- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-225-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32342-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 13.12.-70, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 4-CB2-42, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra į pareiškėjo skunde išdėstytus paaiškinimus nesigilino. Nenagrinėjo aplinkybių, jog vaikų motina, vadovavosi savo interesu, o ne vaikų, nes pardavė vaikų paveldėto turto dalį po tėvo mirties ir nusipirko sodą, tuo pablogindama vaikų gyvenimo sąlygas.
2. Suinteresuotais asmuo nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, gavo duomenis iš VĮ „Registrų centras“ apie 2019 m. liepos 4 d. sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius, Lietuvos teismo informacines sistemos LITEKO duomenis apie teismo leidimus parduoti ir įkeisti turtą, duomenis iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie pareiškėjo minimą šeimą ir nepilnamečiams priklausiusio turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir turto įkeitimo sandoriai buvo sudaryti laikantis CK 3.188 straipsnyje nurodytų reikalavimų, tai yra gavus teismo leidimą sudaryti sandorius. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius vaiko teisių pažeidimų nenustatė.
3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. spalio 15 d. nutarimu atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra išsamus, motyvuotas, surinkti reikalingi sprendimui priimti dokumentai, tinkamai taikytos teisės normos. Nustatyta, kad nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai, kaip viena iš būtinų sąlygų taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Taip pat nebuvo duomenų, kad nepilnamečių vaikų motina netinkamai vykdytų tėvų pareigas. Pareiškėjo samprotavimai ir prielaidos nesudaro pagrindo aukštesniajam prokurorui naikinti skundžiamą nutarimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2019 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 13.12.-70, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 4-CB2-42, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.
5. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius buvo išreikalavęs iš VĮ „Registrų centras“ 2019 m. liepos 4 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. liepos 4 d. žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartį, duomenis iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį, kuria buvo patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą parduoti butą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams, bei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį, kuria buvo patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą įkeisti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą ir sodo namą.
6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjo pareiškimą. Minėtame nutarime prokuroras, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, jog buto pirkimo–pardavimo sutartis, ir perkamo namo su žemės sklypu įkeitimo sandoriai buvo sudaryti pagal CK 3.188 straipsnyje nurodytus reikalavimų, tai yra tik gavus teismo leidimus, todėl nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Prokurorai rinko faktinius duomenis, susijusius su prašymo dalyku ir pagrindu, juos analizavo, vertino ir skundžiamą nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentuotai pagrindė. Skųsdamas teismui aukščiau nurodytus prokurorų nutarimus, pareiškėjas pakartojo savo pareiškimo prokurorams argumentus.
7. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad Klaipėdos apygardos prokuroras, atlikdamas tyrimą, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, vertindama Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarė proceso teisės normų pažeidimus. Taip pat nebuvo nustatyta ir pareiškėjas nenurodė procedūrų, kurių prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, neatliko ir (ar) galėjo atlikti. Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno naujo ar papildomo procesinio veiksmo, kurį atlikus, būtų pagrindas persvarstyti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo.
8. Teismas sutiko su suinteresuotojo asmens, Generalinės prokuratūros, pozicija, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti vaikams priklausiusio turto pardavimo sandorį ir grąžinti vaikams turtą, negali būti nagrinėjamas, kadangi šiuo metu byla yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka dėl prokuroro nutarimo teisėtumo. Teismas pripažino, kad skunde nurodytos aplinkybes yra nepagrįstos ir nesudarančios pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2019 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 13.12.-70. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog prokurorai, priimdami sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, padarė proceso teisės normų pažeidimus. Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 15 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, turi tirti, ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją. Tokios prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Prokurorų surinkti duomenys nėra išsamūs ir pakankami, kad galima būtų priimti objektyvų sprendimą dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo. Byloje nustatyta, jog du nepilnamečiai vaikai paveldėjo po 3/8 dalis buto, kuriame nuolatos gyveno. Pagal CK nuostatas tam, kad vaikai įgytų teisę paveldėti minėto buto dalis, jų motina turėjo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo leisti nepilnamečių vaikų vardų priimti palikimą. Todėl prokurorai turėjo pradėti savo tyrimą būtent nuo šio momento.
