėl konkretaus bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, taip pat aplinkybes, susijusias su konkrečios nusikalstamos veikos padarymu, pavojingumu ir pan. (įvertindamas ir pagrobto turto vertę). Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
D. Z. (prisistatęs kaip A. P., b. l. 81-93) buvo laikinai sulaikytas 2016 m. rugsėjo 5 d., 13.25 val. (b. l. 78), paleistas 2016 m. rugsėjo 6 d., 15.40 val. (b. l. 80). Šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros), vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmės laiką.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskutinis D. Z. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, šiuo momentu nebendrina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmės.
Klausimas dėl daiktų spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu (be kita ko, atsižvelgiant į D. Z. ir liudytojo D. Š. paaiškinimus teisiamajame posėdyje apie telefonų, paimtų juos sulaikius, priklausomybę).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 5 d., 13.25 val. iki 2016 m. rugsėjo 6 d., 15.40 val., t. y. 2 paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Z. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Kardomosios priemonės D. Z. neskirti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) peiliuką, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (2017 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. IBPS-IL-4639, 2017 m. birželio 26 d. kvitas serija BBB Nr. 1PK002070, b. l. 74, 75), elektrošoką ir dujų balionėlį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugykloje (2017 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. IBPS-IL-4546, b. l. 76) – sunaikinti;
2) telefoną Nokia (juodos spalvos korpusu su mėlynais skaičiais ant mygtukų, be SIM kortelės) ir telefoną Nokia (mėlynos spalvos korpusu su juodos spalvos ekranu, baltais skaičiais ant mygtukų, su SIM kortele Nr. 89370036151111242533), saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (2017 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 10-IL-3068, 2017 m. vasario 15 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK001894 (b. l. 72, 73) – grąžinti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3) telefoną Nokia, šviesios spalvos korpusu su bordinės spalvos ekrano apvadu, su SIM kortele Nr. 89370036151109600916, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (2017 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 10-IL-3068, 2017 m. vasario 15 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK001894 (b. l. 72, 73) – grąžinti D. Z..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.