Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 20 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) draudimas 2 metams ir 6 mėnesiams naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones); 2) valstybės naudai konfiskuotas automobilis „Pontiac Sunfire“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, ir 2023 m. gruodžio 29 d. būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023 m. gruodžio 29 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2024 m. birželio 14 d. 2.50 val., 2024 m. birželio 30 d. 2.00 val. ir 2024 m. liepos 5 d. 16.01 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Lancia Y“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad psichinėmis ligomis jis nesirgo, dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Rimtų galvos traumų jis nėra turėjęs. Automobilį „Lancia Y“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis turėjo. Ar automobilį pardavė, neatsimena, jis pasiūlė į metalo sąvartyną, nukreipė į kitą, atvažiavo tralas ir pakrovė. Po to į (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir jie nuotoliniu būdu tvarkė tą deklaraciją. Jis tikrai važiavo, fotoaparatas (duomenys neskelbtini) galėjo jį užfiksuoti už greičio viršijimą arba už techninės apžiūros ar draudimo neturėjimą. Jis pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę nuo 2023 m. gruodžio 14 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo uždrausta naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), tačiau jis buvo blaivus. Nebuvo išeities, važiavo į (duomenys neskelbtini) su automobiliu. 2024 m. liepos 5 d. 16.01 val. (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę „Lancia Y“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be privalomos techninės apžiūros, gavo 900 Eur baudą. 2024 m. birželio 14 d. 2.50 val. ir 2024 m. birželio 30 d. 2.00 val. (duomenys neskelbtini) jis vairavo neįregistruotą transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, be privalomos techninės apžiūros. A. A. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį vairavo jis, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai ir lieka prie anksčiau duotų parodymų. Visus tris kartus vairavo jis, tuo metu niekam automobilio perdavęs nebuvo. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiktų susimokėti baudą. Šiuo metu jis dirba, todėl turėtų iš ko sumokėti baudą.

Iš 2024 m. lapkričio 11 d. Probacijos tarnybos pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad nuo 2023 m. gruodžio 22 d. Probacijos tarnyba vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. A. A. 2024 m. sausio 3 d. buvo pasirašytinai supažindintas su priežiūros planu. Bylos duomenimis, A. A. vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), t. y. 2024 m. liepos 5 d. 16.01 val., (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 14 d. 2.50 val. ir 2024 m. birželio 30 d. 2.00 val. (duomenys neskelbtini) jis vairavo transporto priemonę „Lancia Y“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta ir turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. 2024 m. spalio 17 d. A. A. skambinta telefonu, tačiau su A. A. nebuvo galimybės susisiekti. Tą pačią dieną e. paštu buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, kad iki 2024 m. spalio 31 d. privaloma pateikti pasiaiškinimą dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau pasiaiškinimo A. A. nepateikė. Atsižvelgdama į tai, kad A. A. vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), Probacijos tarnyba, vadovaudamasi BK 74 straipsnio 2 dalimi ir 243 straipsniu, siūlo A. A. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš 2025 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) R. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00818-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kadangi A. A. vengia atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. Tyrimo metu nustatyta, kad minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 14 d. Patikrinus administracinių nusižengimų registrą matyti, kad A. A. 2024 m. birželio 14 d., 2024 m. birželio 30 d. ir 2024 m. liepos 5 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 415 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 424 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį. Visų administracinių nusižengimų atveju vairuojamas automobilis – „Lancia Y“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Administracinių nusižengimų registre prie kiekvieno pažeidimo užfiksuotose nuotraukose nesimato, koks asmuo vairuoja automobilį, todėl A. A. tikslinga apklausti kaip spec. liudytoją.

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „Lancia Y“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. liepos 19 d. priklausė A. A.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A., būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, ir 2023 m. gruodžio 29 d. būdamas supažindintas su Probacijos tarnybos sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023 m. gruodžio 29 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2024 m. birželio 14 d. 2.50 val., 2024 m. birželio 30 d. 2.00 val. ir 2024 m. liepos 5 d. 16.01 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Lancia Y“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Teismas pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 243 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), todėl nagrinėjamu atveju spręstina dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pastebėtina, kad A. A. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 243 straipsnio 2024 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIV-2683 redakcija, pagal kurią atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Sankcijoje buvo numatytos baudos ir arešto bausmės. Minėta, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 243 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), kurioje be papildomai įtvirtinto veikos požymio, kuris neaktualus nagrinėjamos bylos atveju, ir pasikeitusio požymio „atlikti“ į „vykdyti“, kurio turinio esmė yra ta pati, pasikeitė ir šio straipsnio sankcija, kurioje buvo įtvirtintos papildomos alternatyvios viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. A. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl A. A. skirtinos bausmės

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) teisingumui.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. A. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. A. iki BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra 1 kartą teistas (teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir A. A. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, išsiskyręs, dirbantis. Teismas nustatė kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. A. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą.

A. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 21 (dvidešimt vieno) MGL (1 050 (vieno tūkstančio penkiasdešimties) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę 14 (keturiolikos) MGL (700 (septynių šimtų) Eur) dydžio baudą.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.