9.2. Prokurorai iš LITEKO gavo teismų nutartis, kuriomis buvo duoti leidimai sudaryti sandorius, tačiau neišsireikalavo pačių bylų, kurių duomenys galėtų atskleisti vaikų motinos nurodytas siekiamo sudaryti sandorio aplinkybes ir patektus įrodymus bei juos palyginti su faktine situacija ir tokiu būdu spręsti apie pagrindą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ar ne. Byloje nėra nustatyta, ar nepilnamečių vaikų vardu priimtas palikimas turėjo kokių nors apsunkinimų (ar butas buvo su skolomis, įkeistas, areštuotas ir t.t.). Prokurorai nustatė, jog nepilnamečių vaikų vardu įsigytas žemės sklypas ir namas yra įkeisti kreditoriui. Taigi, nustačius, jog nepilnamečių vaikų vardu priimtas palikimas (buto dalys) nebuvo apsunkintas, o šį palikimą pardavus, jie įgijo, nors ir tas pačias dalis, bet įkeistą turtą, prokurorai turėtų pagrindą kitaip vertinti tokią situaciją.
9.3. Prokurorai turėjo patikrinti, ar prašyme dėl teismo leidimo išdavimo buvo nurodytos buto pardavimo sąlygos, ar jos atitinka nepilnamečių vaikų teises ir jų interesus, ar šiuo sandoriu nėra pablogintos vaikų teisės, jų gyvenimo sąlygos, ar buvo įvykdyti prašyme teismui nurodyti motinos įsipareigojimai, ar vaikų turtas neparduotas per pigiai, ar gauta už butą kaina atitinka rinkos kainas. Nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, nebuvo vertinamos, dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta. Prokurorai taip pat turėjo patikrinti, ar vaikų motina nesikreipė į teismą kelis kartus dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo bei kaip tokie prašymai buvo išspręsti. Taip pat buvo būtina apklausti vaikų motiną dėl nurodytų aplinkybių, apžiūrėti buvusį ir esamą gyvenamuosius būstus, palyginti ankstesnes ir dabartines vaikų gyvenimo sąlygas, apklausti vaikus, sužinoti jų nuomonę dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos ir aplinkos, įvertinti dabartines vaikų gyvenimo sąlygas ir gyvenimo kokybę.
9.4. Pardavus butą ir nupirkus naują turtą – sodo žemės sklypą ir namą, nepilnamečiai vaikai neteko geresnių gyvenimo sąlygų, kadangi bute kiekvienas jų turėjo po savo atskirą kambarį, o sodo namas nėra pritaikytas gyvenimui. Šias aplinkybes turėjo patikrinti prokurorai, taip pat turėjo įsitikinti, kokios nepilnamečių vaikų dabartinės gyvenimo sąlygos, ar šios sąlygos atitinka teismo leidimą ir prašyme nurodytas būsimas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas kėlė abejones dėl to, ar naujo įgyto turto, priklausančio vaikams, vertė atitinka parduoto turto vertę. Taigi nebuvo nustatytos visos aplinkybės, susijusios su vaikų turto įkeitimu. Akivaizdu, jog nepilnamečiai vaikai neturi jokių pajamų, o nevykdant skolinių įsipareigojimų, gali nutikti taip, jog įkeistas vaikų turtas bus parduotas iš varžytynių. Tačiau prokurorai šių aplinkybių netyrė.
