Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. D. 2023 m. gegužės 27 d. apie 20 val. 35 min. Alytaus r. sav., prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – R. Š. priklausantį lengvąjį automobilį „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas), kuomet jį sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai.

Kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2023 gegužės 27 d. nuo ryto jis vartojo alkoholinius gėrimus, kuriuos gėrė su draugais Alytaus mieste. Pas draugą jie gėrė alų ir degtinę. Išgėrė tikrai daug alkoholio. Su juo kartu buvo ir draugas R. Š., su kuriuo sugalvojo, kad reikia kažkur važiuoti, bet nepasakys, kur jie norėjo nuvažiuoti, nes to neprisimena. Jis pasakė R. Š., kad turi vairuotojo pažymėjimą, todėl pastarasis leido jam vairuoti savo automobilį „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jis negali pasakyti, kodėl R. Š. pats nevairavo savo automobilio, bet pats pasisiūlė pavairuoti jo automobilį. Jie abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Važiuojant, jis vinguriavo po kelią ir prie kažkokio kaimo, kurio pavadinimo nežino, pamatė policijos pareigūnus, kurie juos sustabdė. Policijos pareigūnams juos sustabdžius, šie paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis tai patvirtino ir pripažino, pasakė policijos pareigūnams, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, nes jo niekada ir neturėjo. Policijos pareigūnai pristatė jį į policijos komisariatą. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kai kurių aplinkybių neprisimena. Maždaug prieš 3 metus jis taip pat vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Už tai jam buvo skirta 2 300 Eur dydžio bauda, kurios dar nesumokėjęs. Dėl tokio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi ir supranta, jog blogai pasielgė, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 49 – 52).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. D. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. gegužės 27 d. jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų aplinkybių detaliai papasakoti negali. Visą dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis neprisimena, kaip kartu su D. D. važiavo jam priklausančiu automobiliu „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, tai minėtą jo automobilį vairavo D. D. Neprisimena, ar tai jis davė savo automobilį D. D., ar šis pats pasiėmė automobilį. Jeigu pats būtų buvęs blaivus, tai D. D. nebūtų leidęs vairuoti jo automobilį. Iš 2023 m. gegužės 27 d. įvykių nieko papasakoti negali, nes tiksliai neprisimena. Jam priklausantis automobilis „Opel Vectra C-CC“ reikalingas darbui (b. l. 67 – 69).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. B. ir vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2023 m. gegužės 27 d., dirbant policijos ekipaže (duomenys neskelbtini), apie 20 val. 27 min. jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas mato, kaip po kelią vinguriuoja automobilis „Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesaugiai manevruoja. Važiuodami nuo Likiškėlių kaimo Senojo Plento gatve, link Seirijų miestelio, pastebėjo dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje stovintį automobilį „Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio viduje matė sėdinčius du asmenis. Jiems pasukus į Radžiūnų gatvę, pastebėjo, kad minėtas automobilis „Opel“ pradėjo važiuoti, todėl, apsisukus ir bandant pasivyti minėtą automobilį, pastebėjo, kad to automobilio vairuotojas vingiuoja po visą kelią, išvažinėja prieš eismą ir sukelia avarines situacijas. Įjungus mėlynos bei raudonos spalvų švyturėlius bei garsinį signalą, per garsiakalbį liepė asmeniui sustoti dešinėje kelio pusėje. Automobilio „Opel“ vairuotojas pasuko į (duomenys neskelbtini) ir sustojo priešais pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie automobilio, prisistačius ir pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas paaiškino, jog jo neturi ir niekada neturėjo. Paaiškėjo, jog automobilį „Opel“ vairavo D. D., kuris pripažino, kad prieš 30 minučių vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0016, 20 val. 40 min. pirmojo tikrinimo metu D. D. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. 20 val. 57 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu D. D. buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Pildant reikiamus procesinius dokumentus, D. D. vis labiau darėsi agresyvus, pateikus jam Neblaivumo nustatymo aktą ir liepus pasirašyti, šis kategoriškai atsisakė tai padaryti. Pareikalavus atsisėsti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, kadangi asmuo tapo agresyvus, D. D. nepakluso ir visą laiką kalbėjo telefonu. Pareikalavus pasidėti telefoną, šis to taip pat nedarė. Paaiškinus D. D., kad jei šis nelips į tarnybinės transporto priemonės laikino sulaikymo patalpą, tuomet bus panaudota fizinė jėga, jis nereagavo į tai, paėmus jam už rankos šis jas stangrino, priešinosi sulaikymui, todėl buvo paguldytas ant žemės, bet ir toliau nedavė rankų už savęs bei priešinosi, dėl to buvo panaudotos specialiosios priemonės – dujos bei uždėti antrankiai ir jis sulaikytas. Su D. D. kartu važiavo ir automobilio „Opel“ savininkas R. Š., kuriam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad šis perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Automobilio savininkas R. Š. buvo informuotas apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus išgabentas autovežiu. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo, įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais. Automobilis „Opel“ buvo išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užplombuotas (b. l. 1 – 4, 5 – 7).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. gegužės 27 d. nuo 21 val. 10 min. iki 21 val. 35 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) stovintis pilkos spalvos automobilis „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio salono priekinėje dalyje matomi du pradaryti energetinio gėrimo buteliukai, salono gale matomi besimėtantys plastikiniai tušti buteliai. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra, įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo rakteliai. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 8 – 18).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog 2023 m. gegužės 27 d. 21 val. 30 min. automobilis „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2023 m. gegužės 27 d. D. D. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš 30 minučių, 20 val. 40 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARKB-0016, jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. 20 val. 57 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu D. D. buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti D. D. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. D. D. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 20).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. Š. (b. l. 43).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šioje byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – R. Š. priklausantį automobilį „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis D. D., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis D. D. sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 80 – 82).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. D. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). D. D. Lietuvos Respublikoje teisiamas antrą kartą už visiškai analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Anksčiau paskirtos bausmės jis dar neatlikęs ir dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 44 – 48; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). D. D., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 70 – 79, 92). Kaltinamasis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 53 – 54, 89 – 91). Kaltinamasis neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 93). Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 49 – 52). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; b. l. 44 – 48).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis D. D. padarė ne pirmą kartą, nes 2019 metais jis jau buvo teistas už visiškai analogišką nusikaltimą. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, šį kartą jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas – 1,97 promilių. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, nedrausmingą bei linkusią nusikalsti kaltinamojo D. D. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokuroro pasiūlytą griežtesnę baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų pirmiau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. D. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, nedrausmingą bei linkusią nusikalsti ir nepasimokančią iš ankstesnių teistumų kaltinamojo D. D. asmenybę (recidyvistas), tai, kad jis nėra saistomas šeimos santykiais, sprendžiama, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtent dėl to bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam D. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis D. D. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis D. D. jau ne pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šį kartą jis vairavo automobilį kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamojo D. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis), taip pat ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti šiam kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokuroro pasiūlytam maksimaliam laikui – 5 metams.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis D. D. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas R. Š. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, D. D. vairuotas automobilis „Opel Vectra C-CC“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Opel Vectra C-CC“ savininkas R. Š. važiavo kartu su kaltinamuoju D. D., kuriam buvo perleidęs savo automobilį, nors ir žinojo, kad kaltinamasis jį vairuos būdamas neblaivus, nes jie kartu vartojo alkoholį, tai yra žinodamas, kad jo automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Tokių aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog D. D. vairuotas automobilis „Opel Vectra C-CC“, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas aktualias bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam D. D. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant R. Š. priklausantį automobilį „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55 – 62). Ši kardomoji priemonė D. D. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę D. D. paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Išaiškinti D. D. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant R. Š. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra C-CC“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą transporto priemonių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Pradėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, panaikinti D. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam D. D. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.