- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- A2.2.-3699-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02234-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas E. G. 2016 m. vasario 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-50702889-16, kuriame nurodyta, kad D. M. 2015 m. gruodžio 21 d. nuo 07.30 val. iki 2015 m. gruodžio 22 d. 00.00 val. (tiksliai nenustatytu laiku), žinodama, kad nėra mirusiosios R. P. globėja, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės personalui prisistatė esanti mirusiosios globėja bei pasisavino mirusiosios daiktus – 10 eurų vertės telefoną, 3 eurų vertės telefono kroviklį ir 10 eurų vertės rankinuką, t,y. bendrai 23 eurų sumai ir tokiais savo veiksmais ji kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiama D. M. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad jai 2015 m. gruodžio 21 d., ryte iš Antakalnio ligoninės paskambino gydytojas ir pranešė, kad ligoninėje mirė jos kaimynė R. P.. Tuo metu ji turėjo R. P. asmens dokumentą, todėl nuvažiavo į ligoninę su šiuo dokumentų, kad ten įformintų mirties faktą, įspėjo, kad į ligoninę gali ateiti G. M., galintis prisistatinėti esantis mirusiosios giminaitis. Po to ji ligoninėje nuėjo į seselių postą ir pasakė, kad gali paimti mirusiosios daiktus, kuriuos norėjo atiduoti G. M., nes pastarasis sunkiai vaikšto. Seselės jos paklausė, kas ji yra mirusiajai. D. M. atsakė, kad yra mirusiosios kaimynė ir kad ji ją nuolat lankė bei prižiūrėjo. Seselės sutiko jai atiduoti daiktus, pasiūlė žurnale už paimtus daiktus pasirašyti kaip globėjai, ką ji ir padarė. Jokio tikslo pasisavinti mirusiosios R. P. daiktų ji neturėjo, juo labiau kad jie buvo labai seni, nusidėvėję bei menkaverčiai, pasiimtus daiktus ji grąžino mirusiosios sugyventiniui G. M. prieš Naujuosius metus. Tuo metu ji nežinojo, kad mirusiosios daiktus iš ligoninės gali pasiimti tik giminės. D. M. taip pat nurodė, kad R. P. mirties dieną ji nuėjo G. M. pareikšti užuojautos bei paliko jo bute skėtį. Sekančią dieną prieš darbą ji užėjo pas G. M. į butą pasiimti skėčio, tačiau jis užrakino buto duris, sakydamas, kad ji įkliuvo, kvietė policiją, nes ji neva turi jo buto raktus bei pavogė iš jo planšetinį kompiuterį. Ji taip pat kvietė policiją, nes išsigando, kad prieš ją gali būti panaudotas fizinis smurtas. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl planšetinio kompiuterio vagystės, nes ji jo nevogė. D. M. teigimu, mirusioji R. P. sirgo daiktų kaupimo manija, visas jos butas yra užverstas daiktais, G. M. vėliau tą kompiuterį rado po lova. Be to, G. M. yra neįgalus, sunkiai vaikšto ir nemažai vartoja alkoholį.
2016 m. sausio 6 d. apklausos metu D. M. paaiškino, kad su R. P. žodžiu susitarė, kad ji ją prižiūrės ir jai padės. 2015 m. gruodžio 16 d. R. P. pasijuto blogai, todėl jai buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri ją išvežė į Antakalnio ligoninę. 2015 m. gruodžio 21 d., apie 7.30 val. jai paskambino ligoninės gydytojas ir pranešė, kad R. P. mirė. Atvykusi į ligoninę paėmė mirusiosios R. P. telefoną (markės ir modelio nepamena), telefono kroviklį ir mažą seną rankinuką, kuriame nieko nebuvo. Jokie raktai ir pinigai jai perduoti nebuvo. Tuos daikto paėmė tikslu grąžinti R. P. sugyventiniui G. M.. Paimtus daiktus perdavė G. M.. Su R. P., S. P., G. M. jos jokie giminystės ryšiai nesieja (b.l. 6).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. M. nurodė, kad R. P. jis prižiūrėjo ketverius metus, kartu su ja gyveno, jokie giminystės ryšiai jų nesiejo. Mirusioji turėjo psichinę ligą - visas šiukšles nešė namo ir šie daiktai buvo beverčiai. R. P. esant gyvai jis negalėjo iš buto išnešti visų šių prikauptų ir nereikalingų daiktų, nes ji jam neleido to daryti. Liudytojo teigimu, D. M. jam jokių R. P. daiktų negrąžino, tačiau jis jai jokių pretenzijų neturi, nes šie daiktai buvo menkaverčiai ir jie vis tiek būtų išmesti. Rašydamas pareiškimą policijai jis buvo šoko būsenoje po R. P. mirties. Atsakydamas į D. M. klausimą G. M. nurodė, kad kai jam atnešė mirusiosios daiktus, jis buvo šiek tiek neblaivus, nes šventė savo gimtadienį. Gali būti, kad tie daiktai pasimetę guli bute, nes bute yra prikaupta labai daug įvairių daiktų. Teigė, kad mirusiosios R. P. sūnėnas S. P., kuris kreipėsi į policiją dėl vagystės, vartoja narkotines medžiagas, du kartus buvo teistas, todėl galėjo visko prisigalvoti. Šiuo metu jis gali būti Vokietijoje arba Italijoje.
