Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-25 · Administracinė byla Nr. A-146-2215-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-25
Bylos Nr.
A-146-2215-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01516-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
O. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-2215/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01516-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovams Olgai Kilkinovai ir Svajūnui Ratiukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1-6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2010 m. gegužės 13 d. ekspertinį sprendimą Nr. 1131 (toliau – ir Ekspertinis sprendimas);

2) įpareigoti CMEK iš naujo įvertinti pareiškėjo tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) išduotą siuntimą aplikti specializuotą medicininę ekspertizę.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra statutinis tarnautojas, dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ajame policijos komisariate, tyrėju. 2010 m. gegužės mėnesį gavo Klaipėdos apskrities VPK siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai. CMEK 2010 m. gegužės 13 d. priėmė ekspertinį sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį.

Pareiškėjas nesutiko su CMEK Ekspertiniu sprendimu ir nurodė, kad jis yra neteisėtas, kadangi jį priimat buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, be to, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjas pažymėjo, jog ekspertizės dėl pareigūnų tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai atlikimą imperatyviai reglamentuoja šie teisės aktai:

1) Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 41 straipsnio 5 dalis, 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

2) Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – ir Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas arba Sąvadas);

3) Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-IS9, XV skyrius;

4) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis;

5) Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. lV-299 (toliau – ir Aprašas), kurio II ir III skyriaus normos, reglamentuojančios ekspertizės uždavinius ir siuntimą ekspertizei, be kita ko, numato, kad vienas iš ekspertizės uždavinių – nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai (4.3 p.).

Pareiškėjas nurodė, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos 2010 m. kovo 18 d. buvo paguldytas į Klaipėdos apskrities ligoninę, kurioje jam diagnozuota liga, žymima TKL-10 kodu I11 (Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija]). Šeimos gydytojo siuntimu 2010 m. balandžio 6 d. paguldytas į VRM Medicinos centro stacionarą, kur nustatyta diagnozė – PAH: AKS padid.I-II° vid. riz., pablogėjimas, hiper. KP (TSPH), hipert. retinopatija. Dislipidemija. Nutrukimas I°.D. blauzdos giliųjų venų periflebitas. Atlikdama ekspertizę dėl tinkamumo tarnybai, CMEK buvo sustabdžiusi procedūrą ir nukreipė pareiškėją pas III lygio kardiologą konsultacijai (2010 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. 961). 2010 m. gegužės 7 d. pareiškėjas paguldytas į Klaipėdos ligoninės kardiologinį skyrių, kuriame buvo atliktas širdies kraujagysles tyrimas (Koronarografija). 2010 gegužės 8 d. pareiškėjas buvo išrašytas iš ligoninės su diagnozuota liga, žymima TLK-10 kodu I50 (Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas). Pareiškėjui pateikus CMEK išrašą iš ligos istorijos, atsakovas priėmė 2010 m. gegužės 13 d. Ekspertinį sprendimą. Šiuo sprendimu pareiškėjui buvo nustatytos šios pagrindinės bei gretutinės ligos ir sveikatos problemos pagal TLK-10 kodus: I11.9 (Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo), I20.8 (Kitos krūtinės anginos formos), H35.0 (Foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai), M43.1 (Spondilolistezė), J34.2 (Nosies pertvaros iškrypimas), E66.9 (Nepatikslintas nutukimas).

Pagal Aprašo 2 punktą, Ekspertinis sprendimas – CMEK gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) ekspertinių išvadų pagrindu priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (toliau – TLK-10), dėl tiriamojo tinkamumo vidaus tarnybai ar priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis TLK-10, dėl pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktu CMEK ekspertinis sprendimas, kaip individualus administracinis sprendimas, turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Akcentavo, kad iš pateiktų CMEK medicininių dokumentų turinio, CMEK 2010 m. gegužės 13 d. Ekspertiniame sprendime (2010 m. gegužės 13 d. pažyma Nr.1131) nenurodyti visi pareiškėjo ligos pagal TLK-10 kodai, o būtent I50 ir I11.0.

Paaiškino, jog iš pateiktos ligos istorijos Nr. 5193J, 2010 m. gegužės 8 d. Klaipėdos ligoninėje jam nustatyta diagnozė, pagal Niujorko širdies asociacijos klasifikaciją (toliau – ir NYHA), atitinkanti NYHA 3 funkcinę klasę (Pirminė arterinė hipertenzija II°. Hipertenzinė kardiopatija), o tai pagal TLK-10 kodus atitinka I11.0 (Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu). Pareiškėjo nuomone, CMEK ekspertiniame sprendime netinkamai nurodė pareiškėjo pagrindinę ligą – I11.9 (pagal TLK-10 kodų paaiškinimą I11.9 priskiriami Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) širdies Įkraujotakos] nepakankamumo)). Pareiškėjo įsitikinimu, netinkamas ligos kodo nurodymas arba netinkamas nustatytos diagnozės traktavimas sąlygojo nepagrįstą CMEK Ekspertinį sprendimą.

Sąvado 26 punkte nurodytos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Pažymėjo, kad vertinant tinkamumą tarnybai, kai dėl širdies ir kraujagyslių būsenos yra sutrikusi hemodinamika, visais atvejais nustatomas kraujotakos nepakankamumo laipsnis ir funkcinė klasė pagal NYHA. Paaiškino, jog IV funkcinė klasė pagal NYHA atitinka III nepakankamumo laipsnį, III funkcinė klasė - II nepakankamumo laipsnį, II funkcinė klasė - I nepakankamumo laipsnį. I funkcinė klasė pagal NYHA konstatuojama, kai bendrojo kraujotakos sutrikimo nėra. Pagal Sąvado 26.1 punkto paaiškinimą, šiam punktui priskiriami visi širdies ir kraujagyslių susirgimai su antrojo ar trečiojo laipsnio kraujotakos nepakankamumu ir atitinkantys III, IV funkcinę klasę pagal NYHA; pagal Sąvado 26.2 punkto paaiškinimą, šiam punktui priskiriami širdies ir kraujagyslių susirgimai su pirmojo ir antrojo laipsnio širdies nepakankamumu ir atitinkantys II, III funkcinę klasę pagal NYHA. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į jam nustatą Klaipėdos ligoninėje širdies nepakankamumą (NYHA 3 funkcinė klasė) ir remiantis Sąvado 26.1 ir 26.2 punktų paaiškinimais, pareiškėjui diagnozuota liga gali būti priskiriama 26.1 punktui arba 26.2 punktui. Sąvado 26.1 punkte nurodyta, kad pareigūnas netinkamas tarnybai, o pagal Sąvado 26.2 punktą pareigūnas netinkamas tarnybai pagal II skiltį, jo tinkamumas pagal III skiltį sprendžiamas individualiai. Pagal Sąvado 26.3 punkto paaiškinimą šiam punktui priskiriami širdies ir kraujagyslių susirgimai su mažesniu kaip pirmojo ar pirmojo laipsnio širdies nepakankamumu ir atitinkantys II funkcinę klasę pagal NYHA; pareigūno tinkamumas pagal II ir III skiltis sprendžiamas individualiai.

