Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje tvarka išnagrinėjęs M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., UAB „E.“ direktorius, būdamas įmonę atstovaujančiu asmeniu neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių darbo teisės aktų, tai yra, M. V. neužtikrino, kad apie I. T. darbo pradžią prieš vieną darbo dieną būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atliekant tyrimą nustatyta, kad I. T. UAB „E.“ dirbo valytojos pareigose nuo 2016-10-31, tačiau apie jos įdarbinimą nebuvo pateiktas pranešimas „Sodrai“.

Taip M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra 2016-12-15 nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame nustatyta, kad M. V. neužtikrino, kad apie I. T. darbo pradžią prieš 1 darbo dieną būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atliekant tyrimą nustatyta, kad I. T. UAB „E.“ dirbo valytojos pareigose nuo 2016-10-31, tačiau apie jos įdarbinimą nebuvo pateiktas pranešimas „Sodrai“. I. T. darbo faktą patvirtino liudytojai ir darbo sutartis. Iš I. T. 2016-11-30 pašymo matyti, kad pradėjo dirbti „E.“ firmoje nuo 2016-10-31. Iš 2016-12-01 jos paaiškinimo matyti, kad 2016 m. spalio mėnesį rado internete skelbimą, kad UAB „E.“ ieško darbuotojų. Telefonu kalbėjo su E. S., vadybininke, kuri jam atvežė užpildytą iš direktoriaus M. V. pasirašytą darbo sutartį. Darbo užmokesčio nei karto neišmokėjo. Pradirbus visą mėnesį nuvažiavo į Sodrą ir sužinojo, kad nėra oficialiai įdarbinta. Paskambinus direktoriui jis pasakė, kad pinigų už pradirbtą mėnesį nesumokėjo. Iš 2016-10-31 darbo sutarties matyti, kad UAB „E.“ I. T. įdarbinama nuo 2016-11-02. Iš D. S. 2016-12-06 paaiškinimo matyti, kad UAB „E.“ darbuotoja I. T. dirbo „J. A. ir v.“ patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2016 m. lapkričio pradžios. Valė įmonės patalpas. 2016—11 mėn. kitų valytojų šioms patalpoms nebuvo. Iš 2016-10-25 valymo paslaugų teikimo sutarties Nr. 00139 matyti, kad UAB „E.“ įsipareigoja UAB „V.p.“ teikti valymo paslaugas. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas D. R. paaiškino, kad inspekcijos nuomone, M. V. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnyje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl prašo skirti numatytos nuobaudos vidurkį atitinkančią baudą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Motyvuojamoji dalis

DK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes vertina, jog išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi M. V., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, susitarė dėl darbo funkcijų, darbo sąlygų, darbo laiko, sudaręs su I. T. darbo sutartį leido dirbti jai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Šios aplinkybes liudija, kad tarp UAB „E.“ ir I. T. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau M. V. apie asmens įdarbinimą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui. M. V. kaltę patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: 2016-12-15 nelegalaus darbo tyrimo aktas; I. T. 2016-11-30 prašymas; 2016-10-31 darbo sutartis; 2016-10-25 valymo paslaugų teikimo sutartis. Tokiu pagrindu M. V. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad M. V. padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tačiau iš paties protokolo matyti, kad pažeidimas padarytas 2016 m. spalio-lapkričio mėnesį. ATPK 41³ str. 1 d. už nelegalų darbą, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, numatyta švelnesnė atsakomybė, nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl M. V. padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas iš ANK 95 straipsnio 1 dalies į ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, ir teisena vykdytina pagal ATPK.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. V. – nedirbantis, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis – anksčiau baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, M. V. skirtina ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Teismo siųsti šaukimai nebuvo įteikti M. V., atvesdinti jo taip pat nepavyko. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta M. V. teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063797340 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.