Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo P. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., nubaustas įspėjimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. pagal ATPK 181 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 20 d., apie 19 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas neblaivus konfliktavo su žmona R. S.-A. vaikų akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius, reikalavo pakeltu balsu, agresyviai nusiteikęs, kad nepilnametė dukra S. A. atsiskaitytų jam dėl namų darbų, todėl dukra išsigando ir dėl tėvo agresyvaus elgesio jo bijojo, todėl P. A. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę. Pasak apelianto, teismas vertino, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog P. A. pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau tai patvirtinančios išvados nėra. Apeliantas visą laiką teigė, kad 2014-11-20 jis buvo Vilniuje pas draugus ir žiūrėjo Eurolygos krepšinio rungtynes, tik draugai, nenorėdami kištis į jų šeimyninius santykius, neatvyko duoti parodymų teismui. Apeliantas mano, kad visos aplinkybės liudija, kad jis buvo nekaltai apšmeižtas. Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, jog teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti P. A. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 181 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 22 d. konsultaciją Nr. 25-K, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 420, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis, kurio metu P. A. konfliktavo su sutuoktine R. S.-A., vartojo necenzūrinius žodžius, įvyko vaikų akivaizdoje, P. A. taip pat reikalavo pakeltu balsu, agresyviai nusiteikęs, kad nepilnametė dukra S. A. atsiskaitytų jam dėl namų darbų, todėl dukra išsigando ir dėl tėvo agresyvaus elgesio jo bijojo. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, P. A. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnamečiams vaikams baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaiko psichiką ir pažeisdamas jo interesus. Toks P. A. elgesys jo vaikų akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo P. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutarimą panaikinti ir nutraukti bylą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.