Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Skirnuva“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-601-835/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis 2014 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. 0127/14/01540 pareiškėjos skundo netenkino ir jį nagrinėti perdavė apylinkės teismui. Nurodė, kad CPK 754 str. yra numatyta reikalavimų patenkinimo eilė. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai yra atlikti vadovaujantis šiomis CPK normomis, todėl skolininkės keliamos pretenzijos yra nepagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas, spręsdamas dėl antstolio priimtų patvarkymų neteisėtumo, neatsižvelgė į Konstitucijos 109 str. 1 d. nurodymą, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, todėl būtent teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, privalėjo atsižvelgti ne tik į aplinkybę, ar antstolis veikia teisėtai pagal antstoliui privalomas instrukcijas bei CPK normomis reglamentuotą vykdymo procesą, bet privalėjo atsižvelgti ir į Konstitucijos 28 str. imperatyvų reikalavimą, jog įgyvendindami savo teises asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų Žmonių teisių ir laisvių. Teismas neatsižvelgė į CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punktą, nurodantį, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Kadangi CK 6.930¹ str. 1 d. 4 p. numato, jog skolininkas privalo ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, o CK 6.930 str. 2 d. reikalauja, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, tai antstolio 4 eilės (pagal CK 6.930¹ str. nurodomą eiliškumą) patvarkymai negalėjo būti tenkinami anksčiau, negu trečiąja eile tenkintini valstybės biudžeto reikalavimai pagal VMI prie FM mokėjimo dokumentus.Teismas neatsižvelgė į CPK 739 str. 2 p. reikalavimą, nurodantį, jog antstolis negali išieškoti sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Kadangi RUAB „Skirnuvos“ pagrindinė veikla vykdoma statybos objektuose, esančiuose skirtingose Lietuvos vietovėse, tai CPK 739 str. 2 p. pagrindu iš šių lėšų išieškojimas negalimas.Teismas neatsižvelgė į CPK 754 str. reikalavimus, tame tarpe ir darbuotojų reikalavimus mokėti jiems atlyginimą. Ta aplinkybė, jog tokie darbuotojų reikalavimai neteikiami per antstolį, nesudaro pagrindo šių darbuotojų reikalavimų nevykdyti.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamų antstolio priimtų patvarkymo teisėtumo, atsižvelgtina į Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. nustatytą reikalavimą, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Todėl dėl ĮBĮ 9 str. 3 d. reikalavimo, antstolio priimti patvarkymai turėtų būti panaikinti, nes juose nėra numatyta vykdymo sustabdymo galimybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Skirnuva“ skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Įstatymuose kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. teisę pasiekti, kad jo atžvilgiu būtų įvykdytas teisingumas. Teismas yra vienintelė institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai įtvirtinti CK 1.138 straipsnyje, kurio 8 punkte nustatyta, kad civilinių teisių gynimas bei būdai gali būti nustatyti ir kituose įstatymuose.

Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstami ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų konstatavo, jog pareiškėja skundžia antstolio patvarkymus trijose vykdomosiose bylose vienu skundu, tačiau antstolis, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, išskirtinai išnagrinėjo ir priėmė patvarkymą tik vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01540. Ši vykdomoji byla pradėta 2014-09-30 patvarkymu reg. Nr. S-14-24120, kuriuo priimtas vykdyti išieškotojos UAB „Pavasaris“ pateiktas vykdomasis dokumentas. Šioje vykdomojoje byloje daugiau jokių antstolio patvarkymų nėra. Kadangi pareiškėja skundžia antstolio 2014-11-27 priimtus patvarkymus reg. Nr. S-14-29513, reg. Nr. S-14-29517, reg. Nr. S-14-29516; reg. Nr. S-14-29515, reg. Nr. S-14-29514, kurių vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01540 nėra, todėl teismas neturi galimybės išsiaiškinti skunde nurodytų aplinkybių ir negali patikrinti skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, jog teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti skunde nurodytų aplinkybių ir negalėjo patikrinti skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo. Pažymėtina, jog nors antstolio S. V. patvarkymo numeris (Nr. 0127/14/01540) nurodytas tik pagal vieną iš vykdomųjų bylų, tačiau iš paties civilinėje byloje esančio patvarkymo turinio matyti, jog jame minimos visos trys vykdomosios bylos Nr. 0127/14/01540, Nr. 0127/14/01676 ir Nr. 0127/14/01700, be to, patvarkyme nurodyta, jog vykdomosios bylos nepridedamos, kadangi jos perduotos Alytaus rajono apylinkės teismui su skolininko ankstesniais skundais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis, nagrinėdamas pareiškėjos UAB „Skirnuva“ skundą išnagrinėjo skundą ir priėmė patvarkymą visų trijų vykdomųjų bylų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kaip to reikalauja įstatymas tokio pobūdžio bylose, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, neišsireikalavo vykdomųjų bylų medžiagos ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Tai, jog prie antstolio priimto patvarkymo, kuriuo jis pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui, nebuvo pridėtos vykdomosios bylos, negali būti pagrindas pareiškėjos skundą atmesti. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolio 2014-11-27 priimtų patvarkymų reg. Nr. S-14-29513, reg. Nr. S-14-29517, reg. Nr. S-14-29516; reg. Nr. S-14-29515, reg. Nr. S-14-29514 vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01540 nėra. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/14/01540 medžiagos matyti, jog minėti patvarkymai yra pridėti prie vykdomosios bylos medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl minėtų vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01540 esančių patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog antstolio S. V. priimtame patvarkyme yra nurodytas tik vienos iš vykdomųjų bylų numeris (Nr. 0127/14/01540), nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Kaip jau minėta, tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad antstolis, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, išskirtinai išnagrinėjo ir priėmė patvarkymą tik vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01540, o kadangi šioje vykdomojoje byloje 2014-11-27 patvarkymų reg. Nr. S-14-29513, reg. Nr. S-14-29517, reg. Nr. S-14-29516; reg. Nr. S-14-29515, reg. Nr. S-14-29514 nėra, todėl teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo, tačiau nepasisakydamas dėl antstolio priimtų patvarkymų dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą teisėtumo ir pagrįstumo, neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės ir pažeidė teismo pareigą išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, o tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne bylos nagrinėjimu iš esmės pirmą kartą. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės, todėl apeliacinės instancijos to negali padaryti ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.