Akcentavo, kad Ekspertiniame sprendime nurodyta liga (pagal TLK-10 I11.9) neatitinka nustatytos specializuotos sveikatos įstaigoje pareiškėjo ligos diagnozės (pagal TLK-10 I11.0). Taip pat, nurodė, kad pagal ligos istoriją jam nustatyta pirminė arterinė hipertenzija II°. Atkreipė dėmesį, jog pagal Sąvado paaiškinimus II° hipertenzija atitinka Sąvado 27.2 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas netinkamas tarnybai pagal II skiltį, jo tinkamumas pagal III skiltį sprendžiamas individualiai.

Pagal Sąvado 34.3 paaiškinimą šiam punktui priskiriami pirminiai stuburo osteochondrozės reiškiniai: užaštrėję įtraukti slankstelių kūnų kampai; I° spondilolistezė, nedideli įgyti statiniai stuburo iškrypimai; izoliuoto slankstelio kūno kompresinio lūžimo padariniai su neryškiais funkcijos sutrikimais arba be jų. Pagal šį punktą pareigūnas tinkamas pagal III skiltį, jo tinkamumas pagal II skiltį sprendžiamas individualiai.

Atsižvelgiant į tai, kad CMEK, priimdama ekspertinius sprendimus, privalo vertinti individualiai kiekvieno tiriamojo sveikatos būklę dėl jo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai, ir kiekvienam tiriamajam privalo priimti individualų ekspertinį sprendimą, pareiškėjo nuomone, pagal Sąvado 26.1, 26.2, 27.2 ,34.3 punktų paaiškinimus CMEK galėjo priimti tokius ekspertinius sprendimus: 1) netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis; 2) tinkamas vidaus tarnybai pagal III skiltį.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad CMEK priėmus jam nepalankų Ekspertinį sprendimą, jis prarado teisę būti atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir neteko galimybės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautą laiką.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į skundą (b. l. 18-24) prašė O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2010 m. gegužės 4 d. CMEK gavo Klaipėdos apskrities VPK 2010 m. balandžio 23 d. siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę – nustatyti pareigūno Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo O. S. tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį (pagrindas – Aprašo 10.1 p.- kai dėl ligos pareigūnas negalės tęsti tarnybos). Siuntime buvo nurodyta O. S. laikinojo nedarbingumo trukmė (nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d.) ir atitinkamos diagnozės. Ekspertizės atlikimo metu O. S. pateikė nedarbingumo pažymėjimo D Nr.6445469 kopiją (pažymėta, kad tai tęsinys) nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gegužės 6 d., kuriame pakeista diagnozė (TLK -10 kodas I 11.9 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo).

Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamą Ekspertinį sprendimą CMEK priėmė įvertinusi visus surinktus ir turimus medicininius dokumentus (medicinio tyrimo aktą Nr.1131, O. S. ambulatorinę kortelę iš VšĮ Klaipėdos SPC; epikrizes, echo kardiogramą, Koronarografijos su ventrikuliografija protokolą), patikrinusi gydytojų specialistų nustatytą sveikatos būklę, vadovaudamasi Sąvado 27.2, 26.3 ir 34.3 punktais. Pažymėjo, kad Sąvado paaiškinimuose nustatyta, kad 27.2 punktui priskiriama IIo hipertenzija, nustatyta įvertinus anamnezę, kairiojo skilvelio funkciją, pakitimus akių dugne, atlikus funkcinius mėginius. Jei ši hipertenzija sėkmingai gydoma, išlieka darbingumas, pareigūnai gali būti pripažinti tinkamais tarnybai eiti pareigas, išvardytas sąvado II ir III skiltyje, atsižvelgus į pareigūno amžių ir tarnybos pobūdį. Sąvado 34.3 punktui priskiriamos stuburo ir krūtinės ląstos organų ligos, vystymosi ydos, pažeidimų ir ligų padariniai, pareigūno tinkamumas individualus.

Paaiškino, kad pareiškėjui diagnozuotos pagrindinės ir gretutinės ligos bei sveikatos problemos pagal TLK-10 kodus buvo įrašytos į CMEK pažymą Nr. 1131, kurioje įrašyti tik kodai, siekiant apsaugoti pareiškėjo ypatingus asmens duomenis, kurie neturi būti atskleidžiami tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad CMEK savo sprendimus pateikia dviejuose dokumentuose: specializuotoje medicininės ekspertizės pažymoje ir medicininio patikrinimo akte, todėl teismas turi vertinti juos abu. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m,. balandžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-461/2009 pateiktu išaiškinimu, jog negali būti reikalaujama, kad komisija pažymose atskleistų duomenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą saugomi, tačiau tokie duomenys užfiksuojami medicininio tikrinimo akte, saugomame komisijoje. Atsakovo nuomone, Ekspertinis sprendimas, įrašytas į tokio akto 4 dalį, į 2010 m. gegužės 13 d. CMEK posėdžio protokolą su pagrindimu, į 2010 m. gegužės 13 d. pažymą Nr. 1131, priimtas individualiai įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę ir jo tinkamumą tarnybai. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ar faktų, kurių CMEK nebūtų įvertinusi ekspertizės metu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu (b. l. 114-119) pareiškėjo O. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybą vidaus tarnyboje pradėjo 1993 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato savivaldybės policijos 2 nuovados ūkio dalies stažuotoju, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos 2 policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjo pareigas, nuo 2010 m. birželio 21 d. atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą (dėl laikino nedarbingumo neatvyko daugiau kaip 120 dienų). Teismas nustatė, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjui padidėjęs arterinis kraujo spaudimas pastebėtas nuo 2007 m., gydymas neskirtas, sveikata pablogėjo nuo 2010 m. vasario mėn. Nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2010 m. kovo 23 d. pareiškėjas gydėsi Klaipėdos apskrities ligoninėje, Kardiologijos skyriuje (nedarbingumo pažymėjimas išduotas iki 2010 m. kovo 29 d., b. l. 9). Nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. balandžio 13 d. pareiškėjas gydėsi VRM Medicinos centro Vidaus ligų skyriuje (nedarbingumo pažymėjimas išduotas iki 2010 m. balandžio 15 d., b. l. 10). 2010 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas siuntimu Nr.30-SE-31 atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę kreipėsi į CMEK dėl pareiškėjo tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai pagal sąvado II skiltį. 2010 m. balandžio 29 d. pareiškėjui išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gegužės 6 d. (b. l. 49). 2010 m. gegužės 4 d. CMEK posėdyje priėmė ekspertinį sprendimą, įformintą Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 961, atnaujinti pareiškėjo ekspertizę CMEK po to, kai bus baigtas ištyrimas (gydymas). 2010 m. gegužės 4 d. pareiškėjui CMEK suteikta tretinio lygio kardiologo konsultacija. Nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2010 m. gegužės 8 d. pareiškėjas gydėsi Klaipėdos ligoninėje, Kardiologijos skyriuje, kur jam buvo atliktas koronarografijos diagnostinis tyrimas (b. l. 65-66).

