Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovei Viešojo intereso gynimo skyrius prokurorei Arūnei Alimaitei - Kakoškinai,

suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, J. R. atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

suinteresuoto asmens viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Druskininkų globos ir slaugos namai“ atstovui D. S.,

institucijos, teikiančios išvadą, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Astai Slidziauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Arūnės Alimaitės-Kakoškinos pareiškimą dėl J. R. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys V. S., J. R., Viešoji Įstaiga Druskininkų globos ir slaugos namai, išvadą teikianti institucija Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinis paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. S. pareiškėjos prašymui neprieštarauja.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens J. R. atstovas paaiškino, kad bylos duomenys patvirtina J. R. esant neveiksnia asmeninių turtinių ir neturtinių srityse, todėl prašo J. R. pripažinti neveiksnia minėtose srityse.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VšĮ „Druskininkų globos ir slaugos namai“ atstovas paaiškino, kad su pareiškėjos prašymu sutinka.

Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad J. R. nustatytos diagnozės reikšmingai trikdo socialinę ir kasdieninę jos veiklą. Dėl šių sutrikimų ji negali pagal savo galimybes, sugebėjimus bei poreikius dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tvarkyti asmeninių reikalų, palaikyti asmeninius santykius, pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, negali savarankiškai dalyvauti tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose. J. R. sveikatos sutrikimas apriboja jos galimybę orientuotis, savarankiškai naudotis jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, ji negali priimti sprendimų ir už juos atsakyti, t. y., negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, rekomenduoja nustatyti J. R., faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, neveiksnia pripažintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, skirti globą, globėją bei turto administratorių (b. l. 47-49).

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė paaiškino, kad pareiškėjos prašymą palaiko.

J. R. dėl sveikatos būklės, patvirtintos Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, negalima iškviesti ir apklausti teisme, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatas neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima, todėl sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančiomis priemonėmis (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Pareiškėjos atstovės, suinteresuotų asmenų, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityse, J. R. yra neįgali, jai nuo 2015 m. spalio 20 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 13), nuo 2015 m. lapkričio 17 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 21). J. R. nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. gyvena ir prižiūrima VšĮ „Druskininkų globos ir slaugos namuose“ (b. l. 14-17). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 16 – 22 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-156/2021 (b. l. 64-66) matyti, kad J. R. konstatuota įgyta silpnaprotystė – Demensija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio (Alzheimer) liga (F 00.1), ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį bei smulkių buitinių santykių sritį, kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. J. R. nustatyti psichikos sutrikimai yra nuolatinio (negrįžtamo) poveikio.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tik tose srityse, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir J. R. pripažintina neveiksnia:

turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), išskyrus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 3) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 4) darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 5) politinių santykių įgyvendinimo srityje, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kad taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą (CPK 468 straipsnio 2 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka. Pagal CPK 505 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad J. R. turi nekilnojamojo turto (b. l. 18), gauna socialines išmokas, pradėtinas bylos dėl globos J. R. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimas (CPK 505 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

Pripažinti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

- sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimu būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- politinių santykių įgyvendinimo srityje;

savitvarkos įgūdžių sritį (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

Pradėti civilinės bylos dėl J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo procesą.

Pavesti Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 506 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl globos J. R. nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo bei išvadą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo reikalingumo.

Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.