Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

V. P. pripažintas kaltu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. P. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas – 2022 m. liepos 7 d. (1 diena).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus V. P., panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2022 m. liepos 7 d., 01:21 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 6.339 g. geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,989 g amfetamino, kurias neteisėtai laikė prie savęs džemperio kišenėje ir 2022 m. liepos 7 d. ne vėliau kaip iki 02.21 val. šį nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų (0,989 g) iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną laikotarpyje nuo 01.21 val. iki 02.25 val., ties degaline (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo (V. P.) asmens kratos metu nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, V. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 7 d., 01.13 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, iš bendrai veikiančių S. P. ir R. L. už 180 eurų įgijo ne mažiau kaip 3.212 g. gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,443 g amfetamino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 7 d., 01.13 val., neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas iš (duomenys neskelbtini), gabeno automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurių dalį automobilyje pats suvartojo, dalį – ne mažiau kaip 0.338 g., gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0.045 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai išplatino kartu automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam E. J. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), kol tą pačią dieną laikotarpyje nuo 1.21 val. iki 2.25 val., ties degaline (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo (V. P.) asmens kratos metu likusią dalį (2.874 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti.

6. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

7. Tuo tarpu įvertinus V. P. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad V. P. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8. Bylos duomenims, V. P., veikdamas tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Šios nusikalstamos veikos jam nebuvo pirmosios – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamą veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, jo neteisėtas elgesys nenutrūkstamai tęsiasi. Nors vien tik buvę V. P. teistumai negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas.

9. Ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei itin ciniškos V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tokiu būdu neabejotinai žinodamas galimas savo neteisėto elgesio pasekmes, neteisėtai įgijo psichotropinių medžiagų ir jas platino, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. P. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais V. P. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos V. P. elgesiui neturėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį V. P. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai.

10. Pagrindo švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nesudaro ir V. P. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailestis dėl padaryto. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant V. P. minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ją BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo. Juo labiau, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir viena sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjamu atveju nuteistajam galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo neteisėto elgesio, nesiekia pasitaisyti, toliau daro nusikalstamas veikas, teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals teisėjų kolegija neįžvelgia.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

13. 2023 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 108,35 Eur (šimtą aštuonis eurus 35 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

14. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Ir vis tik, bylos duomenimis, V. P. niekur nedirba, darbo neturėjo jau ilgą laiką, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri šia nutartimi nekeičiama, jokių duomenų apie nuteistojo turimą turtą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. P. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.