2010 m. gegužės 13 d. CMEK posėdyje priėmė ekspertinį sprendimą, jog atlikus specializuotąją medicininę ekspertizę, kurios metu individualiai įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė, jo tinkamumas tolesnei vidaus tarnybai, medicininiai dokumentai, nustatytos diagnozės, vadovaujantis Sąvado 27.2, 26.3, 34.3 punktais, pareiškėjas yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį (b. l. 56-58). Šis CMEK Ekspertinis sprendimas įformintas Medicininio tikrinimo aktu Nr. 1131, nurodant ligų kodus – I11.9, I20.8, E66.9 (b. l. 25-59).

Nagrinėdamas bylą, teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Pagal Statuto 41 straipsnio 6 dalį, pareigūnų, kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymių, sveikata tikrinama Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje.

Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1V-416, 7.2 ir 7.3 punktuose (2007 m. birželio 14 d. redakcija Nr. 1V-216) nustatyta, jog VRM Medicinos centro veiklos pobūdis – asmenų tinkamumo tarnybai vidaus reikalų ir kitose statutinėse įstaigose specializuotosios medicininės ekspertizės bei asmenybės psichologinio tyrimo atlikimas, taip pat pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Pagal šių nuostatų 11.11 punktą, VRM Medicinos centras teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis atlieka asmenų, pretenduojančių (naujai priimamų) į vidaus tarnybą, pageidaujančių mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar Vidaus reikalų ministerijos siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnų, buvusių pareigūnų, grąžinamų į vidaus tarnybą, pareigūnų, įtrauktų į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, ir kitų asmenų tinkamumo tarnybai vidaus reikalų ir kitose statutinėse įstaigose specializuotąją medicininę ekspertizę, nustato pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

Taip pat teismas rėmėsi Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, 2 punktu, kuriame nurodyta, jog specializuotoji medicininė ekspertizė – tinkamumo vidaus tarnybai nustatymas asmenims, išvardytiems aprašo 1 punkte, šių asmenų asmenybės psichologinio tyrimo atlikimas aprašo 26 punkte nustatytais atvejais ar pareigūnų ir kursantų sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas. Pagal Aprašo 19 punktą, tiriamiesiems ekspertizę atlieka CMEK. Aprašo 54, 55 punktuose nustatyta, kad ekspertinius sprendimus CMEK priima kolegialiai posėdžio metu, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai). Ekspertiniai sprendimai yra individualūs kiekvienam tiriamajam. Ekspertiniai sprendimai įrašomi į medicininio tikrinimo aktą, pažymą, ligos liudijimą, ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalą ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas. Pareigūnams, kurie pagal ekspertinį sprendimą pripažinti netinkamais vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis, rašomi ligos liudijimai, kitiems tiriamiesiems – pažymos (Aprašo 59 punktas). Pagal Aprašo 65, 66 punktus, ekspertiniai sprendimai priimami įvertinus ekspertines išvadas, Sąvade išdėstytus paaiškinimus ir atsižvelgus į šiame apraše išvardytų dokumentų turinį, vidaus tarnybos ypatybes. Ekspertinį sprendimą sudaro diagnozės, jas atitinkantys TLK-10 keturženkliai kodai, nustatytas ligas ar sveikatos problemas atitinkantys Sąvado punktai, skiltys, ekspertinės išvados dėl tiriamojo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai ir psichologinė charakteristika. Ekspertiniame sprendime pagrindine liga ir (ar) sveikatos problema yra laikomi šio sprendimo turinį lemianti, daugiausia tiriamojo tinkamumo vidaus tarnybai apribojimus įtakojanti liga ir (ar) sveikatos problema (Aprašo 69 punktas).

CMEK pareigūno tinkamumą vidaus tarnybai turi nustatyti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtintu Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadu ir šio Sąvado taikymo paaiškinimais. Sąvado taikymo paaiškinime pagal kiekvieną šio Sąvado I, II ar III skiltyje nurodytą ligos ar sveikatos problemos poziciją yra pateikti atitinkami paaiškinimai dėl priimamų į tarnybą asmenų ir tarnaujančių pareigūnų atitikties sveikatos būklės reikalavimams nustatymo pagal atitinkamas Sąvado skiltis, jei nustatoma, jog konstatuojamos atitinkamos ligos ar sveikatos problemos. Pareiškėjas buvo tikrinamas Komisijoje dėl jo tinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį, jo sveikatos būklė buvo įvertinta pagal Sąvado 26.3, 27.2, 34.3 punktus.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A14-1198/07, teismas pažymėjo, jog CMEK yra viešojo administravimo valstybės institucija, todėl jos veiklai tiek, kiek tai nereglamentuota specialiais teisės aktais, taikytinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, jog CMEK išvada dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo yra individualus teisės aktas, turintis atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, be kita ko, turintis būti motyvuotas, grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais). Teismas nurodė, kad nagrinėjamam ginčui aktualių dokumentų, į kuriuos CMEK turi įrašyti savo išvadas dėl tinkamumo tarnybai (pažyma ir medicininio tikrinimo aktas) formos buvo patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ 1-ojo priedo „Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas ir saugojimo terminai“ 9 skyriaus „Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstaigų medicinos padaliniai ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos ekspertizės komisijos“ 256 ir 258 punktais. Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. Nr. V-1114 įsakymo 2.4 ir 2.5 punktais pakeitus pirmiau minėto įsakymo Nr. 515 256 ir 258 punktus, buvo patvirtintos ir šiuo metu galioja analogiškos dokumentų formos (iš dalies pakeitus jų pavadinimus), t. y. specializuota medicininės ekspertizės pažyma (forma 046-/av) ir medicininio tikrinimo aktas (forma 104-/av). Todėl CMEK savo sprendimus turi pateikti įrašydama juos į šiuos dokumentus. Akcentavo, jog patvirtintos formos Medicininio tikrinimo aktas (forma 104-/av) susideda iš 4 dalių: 1) bendrosios (pareigūnas pateikia atitinkamus duomenis apie save ir savo sveikatos būklę); 2) medicininės (nurodoma kokiais medicininiais dokumentais remiamasi atliekant ekspertizę, fiksuojami įvairių sričių medicinos specialistų objektyvaus tyrimo atliekant ekspertizę duomenys); 3) ligų diagnozė, jų priežastiniai ryšiai (nurodomos pagrindinės ir šalutinės diagnozės); 4) CMEK sprendimas. Medicininio tikrinimo aktą pasirašo CMEK pirmininkas ir visi nariai, aktas patvirtinamas CMEK antspaudu. Į patvirtintos formos Pažymą (forma 046-/av), kuri siunčiama pareigūną pasiuntusiai į CMEK vidaus tarnybos statutinei įstaigai, įrašomas CMEK priimtas sprendimas. Taigi, teismas nurodė, kad CMEK sprendimas yra įrašomas į du dokumentus: Medicininio tikrinimo akto (forma 104-/av) 4 dalį ir juo remiantis surašomą Pažymą (forma 046-/av).

