Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjams P. B., kuris atstovauja ir pareiškėją B. J., A. B., P. J., pareiškėjų atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovo atstovui Kristinai Bernadišiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. B., M. A., M. J. B., A. B., P. J., B. J. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 08 18 įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 05 21 įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų Pagirių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriame keliami tokie reikalavimais:

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 08 18 įsakymą Nr. 2.3-10627-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 05 21 įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų Pagirių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“;įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjams priimti sprendimus dėl perdavimo nuosavybėn neatlygintinai jų pasirinktus žemės sklypus Vilniaus apskrityje Pagirių kadastrinėje vietovėje.

Prašo priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad pareiškėjai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą Pagirių kadastrinėje vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2006 10 02 įsakymu Nr. 2.3-9220-41 Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006 10 30 vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje. Projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006 12 31.

Pareiškėjai 2008 09 08 gavo Vilniaus apskrities viršininko 2008 08 08 įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriame įsakyta nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagėgių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Valčiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją.

Vilniaus apskrities viršininko 2008 08 18 įsakymas Nr. 2.3-5916-(41) pareiškėjų manymu yra aiškiai neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl naikintinas. Remiasi Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka. Paaiškina, kad, vykdydamas kompetencijai priskirtas funkcijas, VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas suprojektavo grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodamos ar nuomojamos valstybinės žemės sklypus. Pareiškėjai yra padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, savo parašais patvirtino, kad žemės sklypų vieta, plotas, sklypų ribos su jais suderintos, apskrities viršininkas yra patvirtinęs eiliškumo pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį sąrašą, šis sprendimas yra teisiškai reikšmingas. Teigia, kad skundžiamu įsakymu pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Be to, skundžiamas įsakymas neatitinka aiškumo ir konkretumo reikalavimų. Iš administracinio akto neaišku, kokiu pagrindu yra sustabdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bei kokia tvarka pareiškėjams bus atkurtos nuosavybės teisės. Paaiškina, kad įsakymas grindžiamas Vyriausybės 2008 02 06 nutarimu „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Nr. 110. Šiame Vyriausybės nutarime nėra net užuominų apie tai, kad pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros turėtų būti sustabdomos. Dėl to mano, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nepaisė konstitucinių pareiškėjų teisių, tuo pažeidė imperatyvias Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, viršijo savo kompetenciją, kadangi neturi teisės stabdyti pradėtų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 12 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-668/2005. Pažymi, kad pasinaudojo privaloma neteismine ginčo sprendimo tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2009 01 28 atsakyme padarė gilią teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, analizę ir padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 08 18 įsakymas yra neteisėtas.

Pažymi, kad Pagirių kadastro vietovėje negali būti taikomas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nes tai yra kaimo vietovė, ir turi būti taikomas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, apibrėžiantis, kokia žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai. Dėl esamo reguliavimo steigiamam viešajam logistikos centrui skirta žemė negali būti priskirta valstybės išperkamai žemei. Žemėtvarkos projekte projektuota žemė pateko į laisvos žemės fondą, todėl joje galėjo būti projektuojami tik sklypai nuosavybės teisių atkūrimui.

Paaiškina, kad nagrinėjant analogišką bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 02 06 nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Vyriausybės 2008 02 06 nutarimo Nr. 110 teisėtumą. Teismas, kreipdamasis į KT padarė, išvadą, kad Vyriausybė nutarimu Nr. 110 priskyrė nurodytą teritoriją valstybės išperkamai žemei. Tačiau pareiškėjai aiškina, kad Vyriausybės nutarime nėra apie tai jokių užuominų, todėl jie prašo bylą išnagrinėti iš esmės ir nesikreipti į KT bei bylos nestabdyti. Pareiškėjai aiškina, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 110 nėra norminio pobūdžio teisės aktas, todėl teisme nespręstinas klausimas, ar Vyriausybės nutarimas atitinka Konstituciją. Mano, kad į KT galima kreiptis tik tuo atveju, jeigu konkrečioje byloje taikomas norminis teisės aktas, dėl kurio atitikimo Konstitucijai teismas suabejoja.