9.5. Teismas, turėjęs patikrinti tik prokurorų veiksmų teisėtumą proceso teisės normų pažeidimo aspektu, šios pareigos tinkamai neįvykdė. Skundžiami prokurorų nutarimai nėra tinkamai argumentuoti, priimti neišsamiai įvertinus faktines aplinkybes, nesurinkus reikšmingų klausimo išsprendimui duomenų, neatlikus visų būtinų veiksmų. Nors prokurorai ir atliko tam tikrus veiksmus, tačiau jie yra nepakankami, norint atsakyti į pareiškėjo prašyme nurodytus klausimus ir nustatyti, ar nebuvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokius procesinius pažeidimus padarė prokurorai, priimdami skundžiamus nutarimus. Pareiškėjo skunduose teismams konkrečiai nenurodyta, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo nustatytas taisykles. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė CPK 49 straipsnis). Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
10.2. CK 3.188 straipsnio nuostata, kad be teismo leidimo tėvai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turto ar kitaip suvaržyti teises į jį, išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Byloje gautos teismo nutartys patvirtina vaikų motina pateikė teismui įrodymus, kuriuos teismas laikė pakankamais, sprendžiant klausimą dėl teismo leidimų išdavimo. Teismo nutartyse užfiksuota, kokie įrodymai teismui buvo pateikti. Teismo nutartys ir jų motyvai buvo pakankami prokurorui priimant sprendimą, todėl pareiškėjo pageidavimas, kad prokuroras išsireikalautų bylų medžiagą, yra nepagrįstas ir perteklinis.
10.3. Pareiškėjo argumentai, kad prokuroras netyrė, ar paveldėtas ir parduotas turtas nebuvo apsunkintas, nepagrįsti, kadangi buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad šis turtas buvo apsunkintas hipoteka. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad prokuroras nelygino buto pardavimo ir sodo namo įsigijimo kainų, ar įsigyto turto dalys atitinka buvusio turto vertę. Šie duomenys yra užfiksuoti medžiagoje esančiose nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyse, kaip ir duomenys apie hipoteką bei kitus finansinius įsipareigojimus. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė prokurorui duomenis apie vaikų nuomones dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, vaikų gyvenimo sąlygas ir kitas reikšmingas aplinkybes, minimas pareiškėjo atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl prokurorų nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nurodydamas, jog jo nepilnamečių anūkų turtinės teisės galimai nėra tinkamai užtikrinamos jų įstatyminės atstovės – vaikų motinos, kadangi po vaikų tėvo mirties jų paveldėtas butas buvo parduotas, o už gautus pinigus įsigytas sodo žemės sklypas su namu buvo įkeisti.
13. Pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalį tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Pagal CK 3.185 straipsnio 3 dalį, jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. Pažeidus šią nuostatą, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį (CK 3.188 straipsnio 4 dalis).
14. Teismui pateiktos prokuroro vykdytos pareiškimo nagrinėjimo bylos duomenys patvirtina, jog po pareiškėjo sūnaus mirties jam priklausiusio buto ¼ dalį paveldėjo mirusiojo sutuoktinė, o po 3/8 buto dalis – jo ir sutuoktinės du nepilnamečiai vaikai. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi išdavė vaikų motinai leidimą parduoti jai ir jos nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą, todėl 2019 m. liepos 4 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi butas buvo parduotas už 65 000 Eur kainą. Vaikai ir jų motina 2019 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 75 000 Eur įgijo žemės sklypą ir sodo namą, kurių ¼ dalis atiteko motinos, o po 3/8 dalis – vaikų nuosavybei. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi išdavė vaikų motinai leidimą įkeisti jai ir jos nepilnamečiams vaikams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą ir sodo namą.
15. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones buvo įvertintos šios nutarties 14 punkte aptartos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 3.188 straipsnyje nustatytą reglamentavimą. Prokuroras nustatė, jog teismo leidimu buvo leista parduoti butą, ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas, nuperkant kitą turtą, tai yra namą su žemės sklypu analogiškomis vaikų turėto paveldėto turto dalimis nėra vertinamas kaip pažeidžiantis nepilnamečių interesus ir nesudaro pagrindo ginčyti pirkimo-pardavimo sutarties.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prokuroro atliktame tyrime surinkti duomenys yra pakankami, norint įvertinti, ar nekilnojamojo turto sandoriais nebuvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Nekilnojamojo turto registro ir turto pirkimo-pardavimo sutarčių duomenys patvirtina, jog vaikų su motina paveldėtas butas yra 1975 m. statybos, 58.77 kv.m ploto, nuo 2013 m. birželio 5 d. butui buvo registruota hipoteka. Tuo tarpu naujai įgytą turtą sudaro 0,0600 ha žemės sklypas ir 2014 m. statytas, 100 proc. baigtumo, 86.10 kv.m sodo namas. Taigi vaikai persikėlė gyventi į didesnio ploto gyvenamąjį būstą, kartu su žemės sklypu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė duomenis, jog buvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, jų gyvenimo sąlygų. Vaikai nurodė, jog nori keltis į naujus namus, nes juose yra didelis kiemas. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog sandoriu galėjo būti pablogintos vaikų gyvenimo sąlygos bei kad prokuroras šių aplinkybių netyrė.
17. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog paveldėto buto vidutinė rinkos vertė yra 45 800 Eur, tuo tarpu 2019 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butas buvo parduotas už 65 000 Eur. Kadangi butas buvo įkeistas kreditorei AB SEB bankas, pagal sutarties sąlygas tik 56 247,41 Eur buvo sumokėta pardavėjoms (motinai su nepilnamečiais vaikais), o 8 752,59 Eur – tiesiogiai hipotekos kreditorei. Taip pat sutarties 7.31 punktu pardavėja įsipareigojo per 3 kalendorines dienas, jei pervestų lėšų nepakaktų visiems įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartį įvykdyti ir AB SEB bankas rašte nustatytomis sąlygomis įvykdyti, pervesti likusią sumą AB SEB bankas.
18. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog žemės sklypo ir sodo namo vidutinė rinkos vertė yra 34 430 Eur (žemės sklypo – 5 630 Eur, o namo – 28 800 Eur). Pagal 2019 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį vaikai su motina įgijo žemės sklypą ir sodo namą už 75 000 Eur, iš kurių 45 000 Eur sumokėjo pardavėjui pirkimo dieną, o 30 000 Eur įsipareigojo sumokėti, gavę iš Klaipėdos kredito unijos paskolą. Būtent šios paskolos užtikrinimui ir buvo gautas teismo leidimas įkeisti įsigytą turtą bei registruota hipoteka. Taigi visas aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas kelia klausimus atskirajame skunde, galima nustatyti iš prokuroro surinktų duomenų. Todėl papildomai išsireikalauti iš teismo bylas, kuriose buvo sprendžiamas teismo leidimų išdavimo klausimas, nėra pagrindo.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog vaikų paveldėto turto, kuriam buvo registruota hipoteka, pardavimas nepažeidė jų turtinių interesų, kadangi vaikų vardu buvo įgytas jų parduoto turto dalis atitinkantis kitas turtas. Nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutinė įgyto turto rinkos kaina yra mažesnė už parduoto buto, tačiau tai nereiškia, jog ši kaina tikrai atitinka dabartines rinkos kainas. Pirkimo-pardavimo sutartys patvirtina, jog realiai už žemės sklypą ir sodo namą buvo sumokėta didesnė suma, negu už butą. Taigi, tikėtina, jog šiuo metu tikroji įgyto naujo turto vertė rinkoje yra didesnė. Turtas buvo įkeistas, užtikrinant 30 000 Eur paskolos grąžinimą. Tai yra palyginti nedidelė suma, atsižvelgiant į viso įgyto ir įkeisto turto vertę. Todėl pripažintina, kad tiek Klaipėdos apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra pagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo pareiškimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su prokuroro procesinių veiksmų, tiriant pareiškėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo, vertinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.