Atsižvelgdamas į tai, jog CMEK priskirtina kitų viešojo administravimo subjektų kategorijai, teismas nurodė, kad CMEK sprendimų turinys turi atitikti esminius reikalavimus, kurie keliami individualiam administraciniam aktui pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad CMEK sprendimas yra specifinio pobūdžio, kadangi CMEK savo veikloje turi laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos asmens sveikatos paslaptis (sveikatos būklė, diagnozė, prognozė ir kt.) turi būti saugoma pagal pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl negali būti reikalaujama, kad CMEK Pažymose atskleistų tuos duomenis, kurie pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą yra saugomi. Tačiau akcentavo, kad CMEK nėra teisinių kliūčių tokius duomenis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-2 dalies prasme tinkamai užfiksuoti Medicininio tikrinimo akte, kuris saugomas CMEK, o tiriamajam paprašius, jis turi teisę gauti pilnus duomenis apie savo sveikatą. Atsižvelgus į tai, kad CMEK yra Medicinos centro struktūrinis padalinys, CMEK priimamiems sprendimams negali būti keliami Viešojo administravimo įstatymo 3 dalies reikalavimai. Taigi, pažymėjo, kad spręsdamas ginčus dėl CMEK sprendimų, teismas turi vertinti ne tik į Specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje (forma 046-/av) įrašytą sprendimą, kuris įrašomas į šią pažymą iš Medicininio tikrinimo akto (forma 104-/av) 4-osios dalies, tačiau turi remtis visu Medicininio tikrinimo aktu (forma 104-/av).

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad iš viso Medicininio tikrinimo akto (forma 104-/av) (b. l. 25-59) matyti, jog pareiškėjo būklė CMEK buvo įvertinta visapusiškai, individualiai: remtasi pareiškėjo ambulatorine kortele iš VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės epikrize Nr. 10/2898, VRM Medicinos centro Vidaus ligų skyriaus epikrize Nr. 779, VRM Medicinos centre atlikta echo kardiograma, Klaipėdos ligoninės išrašu iš medicininių dokumentų, gydytojų specialistų tyrimais. Atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotas ligas (TLK-10 kodai: I11.9 (pirminė arterinė hipertenzija, AKS padidėjimas II laipsnio, hipertenzinė kardiopatija, hipertenzinė retinopatija I laipsnio), I20.8 (KŠL – koronarinė širdies liga, stabili KA – krūtinės anginos, funkcinė klasė II-III, ŠN – širdies nepakankamumas), H35.0 (hipertenzinė retinopatija), M43.1 (juosmeninės stuburo dalies L5 posterolistezė, kaklinės stuburo dalies C₆-C₇ ligamentozė), J34.2 (nosies pertvaros iškrypimas), E66.9 (nutukimas I laipsnio)), pareiškėjo amžių ir jo einamas pareigas, priimtas individualus objektyviais duomenimis pagrįstas sprendimas, jog pareiškėjas tinkamas tolesnei vidaus tarnybai.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas O. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja argumentus dėl ligų ir diagnozių, kuriuos buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui nesutikdamas su skundžiamu Ekspertiniu sprendimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jo skunde išdėstytų argumentų.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atstovo advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą.

2. Sistemiškai aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81 ir 86 straipsnių nuostatas, prieš priimdamas byloje sprendimą teismas turi imtis visų įstatyme numatytų priemonių visoms bylai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti bei įvertinti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šias įstatymo nuostatas pažeidė. Motyvuojamojoje dalyje daug dėmesio skirta teisės normų, reglamentuojančių CMEK veiklą ir CMEK išvados atitikties administracinio akto reikalavimams aiškinimui. Tačiau teismas savo sprendime nenurodė motyvų, kodėl nusprendė nagrinėti bylą pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant, taip pat nenurodė motyvų, kodėl atmetė pareiškėjo skundą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, jei jis yra be motyvų, turėtų būti panaikintas dėl procesinės teisės normų pažeidimų. Apelianto nuomone, dėl nurodytų priežasčių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 142 str.1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo išvada, jog CMEK Ekspertinis sprendimas pagrįstas, yra neteisinga. Vertindami ligas ir efektyvų jų gydymą, teismas ir atsakovas privalėjo argumentuoti savo išvadas. Apeliantas nurodo, kad nei byloje, nei pareiškėjo ligos istorijoje nėra duomenų, kad nustatytos ligos buvo gydomos ir jų gydymas buvo efektyvus.

4. Skundžiamas Ekspertinis sprendimas jam užkerta kelią būti atleistam iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai) ir gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsižvelgiant į ištarnautus metus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu (b. l. 131-132) į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo įsitikinimu, teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismui nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines bei procesines teisės normas, o visos teismo sprendime padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad šalys visus savo argumentus, įrodymus buvo pateikusios nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o naujų įrodymų bei argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti ar kurių teismas neįvertintų, pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010 m. gegužės 13 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr.1131 pateikto ekspertinio sprendimo, kuriuo vadovaujantis Sąvado 27.2, 26.3,34.3 punktais nustatyta, kad O. S. yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį.

Pareiškėjas Ekspertinį sprendimą ginčijo dviem aspektais: kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagristumą, Ekspertinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų; kad Komisija neteisingai nusprendė, jog jis tinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, pažeidė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), pirmiausia turi būti patikrintas šių apelianto argumentų pagrįstumas.

ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šio straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardyti sprendimo negaliojimo pagrindai, kurių kiekvienas gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remdamasis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuris numato sprendimo negaliojimo atvejį, kad jis yra be motyvų.

