Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Buhalterinės apskaitos organizavimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1027-1107/2024 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Buhalterinės apskaitos organizavimas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūko medis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės patikslintas ieškinys atsakovei dėl 11 800 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3. Prašymą grindė tuo, kad bendra atsakovės finansinė situacija (didėjant skola Sodrai, bylos teismuose, VĮ Registrų centrui duomenų neteikimas, darbuotojų nebuvimas, buveinės išregistravimas) ir elgesys procese (nenuoseklumas, teismo vengimas) rodo tikėtinai esant siekį perkelti įmonės turtą į kitą juridinį asmenį ar kitaip įmonę „paruošti“, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų neįmanomas išieškojimas. Jei tenkinus ieškinį, įmonėje faktiškai nebus jokio vertingo turto ar lėšų, teismo sprendimas nebus įvykdytas, o visas bylinėjimasis ir su tuo susijusios laiko bei lėšų sąnaudos taps beprasmėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas patikslintą ieškinį laikė tikėtinai pagrįstu. Todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlygą laikė nustatyta.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovė turi rimtų mokumo problemų ir atsakovės vadovo prašymu atidėti du teismo posėdžiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl minėtų aplinkybių kyla grėsmės teismo sprendimo vykdymo procesui. Tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė ir susidariusio įsiskolinimo neatlygino, nesuponuoja išvados dėl vengimo įvykdyti galimai nepalankų atsakovei teismo sprendimą. Tikrosios atsakovės pinigų negrąžinimo priežastys ir tokių veiksmų pagrįstumas ar nepagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir savaime šioje situacijoje atsakovės nesąžiningų veiksmų nepreziumuoja.

7. Teismas, nustatęs, kad nėra sąlygų viseto laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba atsakovės kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymi, kad atsakovės mokumas 2023 m. vertintas net keliose bylose. Bylose nustatyta, kad atsakovės finansinė padėtis nuo 2023 m. gegužės 3 d. teismo įvertinta kaip kelianti pavojų teismo sprendimo vykdymui, yra dar pablogėjusi: iš 4 darbuotojų likę 0, gamybinis pastatas greičiausiai jau realizuotas 2023 m. lapkritį vykusiose varžytynėse. Nesant darbuotojų, įmonė jokios veiklos vykdyti nebegali, kas reiškia, kad atsakovė negauna jokių pajamų, nevykdo jokių užsakymų, o išlikusį turtą tikėtinai skubos tvarka perkėlinėja į susijusias įmones. Pagal viešai prieinamus finansinių ataskaitų duomenis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo nuo 211 222 Eur 2021 m. iki 764 234 Eur 2022 m. (daugiau nei 3 kartus). Ieškovės nuomone, paminėti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė tinkamam teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

12. Nagrinėjam atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atskiruoju skundu ieškovė nekvestionuoja šios teismo konstatuotos aplinkybės, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, t. y. ar netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovei nepateikus įrodymų dėl grėsmės teismo sprendimo tinkam įvykdymui, t. y. nepateikus įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.

15. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia vis prastėjanti atsakovės turtinė padėtis, atsakovė neturi darbuotojų, todėl veiklos nevykdo ir negauna jokių pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, išlikusį turtą tikėtinai skubos tvarka perkėlinėja į susijusias įmones.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į šios kategorijos byloje suformuotą apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).

17. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo konkrečių nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovės nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jos nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai, ieškovei siekiant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo, jos nesąžiningumą galėjo patvirtinti ne bet kokie atsakovės veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusijusios aplinkybės, juo labiau ne ieškovės pasvarstymai apie vienokį ar kitokį galimą atsakovės elgesį, tačiau tik tokie veiksmai, kuriais siekiama specialiai sudaryti situaciją, kai atsakovė neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškove pagal byloje priimtą sprendimą, jeigu ieškovės reikalavimai šiai atsakovei būtų patenkinti.

19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą.

20. Ieškovė atskirajame skunde vertina atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2022 metus. Tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės finansinę padėtį šiai dienai. Vien tai, kad pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovė turi rimtų mokumo problemų, ar sumažėjo darbuotojų skaičius, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl minėtų aplinkybių kyla grėsmė teismo sprendimo vykdymo procesui. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad atsakovės finansinės padėties pokyčius lėmė būtent nesąžiningi atsakovės veiksmai (neveikimas), siekiant apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vien ieškovės prielaidomis grįsti deklaratyvūs teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą, sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį, negali būti laikomi tokias aplinkybes įrodančiais (CPK 178 straipsnis).

21. Pažymėtina, kad turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo įsakymą (sprendimą), sukaupimas. Turto arešto taikymas atsakovės turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovės finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu byloje ir būtų pateikti išsamūs duomenys apie dabartinę atsakovės finansinę padėtį, o ji būtų ne itin gera, tai taip pat negalėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovės nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien ieškinio faktinis pagrindas, kad atsakovė nevykdo ieškovės reikalavimo dėl skolos grąžinimo, ar, kad atsakovė galimai nevykdo prievolių kitiems kreditoriams, nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovės veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Pažymėtina ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ar deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo bei teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.