2016 m. sausio 11 d. G. M. savo paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2011 metų gyveno su R. P. Vilniuje, Peteliškių g. 2-20, bei ją prižiūrėjo. R. P. jam nėra giminaitė. D. M. buvo R. P. kaimynė, kuri ją aplankydavo. D. M. taip pat nėra R. P. giminaitė. R. P. turėjo seną NOKIA telefoną. D. M. jam telefono, telefono pakrovėjo ar kitų daiktų negrąžino (b.l. 7).
D. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, yra grindžiama:
- 2015 m. gruodžio 31 d. S. P. pareiškimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Antakalnio mirė jo teta R. P.. Dėl švenčių ir nuotolio jis galėjo atvykti iš Vokietijos į Vilnių laidoti tetą tik gruodžio 27 d. Jam atvykus į ligoninę atsiimti kūno, pažymos apie mirtį ir R. P. daiktų (mobilaus telefono, raktų nuo buto ir apie 300 Lt), ligoninės personalas jį informavo, kad daiktus atidavė Daivai, prisistačiusiai kaip mirusiosios anūkė bei globėjai. Nurodo, kad moteris neteisėtai paėmė jos tetai priklausančius daiktus (b.l. 4);
- policijos tyrėjo E. G. 2016 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad jam paskambinus pareiškėjo sūnui J. L., pastarasis patikslino, kad telefono vertė yra 10 eurų, telefono kroviklio – 3 eurai, rankinuko – 10 eurų (b.l. 8);
- VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientų dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo registravimo žurnalo nuorašu, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 19 d. ligoninėje buvo paliktas R. P. telefonas, rankinukas ir kroviklis, šiuos daiktus iš ligoninės atsiėmė globėja D. M. bei už tai pasirašė žurnale (b.l. 9-11).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, taip pat 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, D. M. neneigė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t.y. to, jog ji iš ligoninės paėmė mirusiosios R. P. daiktus – mobilų telefoną, kroviklį bei rankinuką, pasirašė už juos žurnale kaip mirusiosios globėja, nes taip jai pasiūlė padaryti ligoninės personalas. Tačiau vien faktinių aplinkybių nustatymas neabejotinai nepatvirtina fakto, jog D. M. mirusiosios daiktus pasiėmė, turėdama tyčią juos pasisavinti. Norint atskleisti subjektyviąją veikos pusę būtina visapusiškai įvertinti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmus tiek įvykio metu, tiek po įvykio, taip pat įvertinti kitus reikšmingus bylos duomenis.
D. M., tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme teigė, jog tyčia savintis mirusiosios daiktų ji neketino, juos paėmė iš ligoninės tik tam, kad galėtų atiduoti R. P. sugyventiniui G. M., kadangi pastarasis yra neįgalus, sunkiai vaikšto, dažnai vartoja alkoholį. Nors apklaustas teismo posėdyje liudytoju G. M. nurodė, kad D. M. paimtų iš ligoninės R. P. daiktų jam negrąžino, tačiau kategoriškai to patvirtinti negalėjo, teigdamas, kad mirusiosios R. P. butas yra užverstas visokiais nereikalingais daiktais, nes R. P. turėjo maniją viską nešti namo, todėl neatmeta galimybės, kad D. M. galėjo jam atnešti šiuos daiktus, kai buvo jo gimtadienis, t.y. gruodžio 21 d., tuo metu jis buvo neblaivus ir šie daiktai galimai kažkur yra bute. G. M. posėdyje taip pat nurodė, kad jokių pretenzijų D. M. neturi, nes paimti iš ligoninės R. P. daiktai buvo menkaverčiai ir jis juos vis tiek būtų išmetęs.
S. P. apklausti posėdyje nebuvo galimybės, nes jis yra išvykęs iš Lietuvos, jo tiksli gyvenamoji vieta nežinoma. Teismo vertinimu, S. P. parodymai esminės įtakos nagrinėjamai bylai neturėtų, nes kaip matyti iš jo pareiškimo policijai, jis į Lietuvą atvyko tik gruodžio 27 d., todėl negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti D. M. nurodytos aplinkybės, kad daiktus G. M. ji grąžino gruodžio 21 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgęs į tai, kad D. M. administracine tvarka apskritai bausta nebuvo (b.l. 12), kategoriškai neigia savo kaltę, o paimti iš ligoninės mirusiosios R. P. daiktai buvo nusidėvėję bei menkaverčiai, įvertinęs tai, kad G. M. jokių pretenzijų D. M. neturi bei negalėjo kategoriškai patvirtinti teismui, jog paimti iš ligoninės daiktai jam iš tikrųjų nebuvo grąžinti (nebuvo grąžinti į R. P. namus), taip pat įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog D. M. padarė jai inkriminuojamą teisė pažeidimą, t.y. paėmė iš ligoninės mirusiosios daiktus, turėdama tyčią juos pasisavinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla D. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą D. M. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.