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o tai pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, reiškia, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismo sprendimo turinio reikalavimus nustato ABTĮ 87 straipsnis, šio straipsnio 4 dalis – sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimus. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyta: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma (ABTĮ 57 str. 6 d.), o proceso dalyvių nesutikimas su teismo įrodymų vertinimui ir padarytomis išvadomis negali būti traktuojamas, jog sprendimas be motyvų.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) ir išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija apelianto argumentą, kad teismo sprendimas be motyvų atmeta kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ įstatymo normas (ABTĮ 13 str.1 d.) ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m.lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismo sprendime yra būtinieji motyvuojamosios dalies elementai (ABTĮ 87 str. 4 d.), teismo sprendimas pagrįstas teisės normomis ir atitinkamais įrodymais, išvados, prie kurių priėjo bylą nagrinėjęs teismas, motyvuotos, išspręsti visi pareiškėjo pareikšti reikalavimai, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis. ABTĮ nenustato reikalavimo, kad į teismo sprendimą būtų rašomi motyvai, kuriais remdamasis teismas atmeta proceso dalyvių prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Proceso dalyvių prašymų sprendimas fiksuojamas teismo posėdžio protokole (ABTĮ 82 str.3 ir 5 d., 83 str.2 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai iš esmės yra nesutikimas su teismo priimtu sprendimu arba jo kritika. Apelianto nuomone, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pernelyg daug dėmesio skyrė teisės normų, reglamentuojančių CMEK veiklą ir CMEK išvados atitikties administracinio akto reikalavimams aiškinimui. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, CMEK kompetenciją, jos priimamų aktų specifiką bei teisinį reguliavimą šiame kontekste pirmosios instancijos teismas nagrinėjo atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis grindė savo poziciją, kad priimant Ekspertinį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagristumą ir kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas šio klausimo apeliaciniame skunde nebekelia. Iš to yra pagrindas spręsti, kad teismo sprendimo motyvai šioje dalyje pareiškėją įtikino. Pagrindo taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir naikinti teismo sprendimą dėl to, kad jis be motyvų, nenustatyta.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas prašo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino pareiškėjo ir jo atstovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, išnagrinėjo bylą jiems nedalyvaujant. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Apeliantas ir jo atstovas neneigia, kad jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta ir žinoma ir ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktu apeliaciniame skunde nesiremia.

ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Aptariamo įstatymo 73 straipsnis nustato, kad apie teismo posėdį turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki teismo posėdžio. Byloje esančios teismo šaukimų grąžinamosios dalys patvirtina, kad šaukimas apie 2010 m. spalio 12 d. 14.30 val. teismo posėdį Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjo atstovui (advokatui) buvo įteiktas 2010 m. rugpjūčio 31 d. (b.l.103), pareiškėjui 2010 m. rugsėjo 15 d. (b.l.104) Tai patvirtina, kad pareiškėjui ir jo atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta ne tik laiku, o ženkliai anksčiau nei privalu pagal įstatymą. Be to, bylos medžiaga patvirtina ir tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirminio pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi sudarant teisėjų kolegiją ir paskiriant teismo posėdžio laiką bylos pagal O. S. skundą nagrinėjimui (2010 m. spalio 12 d. 14.30 val.) buvo atsižvelgta į pareiškėjo advokato 2010 m. liepos 15 d. prašymą (b.l. 88) neskirti teismo posėdžio jo išvardytomis dienomis. Šiame prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjo atstovas 2010 m. spalio mėnesį kitose bylose yra užimtas tik vieną dieną - 2010 m. spalio 20 d. Paskyrus bylos nagrinėjimo laiką atsižvelgiant pareiškėjo atstovo prašymą, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. rugsėjo 7 d. ir 2010 m. spalio 11 d. buvo gauti pareiškėjo advokato prašymai atidėti bylos nagrinėjimą (b.l.98,102), kadangi jis negali dalyvauti 2010 m. spalio 12 d. 14.30 val. teismo posėdyje, nes tą pačią dieną 10 val. turi dalyvauti Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje (numeris ir kiti duomenys apie bylą nenurodyti). Prie minėtų prašymų pareiškėjo atstovas nepridėjo teismo šaukimų ir kitų įrodymų patvirtinančių, kad jo prašyme nurodyta priežastis egzistuoja ir kada būtent ji atsirado. 2010 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, kad advokatas jį informavo apie savo užimtumą kitoje byloje (b.l.100). Pareiškėjas nei šiame prašyme, nei vėliau nepranešė teismui apie tai, kad jam pačiam yra kokių nors svarbių priežasčių dėl kurių jis negali dalyvauti 2010 m. spalio 12 d. 14.30 val. teismo posėdyje. Pažymėtina, kad teismo šaukimuose proceso dalyviams be kita ko, išaiškinamos ir neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, tarp jų ir ABTĮ 78 straipsnio 3 dalies nuostata, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Kadangi pareiškėjui teismo šaukimas buvo įteiktas 2010 m. rugsėjo 15 d., laikytina, jog neatvykimo į teismo posėdį pasekmės jam buvo žinomos nuo šios datos, o iki teismo posėdžio likęs beveik vieno mėnesio terminas buvo pakankamas pasirinkti tokį pasinaudojimo savo procesinėmis teisėmis variantą, kad tokių galimų teisinių pasekmių būtų išvengta. Pirmiau aptarta aplinkybė, kad pareiškėjas neatvyko į teismo posėdį ir nepranešė teismui, jog negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių ir neprašė atidėti bylą, pareikšdamas, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytas asmeniškai, suteikia pagrindą išvadai, jog pareiškėjas nepasinaudojo teise būti išklausytam dėl savo apsisprendimo nedalyvauti teismo posėdyje. Įvertinusi išvardytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui išsamus, prie jo pareiškėjas pateikė įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus, o atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė medžiagą, kuria remdamasis priėmė Ekspertinį sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog teismas negalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti bylą (ABTĮ 81 str.), nepriklausomai nuo to, ar bylos šalys dalyvauja teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė naujų įrodymų, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, arba kuriuos ketino pateikti teismo posėdyje, kuriame teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Tai suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjo ir jo atstovo nedalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje neturėjo jokios įtakos bylos išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, nes, kaip minėta pirmiau, pareiškėjas buvo pateikęs išsamų skundą ir įrodymus, kuriais jį pagrindė. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą teismo posėdyje pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant, kai jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai ir žinoma, ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, taip pat pareiškėjo teisės į teisingą teismą nepažeidė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d. ir 142 str. 2 d. 5 p.) atmeta kaip nepagrįstus.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo ginčo kontekste pasisakydamas dėl CMEK, kuri ABTĮ įstatymo prasme priskirtina prie kitų viešojo administravimo subjektų (ABTĮ 2 str. 10 d.), kompetencijos nustatant pareigūno tinkamumą vidaus tarnybai, taip pat dėl CMEK atliktos specializuotos medicininės ekspertizės išduodamo baigiamojo dokumento specifikos, kadangi į jį įrašomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo saugomi duomenys apie asmens sveikatą, teisės aktus taikė teisingai, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu suformuotą praktiką.

Nesutikdamas su Ekspertiniu sprendimu pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atliekant jo specialiąją medicininę ekspertizę buvo pažeistas individualaus vertinimo dėl tinkamumo vidaus tarnybai principas, neteisingai kvalifikuota liga pagal TLK-10 kodą I 11.9, nepagrįstai ir neteisingai nustatyta, kad jis tinkamas tolesnei vidaus tarnybai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.). Vykdydamas jam priskirtas funkcijas teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. CMEK Ekspertinį sprendimą teismas gali patikrinti tik šiame kontekste, kadangi medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų.

