Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2025-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-937-972/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-04-29
Bylos Nr.
e1-937-972/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01839-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-937-972/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01839-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje, nedirbantis, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-11-26 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 54 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį tuo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: jis 2025-01-08 apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą koja spyrė A. D. į kairės kojos blauzdos sritį ir kumščiu du kartus sudavė jai į dešinės rankos alkūnės sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su A. D. bendrauja apie dvejus metus, tačiau kartu negyvena, bendros buities ir ūkio neveda. A. tik retkarčiais atvažiuoja pasisvečiuoti į jam Klaipėdos miesto savivaldybės paskirtą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Neneigia, kad A. jaučia simpatiją, ji jam kaip moteris patinka, tačiau apie gyvenimą kartu negalvoja, nes A. savo elgesiu jį provokuoja, dėl to jis nukenčia. Su A. bendravimas buvo nutrūkęs 2024 m. lapkričio mėnesį, per tą laiką ji turėjo kitą vaikiną. 2024-12-30 A. vėl susisiekė su juo, sakė, kad jo pasiilgo, nori atgaivinti jų bendravimą ir susipažinti su jo tėvais. Todėl Naujųjų metų sutikimui jie kartu vyko pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini). 2025-01-08 apie 17 val. A. atėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), siekdama susitaikyti. Tačiau maždaug po poros valandų, apie 19 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jo tėvų – A. pradėjo juos žeminti, vadindama alkoholikais, o jo motiną – pasileidėle. Konflikto metu A. dešinės rankos delnu jam trenkė į kairę veido pusę. Supykęs, jis dešine koja spyrė A. į kairės kojos blauzdą, o po to dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į jos dešinės rankos alkūnę. Po šių veiksmų A. pradėjo su juo grumtis, jie abu neišlaikę pusiausvyros nukrito ant grindų. Ką tiksliai A. susižalojo nukritusi, jis nežino, tačiau neneigia, kad grumtynių metu ant jos kūno galėjo atsirasti ir kitų sužalojimų. Atsistojus jis pastūmė A., ji trenkėsi į šalia stovėjusią žemą televizoriaus spintelę (komodą). Po įvykio jis atrakino buto duris ir išvarė A. lauk, nes ji jį labai įskaudino ir supykdė, paliesdama jautrias jo gyvenimo temas apie vaikystę vaikų namuose. Nuo įvykio dienos su A. nesusitiko, tačiau jie bendrauja telefonu, abu vienas kitam rašo žinutes. Jis jos atsiprašė už savo elgesį. Nuo 2025-01-21 jis yra įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Žinojo, kad prieš A. negali smurtauti, tačiau jam neišlaikė kantrybė, viskas įvyko kilus pykčiui. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Prašo leisti jam civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos A. D. atlyginti iki 2025-07-15, nes šiuo metu mokosi virėjo specialybės ir neturi pastovių pajamų, tačiau ketina iki nurodyto termino nurodytą sumą susitaupyti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant subendrintą arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2025-01-14 A. D. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu;

2025-01-14 asmens apžiūros protokolu ir jo priedais;

2025-01-15 liudytojos N. V. apklausos protokolu;

2025-01-15 liudytojos R. D. apklausos protokolu;

2025-02-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 67/2025 (10);

2025-02-11, 2025-02-17, 2025-04-02 nukentėjusiosios A. D. papildomų apklausų protokolais.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis D. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. P. suprato, kad smurtauja prieš A. D., kad tokiais veiksmais ją žaloja, ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Kaltinamasis D. P. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į kito žmogaus sveikatą, jis anksčiau vieną kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją, aptariamą nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-11-26 baudžiamuoju įsakymu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracine tvarka nebaustas, mokosi, nedirba. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. P. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamasis aptariamą nusikalstamą veiką padarė po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-11-26 baudžiamojo įsakymo priėmimo, neatlikęs jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-11-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta 54 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Nukentėjusioji A. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos savijauta, ji turėjo vartoti vaistus, taip pat jai buvo reikalinga psichologo pagalba.?

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. P. tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje ir kairėje blauzdoje. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra susiję su didesniais sveikatos pakenkimais, jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius nėra. Nors nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad dėl patirto sukrėtimo jai buvo reikalinga psichologo pagalba, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Įvertinęs visa tai, taip pat paties įvykio situaciją, nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykių pobūdį, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas A. D. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir bus pakankamas kompensuoti jos patirtus išgyvenimus, nepažeis ir nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyros. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiajai A. D. priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-11-26 baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos 54 parų arešto bausmės, kaip prie griežtesnės, iš dalies pridėti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti D. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiosios A. D. naudai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Teišerskienė