Mano, kad turi teisę reikalauti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pradėtos 2006 10 02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu, būtų užbaigtos kuo skubiau. Remiasi Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai paaiškino, kad šiuo metu jau įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo jų ginčijama akto dalis panaikinta, tačiau jie vis tiek palaiko reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes šiuo metu žemės reforma toliau jau galės būti vykdoma tik už jų pačių lėšas, o, jeigu nebūtų skundžiamo įsakymo, jiems jau būtų patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad pradėtos procedūros turi būti užbaigtos, nes Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nėra užuominų apie atsisakymą tęsti pradėtas procedūras. Įsakymu tik informuojama, kad negalima atkurti nuosavybės teisių žemėje, kuri yra valstybės išperkama. Remiasi Konstitucinio Teismo 2008 07 04 sprendimu, kuriame pasakyta, kad įstatymu suteikta teisė į restituciją nereiškia, kad ši teisė gali būti realizuojama tik piliečių pasirinktu būdu.

Pažymi, kad žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų, kurie nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose šį procesą – Žemės reformos įstatyme, Vyriausybės 1998 04 01 nutarime Nr. 385, žemės ūkio ministro 2006 04 20 įsakyme Nr. 3D-159. Remiasi Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo 6 mėnesių terminas gali būti skaičiuojamas ne nuo 2006 10 02 įsakymo, bet nuo Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje. Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus vykdantis VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas pateikė 2009 01 06 prašymą pratęsti projekto parengimo terminą. Vilniaus apskrities viršininko 2009 02 27 įsakymu Nr. 2.3-1046-1441 terminas pratęstas iki 2009 06 30. Dėl to negali būti tenkinamas pareiškėjų reikalavimas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-121-602/2009 dėl to paties dalyko ir pagrindo 2009 02 06 nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Vyriausybės 2008 02 06 nutarimo Nr. 110 teisėtumą, todėl atsakovas mano, kad byla stabdytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Rėmėsi tuo, kad skundžiamas aktas jau yra panaikintas, bei tuo, kad prašymas įpareigoti priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybes teises Pagirių kadastrinėje vietovėje. Šioje vietovėje nuosavybės teisių atkūrimui turėjo būti parengtas ir patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Vilniaus apskrities viršininko 2006 10 02 įsakymu Nr. 2.3-9220-41 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006 10 30 vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje. Buvo atlikti projekto rengimo darbai, pareiškėjai patvirtino parašais žemės sklypų vietas, plotus, sklypų ribos buvo su jais suderintos. Šias nuosavybės teisių atkūrimo procedūras sustabdė skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2008 08 18 įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 05 21 įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų Pagirių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“. Šio įsakymo 1 punktu nuspręsta nevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono pagirių seniūnijoje, Pagirių kadastro vietovėje Pagirių kaimo dalyje, kuri patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją. Šiuo įsakymu nutarta nekeisti žemės sklypų vietos, kuri buvo suprojektuota ir patenka į logistikos centro teritoriją. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 02 06 nutarimu Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“.

Nors skundžiamame įsakyme nėra nuorodos į tai, tačiau daroma išvada, kad Vyriausybės nutarime nurodyto projekto rengimas atsakovo prilygintas žemės, kuri pateks į projektą, priskyrimui valstybės išperkamai. Dėl to šiuo atveju nagrinėjamas klausimas, ar pagrįstai VAVA priskiria žemę, kurioje bus įgyvendinamas Vyriausybės pripažintas valstybei svarbiu ekonominis projektas, valstybės išperkamai, be to, ar pagrįstai iš viso stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas tuo pagrindu, kad galimai žemė bus priskirta valstybės išperkamai. Ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi vertinant, ar pagrįstai sustabdytas žemės reformos žemėtvarkos projekto vykdymas, būtina vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad žemėtvarkos projekto rengimas Pagirių kadastro vietovėje sustabdytas dėl to, kad žemės dalyje bus vykdomas projektas, kurį Vyriausybė pripažino svarbiu ekonominiu projektu. Taigi tokiu atveju ta žemė turi būti žemėtvarkos projekte numatoma kaip valstybės išperkama. Iki šiol tokio žemėtvarkos projekto nėra, tačiau skundžiamu įsakymu sudaromos prielaidos, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris jau rengiamas (yra VAVA įsakymai), ta žemė bus pripažinta valstybės išperkama. Todėl turi būti įvertinta, ar tokia situacija galima.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato sąlygas, kai žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai žemei:

Žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje;

2) kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose;

3) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Kadangi skundžiamas įsakymas grindžiamas minėtu Vyriausybės nutarimu, akivaizdu, kad žemę priskirti valstybės išperkamai norima pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Tačiau Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas gali būti taikomas tik miesto žemei, t. y. priskirtai miestams iki 1995 m. birželio 1 d. Ginčijamu sprendimu pasisakoma dėl žemės, kuri yra kaimo teritorijoje, nes nuosavybės teisių atkūrimas joje vyksta pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu būdu, Vyriausybės nutarimu pripažinus valstybei svarbiu ekonominiu projektu Vilniaus viešojo logistikos centro projektą, tokiam projektui galėtų būti skirta tik miesto žemė ir tokiu atveju žemė taptų valstybės išperkama.

Dėl nurodyto reglamentavimo žemės reformos žemėtvarkos projektas negali būti nevykdomas, kai jau buvo priimtas sprendimas dėl jo papildymo rengimo, atlikti kiti nuosavybės teisių atkūrimo procesui būtini veiksmai. Šiuo atveju VAVA iš viso nėra nustačiusi, kad Vyriausybės nutarimu rengiamas projektas patenka į tą teritoriją, kuriai jau anksčiau nuspręsta vykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą.

Tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2008 08 18 įsakymas Nr. 2.3-10627-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 05 21 įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų Pagirių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009. VAVA atstovė pripažino, kad įsakymas jau yra laikomas panaikintu teismo sprendimu. Teismas, pateikdamas argumentus dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti skundžiamą įsakymą, vadovaujasi tais pačiais argumentais, kaip ir nurodytame teismo sprendime.

Dėl to, kad skundžiamas įsakymas panaikintas ir negalioja, teismas neturi pagrindo panaikinti jau negaliojantį ir jokių teisinių padarinių pareiškėjams nesukeliantį aktą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės. Įsakymu negali būti atkurta kokio nors iki jo galiojusio akto galia, nes įsakymas (aktas) priimtas dėl Vyriausybės nutarimo, dėl kurio anksčiau nebuvo sprendžiama. Panaikinus teismo sprendimu įsakymą, ir šios bylos pareiškėjų teisės atkuriamos, nes toliau turi būti rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, tame tarpe ir Pagirių kadastrinėje vietovėje. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad pareiškėjų teisme ginama teisė jau nėra pažeidžiama, dėl to neturi būti ginama.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo netenkinamas.

Pareiškėjai antru reikalavimu reikalauja įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjams priimti sprendimus dėl perdavimo nuosavybėn neatlygintinai jų pasirinktus žemės sklypus Vilniaus apskrityje Pagirių kadastrinėje vietovėje.

LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr.1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” patvirtintos Tvarkos 111 punkte nustatyta, kad šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šių terminų: į kaimo vietovėje esančią žemę, miškus ir vandens telkinius, taip pat Vilniaus <...> miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose esančią žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., – per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo galimai bus suformuoti sklypai grąžinimui pareiškėjams, dar nėra patvirtintas, todėl nėra aiški data, nuo kada bus skaičiuojami Vyriausybės nutarime nurodyti 6 mėnesiai. Nagrinėjamas reikalavimas yra pareikštas nepagrįstai, jis prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Šiuo metu dar nėra galimybės spręsti, ar yra vilkinimo veiksmai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl antrasis reikalavimas atmetamas. Dėl šio reikalavimo nagrinėjimo privaloma ne teismo tvarka, teismas pasisako, kad reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. dėl įsakymo, kuriuo sustabdytas žemės reformos žemėtvarkos projekto vykdymas, buvo nagrinėjamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (b. l. 21-26). Jeigu tuo metu ir nebuvo konkrečiai suformuluotas 2-as pareiškėjų reikalavimas, tai vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi visi susiję reikalavimai nagrinėjami teisme, jeigu vienas jų priskirtas teismo kompetencijai.

Dėl to, kad atmetami pareiškėjų reikalavimai, jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Motyvai, kad privalės patys finansuoti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus, o jeigu nebūtų skundžiamo įsakymo darbai būtų atlikti valstybės sąskaita, neturi reikšmės sprendžiant dėl išlaidų, nes čia iškyla klausimai dėl galimybės kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 4 p., 44 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjų P. B., M. A., M. J. B., A. B., P. J., B. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.