CMEK kompetencija atlikti specializuotas medicinines ekspertizes dėl pareigūnų tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai įtvirtinta įstatymais (Sveikatos sistemos įstatymo 27 str.2 d., Vidaus tarnybos statuto 41 str.6 d., 53 str.1 d. 4 p.) ir su jų įgyvendinimu susijusiais norminiais poįstatyminis teisės aktais: Vidaus reikalų ministro 2005 m.rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.1V-282 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (2007 m.birželio 14 d. įsakymo Nr.1V-216 redakcija) 11.11 punktu, Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (šis Aprašas patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. lV-299) 2, 4.3, 19, 44, 45 punktais. Taigi pareiškėjo skundžiamą Ekspertinį sprendimą priėmė kompetentingas subjektas.

Specializuotos medicininės ekspertizės atlikimo tvarką (procedūrą) išsamiai reglamentuoja Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, kurio 3 punktas nukreipia į teisės aktus, kuriais turi būti vadovaujamasi atliekant ekspertizę, tarp jų – į Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadą (patvirtintas VRM ir SAM 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618, galioja 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr.IV-471/V-715 redakcija). Sveikatos būklės reikalavimų sąvade yra išvardytos ligos ir sveikatos problemos (iš viso 122 pagrindinės pozicijos). Sveikatos būklės reikalavimai yra suskirstyti į I, II ir III skiltis, kurios, kaip nurodyta šių skilčių taikymo paaiškinimuose, esant atitinkamai ligai ar sveikatos problemai, yra taikomos atitinkamoms asmenų grupėms, t.y. naujai priimamiems į tarnybą asmenims ir tarnaujantiems pareigūnams, atsižvelgiant į atitinkamų pareigų statutinėje įstaigoje specifiką. Kiekvienoje Sąvado skiltyje pagal atitinkamą ligą ar sveikatos problemą yra nurodyti atitikimo tarnybai galimi variantai („tinkami“, „netinkami“, „tinkamumas individualus“).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui pagrindas atlikti pareiškėjo specializuotą medicininę ekspertizę buvo statutinės įstaigos, kurioje pareiškėjas tarnavo (Klaipėdos apskrities VPK) 2010 m. balandžio 23 d. siuntimas Nr.30-SF-31 (Aprašo 5 p.). Siuntime, kaip to reikalauja Aprašo 6,7 punktai, atsižvelgiant į pareiškėjo užimamų pareigų (Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos antrojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas) priskirtinumą Sąvadui pagal pareigūnui keliamus sveikatos būklės reikalavimus, buvo suformuluota CMEK konkreti užduotis – patikrinti pareiškėją dėl tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį, siuntimo pagrindas - pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmė per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. balandžio 23 d.).

Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar atsakovas, atlikdamas specializuotą medicininę ekspertizę dėl pareigūno O. S. tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai (Aprašo 4.3 p.), laikėsi minėtų norminių teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, ar Ekspertinis sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Aprašo IV skyriuje „Ekspertizės atlikimas“ yra nustatyti šie bendrieji pagrindinių specializuotos medicininės ekspertizės procedūrų ir taisyklių reikalavimai: 1) tiriamuosius ekspertizės metu privalo patikrinti gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai) turintys Aprašo 22.1-22.9 punktuose nurodytą kvalifikaciją (Aprašo 22 p.); 2) įvertinami tiriamųjų laboratoriniai ir funkcinės diagnostikos tyrimai, išvardyti Aprašo 23.1-23.8 p.; kitus laboratorinius ir funkcinės diagnostikos tyrimus atlikti gydytojas ekspertas (gydytojas specialistas) gali paskirti tais atvejais, kai be nurodytų tyrimų rezultato įvertinimo jis negali pateikti ekspertinės išvados; 3) vertinami ne seniau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki ekspertizės pirmos dienos atlikti laboratoriniai ir funkcinės diagnostikos tyrimai ir ne seniau kaip prieš 1 (vienerius) metus atlikta krūtinės ląstos apžvalginė rentgenograma (fluorograma) (Aprašo 25 p.); 4) jeigu atliekant pareigūnų ekspertizę yra būtinos gydytojų specialistų konsultacijos, laboratoriniai ir funkcinės diagnostikos tyrimai, tai jie atliekami VRM Medicinos centre, kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra VRM, o tokios galimybės nesant - CMEK siuntimu kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šių įstaigų gydytojų specialistų išvadas gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai) naudoja kaip papildomą informaciją darydami ekspertines išvadas (Aprašo 28 p.); 5) pareigūnai su siuntimu CMEK pateikia dokumentus ir duomenis, išvardytus Aprašo 36.1, 36.3- 36.5, 23.1-23.4, 23.6 ir 27 punktuose; 6) prieš pradedant ekspertizę tiriamasis privalo: a) pasirašyti sutikimą, įrodantį jo valią, jog sutinka, kad jo asmens ir ypatingi asmens duomenys (duomenys apie jo sveikatą) bus tvarkomi ekspertizės metu; b) užpildyti klausimyną, kuris yra Specializuotosios medicininės ekspertizės medicininio tikrinimo akto (forma Nr. 104-/av) sudedamoji dalis, ir jį pasirašyti (Aprašo 30 p.). Aprašo 32 punkte įtvirtinta CMEK teisė prašyti informacijos apie tiriamojo sveikatos būklę iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinės ligonių kasos, Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos (Aprašo 32.1-32.2 p.), nukreipti tiriamąjį į II ir (ar) III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas papildomiems laboratoriniams ar funkcinės diagnostikos tyrimams atlikti, diagnozėms patikslinti ar konsultacijoms gauti. CMEK šių įstaigų gydytojų specialistų išvados yra rekomendacinės (Aprašo 32.3 p.).

