- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- I-409-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01867-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Z. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 2-4, 26) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017-12-04 iki 2018-09-04 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 20 būrio 11 kameroje netinkamomis, nežmoniškomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu ankštoje 23,19 kv. m ploto kameroje buvo laikomi 4-6 nuteistieji, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Šį plotą dar labiau mažino perteklinių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Kameroje ant langų iš vidaus ir iš išorės įrengtos apsauginės grotos, dėl to nebuvo galimybės atidaryti lango ir išvėdinti patalpą. Lentynėlę higienos priemonėms laikyti teko pasidaryti patiems. Praustuvė ir tupimas tualetas (unitazas) surūdiję, nebuvo galimybės jų nuvalyti, vandens čiaupas blogai veikia. Pasivaikščioti kiemeliuose buvo leidžiama tik dvi valandas per parą (du kartus po vieną valandą). Psichologė pareikšdavo, kad neturi laiko, į ją kreipėsi 2018 m. balandžio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė emocinius išgyvenimus, pažeminimą.
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 11-14. 30-31) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2017-12-05 iki 2018-09-03 pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės kameroje Nr. 11, kurios plotas 23,19 kv. m, įrengtos 6 vietos, vienam asmeniui teko 3,86 kv. m ploto, taigi pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018-03-12 kameroje Nr. 11 atliko patikrinimą, kurio metu pažeidimų nenustatė. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, drausmės grupės kameros yra įrengtos pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus, o pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktą, kamerų tipo patalpose grotos įrengiamos iš lauko ir iš vidaus. Kameros Nr. 11 sanitariniame mazge yra įrengta lentynėlė asmeniniams daiktams laikyti, veidrodis. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpoje Nr. 11 netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017-12-04 iki 2018-09-04.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-12-04 iki 2018-09-04 pareiškėjas buvo laikomas 20 būrio kameroje Nr. 11, kurios plotas 23,19 kv. m ploto (atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą), joje įrengtos 6 miegamosios vietos, laikoma iki 6 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui kameroje teko 3,86 kv. m (23,19/6) ploto (b. l. 15, 22). Daroma išvada, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas pažymėjo, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų plotas. Pastebėtina, kad į baldų plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma kameroje nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai, dėl baldų užimamo ploto atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad dėl vidinių grotų nebuvo galimybės išvėdinti gyvenamosios patalpos.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-03-12 patikrinimo akto (b. l. 16-17) matyti, kad kameroje esantys įrenginiai (orlaidė) yra techniškai tvarkingi, nuteistiesiems sudaryta galimybė vėdinti patalpą per atveriamą orlaidę, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs atidaryti orlaidės ir išvėdinti gyvenamosios patalpos
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7 punktą, drausmės grupės nuteistųjų kambariuose iš lauko pusės ant langų turi būti įrengiamos apsauginės grotos. Šiuo atveju atsakovo atstovas neneigia, kad drausmės grupės kameroje Nr. 11 apsauginės grotos yra įrengtos tiek iš vidinės pusės, tiek ir iš išorinės pusės. Tačiau, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (iš vidaus įrengtų apsauginių grotų) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į išdėstytą, minėti pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais, todėl atmetami.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5 punktą, sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėjas pažymėjo, kad lentynėlę higienos priemonėms laikyti turėjo pasigaminti pats.
Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.6 punktu, drausmės grupės kameroje turi būti įrengta lentyna tualeto reikmenims laikyti. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad kameros sanitariniame mazge lentynėlė tualeto reikmenims laikyti įrengta. Minėtus atsakovo atstovo argumentus patvirtina į bylą pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos, iš kurių matyti, kad lentyna tualeto reikmenims laikyti sanitariniame mazge yra įrengta (b. l. 21). Byloje nėra duomenų, iš kurių būrų galima spręsti, kad lentyną higienos priemonėms laikyti pareiškėjas turėjo pasigaminti pats. Tokių įrodymų savo argumentams pagrįsti nepateikė ir pats pareiškėjas. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo lentynėlės neįrengimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad kameros sanitarinių įrenginių būklė buvo bloga, unitazas ir praustuvės surūdiję, nebuvo galybės jų nuvalyti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovo atstovo į bylą pateiktos kameros Nr. 11 sanitarinio mazgo nuotraukos patvirtina pareiškėjo argumentus, kad kameros praustuvė ir unitazas yra susidėvėję ir ne visiškai tvarkingi (b. l. 20, 21). Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kaip buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas šioje skundo dalyje (dėl sanitarinių įrenginių būklės) neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktą, drausmės grupei priskirti nuteistieji pasivaikščioti vedami kasdien po dvi valandas. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip dvi valandas per parą, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta.
Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas pažymėjo, kad kalint drausmės grupės kamerose jokie užsiėmimai nebuvo vykdomi, tačiau iš Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad Relaksacijos programos atsisakė pats pareiškėjas (b. l. 32-34).
Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl psichologės netinkamo elgesio (pareikšdavo, kad nelabai turi laiko), tačiau iš Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos 2018-09-25 pažymos matyti, kad ginčo laikotarpiu dėl psichologinių problemų, kurias galėjo įtakoti prastos kalinimo sąlygos, pareiškėjas kreipęsis nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo psichologės elgesio (pareiškimų, kad neturi laiko), o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo psichologės elgesio atmetami kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.