- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1984-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07044-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- I. N.
- Skolininkas
- A. N.
- Kreditorius
- R. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties, kuria patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – antstolis D. B., skolininkas A. N. ir išieškotojas R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. N. skundu prašė panaikinti antstolio D. B. 2016-02-09 patvarkymą Nr. S-2016000835, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00656, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo patvarkymu antstolis pareikalavo pareiškėjos darbdavio iš jos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo jos darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, pinigus pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau jos sutuoktinio 1 233,51 Eur skolos išieškojimas pagal 2015-03-24 vykdomąjį įrašą iš pareiškėjos darbo užmokesčio, t. y. asmeninių pajamų, gautų nuo 2015-09-22, yra negalimas ir draudžiamas, kadangi pareiškėja ir jos sutuoktinis 2015-09-22 sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad turtas, įgytas santuokoje po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip pat visos pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, dividendai, tantjemos, draudimo ir kitokios išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos iš gyvybės draudimo fondų yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo momento, ji yra registruota viešame registre, todėl nuo jos pasirašymo momento pareiškėjos ir jos sutuoktinio turtas yra atskirtas ir sutuoktinis pagal savo asmenines prievoles turi atsakyti savo turtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-40418-592/2015, buvo nustatyta skolininko A. N. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šioje nutartyje konstatuota, kad skolininkui A. N. priklauso ½ dalis sutuoktinės I. N. pajamų, gautų iki 2015-09-21 iš darbinės veiklos ir kitų jai prilygintų pajamų, o I. N. pajamos, gautos iš darbinės veiklos ar kitų jai prilygintų pajamų nuo 2015-09-22, yra jos asmeninė nuosavybė.
Antstolis D. B. 2016-02-26 patvarkymu skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, kad 2015-09-22 povedybinę sutartį skolininkas antstoliui pateikė tik 2015-09-23, t. y. po vykdomosios bylos užvedimo. Kadangi vykdymo metu iš skolininko A. N. skolos išieškoti nepavyksta, antstolis 2015-09-09 priėmė patvarkymą dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį. Išieškotojas šiuo pasiūlymu pasinaudojo ir 2015-09-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokinės nuosavybės padalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-03 nutartimi nustatė, kad A. N. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. N. pajamų, gautų iki 2015-09-21 iš darbinės veiklos ar kitų jai prilygintų pajamų. Remdamasis šia nutartimi, antstolis paskaičiavo ½ dalį pareiškėjos darbinių pajamų, gautų nuo vykdomosios bylos užvedimo (2015-06-02) iki povedybinės sutarties sudarymo (2015-09-21), ir priėmė ginčijamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
Skolininkas A. N. atsiliepime į skundą visiškai sutiko su skundu.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio D. B. 2016-02-09 patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad iki antstoliui priimant 2015-09-09 patvarkymą dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį ar iki pareiškėjai ir jos sutuoktiniui sudarant 2015-09-22 povedybinę sutartį, antstolis būtų aprašęs ir areštavęs pareiškėjos iki 2015-09-21 gautą darbo užmokestį ar jo dalį. Todėl nukreipti išieškojimą pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį į neaprašytą ir neareštuotą pareiškėjos iki 2015-09-21 gautą darbo užmokestį, kuris, kaip nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-40418-592/2015, yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. N. nuosavybė, kurioje skolininko dalis lygi ½, antstolis neturi jokio pagrindo. Antstolio paaiškinimas, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutarties gavimo jis apskaičiavo, kiek pareiškėja turėjo gauti darbo užmokesčio nuo vykdomosios bylos pradžios iki 2015-09-21, ir šią sumą prašo išieškoti ginčijamu patvarkymu, ne tik prieštarauja CPK 667 straipsniui, bet ir akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjos įstatymo saugumas teises ir interesus, nes antstolis jo laiku neaprašytą ir neareštuotą skolininko dalį pareiškėjos ir skolininko bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bando kompensuoti pareiškėjos šiuo metu gaunamu darbo užmokesčiu, kuris yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra visiškai pagrįstas, todėl jį patenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis D. B. prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodo, kad nutartis akivaizdžiai prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-40418-592/2015, kuria teismas leido nukreipti išieškojimą į I. N. pajamas, gautas iš darbinės veiklos, ir kuria buvo nustatyta, kad A. N. priklauso ½ dalis jos sutuoktinės I. N. pajamų, gautų iki 2015-09-21 iš darbinės veiklos ar kitų jai prilygintų pajamų. Povedybinė sutartis tarp A. N. ir I. N. buvo pasirašyta 2015-09-22, t. y. dar neįsiteisėjus 2015-09-09 patvarkymui dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį, todėl antstolis ir neareštavo skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) pajamų, gautų iš darbinės veiklos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0035/15/00656 medžiagos nustatyta, kad antstoliui D. B. 2015-06-02 buvo pateiktas vykdyti ir jo 2015-06-04 priimtas vykdyti Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaro 2015-03-24 išduotas vykdomasis raštas Nr. 3-1771 dėl 2 070,70 Eur skolos su priklausančiomis mokėti 6 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo iš A. N. R. G. naudai (v. b. l. 1, 3, 7). Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkas A. N. nuo 2008-05-17 yra santuokoje su pareiškėja (v. b. l. 29, 69). Pareiškėja dirba UAB „ (duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (v. b. l. 67-68). 2015-09-09 antstolis priėmė patvarkymą dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį, kuriuo pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 70). Šiuo pasiūlymu pasinaudojo išieškotojas, kurio pateikto pareiškimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-40418-592/2015. Pastarojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-03 priėmė nutartį (b. l. 95-96), kuria R. G. prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad A. N. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. N. pajamų, gautų iki 2015-09-21 iš darbinės veiklos ar kitų jai prilygintų pajamų. Antstolis 2015-02-09 priėmė tris patvarkymus dėl skolos išieškojimo: patvarkymą Nr. S-2016000835 dėl 1 233,51 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (v. b. l. 107), patvarkymą Nr. S-2016000837 dėl 9,59 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (v. b. l. 109), ir patvarkymą Nr. S-2016000836 dėl 47,86 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (v.b.l. 108). Patvarkymais antstolis pareikalavo pareiškėjos darbovietes iš jos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo jos darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, pinigus pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėja skundė tik vieną iš šių patvarkymų - 2015-02-09 patvarkymą Nr. S-2016000835 dėl 1 233,51 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama jį panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-03 nutartimi, šioje byloje apskųsta atskiruoju skundu, pareiškėjos skundą patenkino ir minėtą antstolio patvarkymą panaikino, konstatavęs, kad jis pažeidžia pareiškėjos teises, nes antstolis neturi pagrindo nukreipti išieškojimą pagal CPK 667 str. 1 d. į neaprašytą ir neareštuotą pareiškėjos iki 2015-09-21 gautą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. N. nuosavybė, kurioje skolininko dalis lygi ½. Antstolis su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka atskirajame skunde nurodytais argumentais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jiems pritarti.
Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundžiamą antstolio patvarkymą panaikino iš esmės dėl to, kad antstolis neareštavo pareiškėjos bendro su skolininku turto, dėl ko neturi pagrindo nukreipti išieškojimą į neaprašytą ir neareštuotą pareiškėjos iki 2015-09-21 gautą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. N. nuosavybė, kurioje skolininko dalis lygi ½. Antstolis, nors ir nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, tačiau atskirajame skunde nenurodo savo argumentų dėl esminių teismo išvadų, o tik teigia, kad antstolis neareštavo pareiškėjos iš darbinės veiklos gautų pajamų, nes dar nebuvo įsiteisėjęs jo patvarkymas dėl 2015-09-09 pasiūlymo nustatyti skolininko turto dalį, taip pat vykdomojoje byloje nebuvo duomenų apie povedybinės sutarties sudarymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie antstolio argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų, kad antstolis 2016-02-09 patvarkymu negalėjo nukreipti išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį, kadangi nebuvo aprašęs ir areštavęs pareiškėjos iki 2015-09-21 gautą darbo užmokestį ar jo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“. CPK 667 straipsnyje aiškiai reglamentuota, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ši teisės norma numato antstolio veiksmų eiliškumą, siekiant nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje: bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto areštą, o tik vėliau siūlymą išieškotojui kreiptis dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo (pvz., Kauno apygardos teismo 2014-01-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-218-657/2014). Byloje nėra jokių duomenų, kad iki antstoliui priimant 2015-09-09 patvarkymą dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį ar iki pareiškėjai ir jos sutuoktiniui sudarant 2015-09-22 povedybinę sutartį jis būtų aprašęs ir areštavęs pareiškėjos iki 2015-09-21 gautą darbo užmokestį ar jo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nukreipti išieškojimą pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį į neaprašytą ir neareštuotą pareiškėjos iki 2015-09-21 gautą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris kaip nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-40418-592/2015, yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. N. nuosavybė, kurioje skolininko dalis lygi ½, antstolis neturi jokio pagrindo.
Apeliantas neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutarčiai. Atvirkščiai, šiai nutarčiai prieštarauja antstolio 2016-02-09 patvarkymas, kadangi juo antstolis siekia nukreipti išieškojimą į pareiškėjos pajamas, gaunamas nuo 2016-02-09, kurios pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutartį nuo 2015-09-22 yra asmeninė jos nuosavybė. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad 2016-02-09 patvarkymas ne tik prieštarauja CPK 667 straipsniui, bet ir akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjos įstatymo saugumas teises ir interesus, nes antstolis jo laiku neaprašytą ir neareštuotą skolininko dalį pareiškėjos ir skolininko bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bando kompensuoti pareiškėjos šiuo metu gaunamu darbo užmokesčiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą, nes apeliantas jame nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ar ją pakeisti, o nutartį palieka nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.