Ekspertizės metu pildomi tipinės formos medicininiai dokumentai (Aprašo 52 p.). CMEK Ekspertiniai sprendimai įrašomi į medicininio tikrinimo aktą, pažymą (pildoma pripažinus tinkamais vidaus tarnybai), ligos liudijimą (pildomas pripažinus netinkamais vidaus tarnybai) (Aprašo 55-59 p.). Medicininio tikrinimo aktas pildomas (nuosekliai atitinkamos jo dalys) per visą ekspertizės atlikimo laiką. Pagal Aprašo 64 punkte nustatytus reikalavimus medicininio tyrimo akte turi būti gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) įrašai (tam skirtose akto vietose) apie tiriamųjų nusiskundimus, ligų ar sveikatos problemų kilmę, vystymąsi objektyvaus ištyrimo duomenys. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, kitų tyrimų rezultatus, rašomos ekspertinės išvados. Aprašo 64 punkte nurodyta, kad gydytojo eksperto ekspertinę išvadą sudaro diagnozės, jas atitinkantys TLK-10 keturženkliai kodai ir ligas ar sveikatos problemas atitinkantys Sąvado punktai, skiltys, nuomonė, pastabos ir (ar) rekomendacijos dėl ekspertinio sprendimo. Po ekspertine išvada gydytojas ekspertas (gydytojas specialistas) užrašo datą, ją pasirašo ir patvirtina asmeniniu spaudu. Diagnozės formuluojamos nurodant pagrindinę ligą ar sveikatos problemą, jų stadiją, formą, esamas komplikacijas, organų (organizmo) funkcijos sutrikimo laipsnį ir (ar) fizinio trūkumo kompensacijos laipsnį, taip pat išvardijamos gretutinės sveikatos problemos. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai akcentavo, kad nagrinėjant ginčą dėl CMEK ekspertinio sprendimo turi būti vertinama ne tik specializuotos medicininės ekspertizės pažyma, kuri yra medicininio tikrinimo akto sudedamoji (baigiamoji) dalis į kurią užtikrinant įstatymų saugomą pacientų asmens sveikatos paslaptį, ligos ir sveikatos problemos įrašomos tik nurodant kodus pagal TLK-10, o turi būti vertinamas visas medicininio tikrinimo aktas (baigus ekspertizę jis lieka ekspertinėje įstaigoje), kadangi šiame akte yra visi duomenys, kuriais remiantis priimtas Ekspertinis sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus priėjo prie išvados, kad CMEK pareiškėjo sveikatos būklę įvertino visapusiškai ir individualiai, ekspertinį sprendimą priėmė remdamasis individualiais pagrįstais duomenimis. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) ir išanalizavusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą prieiti prie priešingų išvadų.

Iš tikrinamos bylos dokumentų matyti, kad į bylą buvo pateiktas visas Medicininio tikrinimo aktas Nr.113, taip pat atitinkami medicininiai dokumentai (O. S. ambulatorinė kortelė iš VšĮ Klaipėdos SPC; 2010 m. kovo 18-23 d. epikrizė Nr.10/2898 iš VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės; 2010 m. balandžio 4-13 d. epikrizė Nr.779 iš VRM Medicinos centro Vidaus ligų skyriaus, 2010 m. balandžio 6 d. VRM Medicinos centre atlikta echo kardiograma, išrašas iš Klaipėdos ligoninės 2010 m.gegužės 7-8 d. ligos istorijos Nr.5193J, CMEK 2010 m. gegužės 4 d. siuntimas O. S. tretinio lygio kardiologo konsultacijai, 2010 m. gegužės 7 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atlikto tyrimo – Koronarografijos su ventrikuliografija protokolas, pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimo tęsinys).

Byloje nustatyta, kad CMEK pareiškėjo tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai pagal II skiltį, atsižvelgdama į visus ekspertizės eigoje sukauptus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę vertino pagal Ligų ir sveikatos problemų 26.3 (26.Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: 26.3. nežymus kraujotakos nepakankamumas), 27.2 (27. Hipertenzinės ligos: 27.2. vidutinė hipertenzija) ir 34.3 (34. Stuburo ir krūtinės ląstos organų ligos, vystymosi ydos, pažeidimų ir ligų padariniai: 34.3. nelabai aiškios, su neryškiais funkcijos sutrikimais arba be funkcijos sutrikimo) pozicijas. Iš įrašų Medicininio tyrimo akte matyti, kad atliekant ekspertizę pareiškėją patikrino visi gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai), kurių patikrinimas privalomas pagal Aprašo 22.1-22.8 punktus. Medicininio tyrimo aktas ir jo priedai patvirtina, kad atlikdamas ekspertizę atsakovas rėmėsi tyrimais, kurie atitiko Aprašo 24 punkte nustatytus terminų reikalavimus. Iš įrašų Medicininio tyrimo akto dalyje 2.11 (ją pildo vidaus ligų gydytojas ekspertas, gydytojas specialistas), kuri nagrinėjamu atveju yra itin reikšminga, kadangi pareiškėjui diagnozuotos pagrindinės ligos ir sveikatos problemos yra iš vidaus ligų grupės, matyti, kad šios srities medicinos specialistas pirminės pareiškėjo apžiūros metu (2010 m. gegužės 4 d.) savo išvados (Aprašo 64 p.) nepateikė, o pasinaudojęs Aprašo 32.3 punkte numatytomis CMEK teisėmis nukreipė pareiškėją III lygio kardiologo konsultacijai (koronarografijai) dėl diagnozės patikslinimo. Pareiškėjo ekspertizė buvo tęsiama gavus šios konsultacijos išvadas (išrašą iš 2010 m.gegužės 7-8 d. ligos istorijos Nr.5193J ir 2010 m. gegužės 7 d. koronarografijos su ventrikuliografija protokolą). Vidaus ligų specialistas Medicininio tyrimo akte 2010 m. gegužės 13 d. suformulavo ekspertinę išvadą (diagnozė I 11.9, I 20.8, E 66.9) nurodydamas, kad diagnozė yra pakoreguota ir pateikdamas šios savo išvados motyvus, pagrįstus medicininiais dokumentais ir konkrečiais tyrimų rezultatais (pagal koronarografijos duomenis – VA hemodinamikos, reikšmingų stenozių nematyti; tiriamasis sveikatos pablogėjimu skundžiasi tik nuo 2010 m. vasario mėn. ir tai buvo susiję su stresu; iki šiol reguliariai nesigydęs, šiuo metu konstatuotas laikinas būklės pablogėjimas). Todėl sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas neteisingai nurodė ligos kodą pagal TLK-10 nėra pagrindo. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad diagnozė pagal TLK-10 I 11.9 nurodyta ir 2004 m. spalio 29 d. VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre pareiškėjui išduotame nedarbingumo pažymėjime D Nr.6445469 (tęsinyje).

Ekspertiniai sprendimai CMEK priimami įvertinus visų sričių gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) ekspertines išvadas, Sąvade išdėstytus paaiškinimus, atsižvelgus į Apraše išdėstytų dokumentų turinį, vidaus tarnybos ypatybes (Aprašo 65 p.). Šis reikalavimas nagrinėjamu atveju nepažeistas, kadangi CMEK posėdis buvo paskirtas po to, kai vidaus ligų specialistas, kurio iniciatyva ekspertizė buvo sustabdyta, išnykus sustabdymo priežasčiai pateikė savo srities ekspertinę išvadą (Aprašo 64 p.) ir nurodė, kad pagal jo kompetencijos sritį CMEK posėdis yra galimas. Aprašo 54 punkte nurodyta, kad ekspertinius sprendimus CMEK priima kolegialiai CMEK posėdžio metu, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai). Iš 2010 m. gegužės 13 d. CMEK posėdžio medžiagos matyti, kad jame dalyvavo trys gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai) ir Komisijos pirmininkas. Taigi Ekspertinis sprendimas pagal jo priėmimo procedūrą yra teisėtas.

Patikrinusi bylą CMEK pareigos priimti individualų kiekvienam tiriamajam ekspertinį sprendimą (Aprašo 54 p.) kontekste, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šis reikalavimas buvo pažeistas. Pirmiau minėta, kad specializuotos medicininės ekspertizės atlikimas buvo sustabdytas, o pareiškėjas buvo nukreiptas III lygio kardiologo konsultacijai (koronarografijai) dėl diagnozės patikslinimo. Tai patvirtina, kad buvo siekiama individualaus ir tikslaus pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimo. 2010 m. gegužės 13 d. CMEK posėdžio, kuriame buvo priimtas Ekspertinis sprendimas Nr.1131, protokolo pagrindime, yra aiškiai suformuluoti ir atitinkamais medicininiais duomenimis bei teisės aktų normomis pagrįsti motyvai, kuriais remdamasis atsakovas priėmė sprendimą, kad pareiškėjas, kurio pareigos priskiriamos Sąvado II skilčiai, dėl jam diagnozuotų ligų ir sveikatos problemų (ligų ir diagnozių kodus pagal TLK-10: I 11.9; I 20.8; H 35.0; M 43,1; J 34.2; E 66.9) taikant Sąvado 27.2, 26,3 ir 34,3 punktus tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal šio Sąvado II skiltį.

Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas nustato, kad pareigūnų, kurių užimamos pareigos pagal sveikatos reikalavimus patenka į sąvado II-ą skiltį, pagal Sąvado 26.3 punkte aprašytas ligas tinkamumas tarnybai yra individualus, pagal 27.2 punkte aprašytas ligas – netinkami, pagal 34.3 ir punktą tinkamumas individualus. Sąvado priede yra pateikti Sąvado taikymo paaiškinimai pagal kiekvieną ligos ir sveikatos problemos punkto poziciją. Pažymėtina, kad Sąvado paaiškinimai dėl 27.2 papunkčio taikymo nustato išlygą, kad tuo atveju, jei II° hipertenzija sėkmingai gydoma, išlieka darbingumas, pareigūnai gali būti pripažinti tinkamais tarnybai eiti pareigas, išvardytas sąvado II ir III skiltyje, atsižvelgus į pareigūno amžių ir tarnybos pobūdį.

Pareiškėjo atitikimą Sąvado II skiltyje nustatytiems sveikatos būklės reikalavimams pagal Sąvado 27.2 papunktį atsakovas vertino dėl ligų ir sveikatos problemų, kurių diagnozės pagal TLK -10 I 1.19 ir H 35.0 : (PAH (pirminė hipertenzinė liga), AKS (arterinis kraujo spaudimas) padidėjimas II?, Hipertenzinė KP (kardiopatija (TSPH saikinga), Hipertenzinė retinopatija I?. Kaip matyti iš ekspertizės dokumentų ir CMEK 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje suformuluoto Ekspertinio sprendimo pagrindimo, Komisija pareiškėją pagal šią poziciją pripažino tinkamu vidaus tarnybai atlikusi individualų vertinimą ir taikė Sąvado 27.2 papunkčio paaiškinimuose numatytą išimtį pagal kurią, jei II° hipertenzija sėkmingai gydoma, išlieka darbingumas, pareigūnai gali būti pripažinti tinkamais tarnybai eiti pareigas, išvardytas sąvado II ir III skiltyje, atsižvelgus į pareigūno amžių ir tarnybos pobūdį. Pagrindime, kuris atitinka įrašus ekspertizės dokumentuose, šios išlygos taikymas motyvuotas konkrečiais medicininiais duomenimis, nustatytais atliekant ekspertizę (PAH II° sėkmingai gydoma; stebėti tik pradiniai HK požymiai (saikinga TSHP), išlieka darbingumas. Taip pat nurodyta, kad ši išvada pateikta atsižvelgus į pareiškėjo amžių ir jo tarnybos pobūdį. Šį pagrindimą vertinti kaip nemotyvuotą ar neatitinkantį individualaus vertinimo reikalavimų pagal bylos medžiagą nėra pagrindo.

Pareiškėjo atitikimą Sąvado II skiltyje nustatytiems sveikatos būklės reikalavimams pagal Sąvado 26.3 papunktį atsakovas vertino dėl ligų, kurių diagnozės pagal TLK -10 20.8 (pagrindinė liga): KŠL (koronarinė širdies liga) stabili KA (krūtinės angina) funkcinė klasė (F.kl.) II-III, širdies nepakankamumas (ŠN) B stadija. Pareiškėjo tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai pagal šią skiltį pagrindė išvardytais medicininių tyrimų duomenimis (tarp jų EchoKS ir koronarografijos), kurie pareiškėjui buvo palankūs ir patvirtino, kad ŠN (širdies nepakankamumo) požymių nenustatyta. Įvertinusi pareiškėjo atitikimą Sąvado II skiltyje nustatytiems sveikatos būklės reikalavimams pagal Sąvado 26.3 papunktį dėl gretutinių ligų ir sveikatos problemų pagal TLK -10 M 43.1 (juosmeninės stuburo dalies L5 posterolistezė; kaklinės stuburo dalies C₆-C₇ ligamentozė), Komisija konstatavo, kad pakitimai stabilūs, neišnykstantys, tačiau neribojantys fizinio aktyvumo, todėl pareiškėją pripažino tinkamu vidaus tarnybai ir pagal šią skiltį. Teisėjų kolegijos vertinimu CMEK sprendimo pagrindimo motyvai ir atliekant ekspertizę surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas pareiškėjo tinkamumo tolesnei tarnybą atliko pagal kiekvieną Sąvado poziciją laikydamasi Aprašo ir Sąvado reikalavimų.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo pretenzijas, esą jis nebuvo individualiai vertinamas dėl tinkamumo vidaus tarnybai pagal pirmiau minėtas Sąvado pozicijas ir priimtas nepagrįstas, nemotyvuotas Ekspertinis sprendimas, pripažinti pagrįstomis nėra pagrindo. Šias savo pretenzijas pareiškėjas grindžia ne kokiais nors konkrečiais Apraše nurodytų ekspertizės dėl tinkamumo tolesnei tarnybai procedūrų nesilaikymais, ar CMEK komisijai priskirtų funkcijų neatlikimu (pav., nebuvo paskirti ir atlikti kokie nors būtini tyrimai, kt.), o savo nuomone ir nesutikimu su CMEK išvada. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, jog CMEK Ekspertinį sprendimą priėmė tik po to, kai gavus III lygio kardiologo konsultacijos medicininius dokumentus buvo pašalintos abejonės dėl diagnozės. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes CMEK neturėjo pareigos tikrinti pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai ir pagal kitas Sąvado skiltis.

Patikrinusi CMEK Ekspertinį sprendimą pagal Apraše ir Sąvade nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų nenustatė.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėRičardas Piličiauskas