Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija plius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino 2009 m. kovo 9 d. TIPK leidime Nr. P2-1/114 ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente, kuris yra neatskiriama TIPK leidimo dalis, nustatytų reikalavimų taikymą tvarkant nepavojingas atliekas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog uždraudus bendrovei perdirbti pavojingas medicinines atliekas, nepavojingų atliekų atsiradimo būdas – perdirbant pavojingas atliekas – tapo negalimas yra paneigiamas byloje esančiais dokumentais, t. y. Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros 2010 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktu Nr. M12-309, išrašu iš pirminio atliekų tvarkymo žurnalo, PVM sąskaita faktūra serija AV Nr. 012708, pavojingų atliekų lydraščiu Nr. 124665536-08/27, 2010 m. lapkričio 10 d. atliekų deklaracija Nr. AD 12971, kurie įrodo, kad nepaisant daugelio perspėjimų, reikalavimų, ignoruodama tiek Panevėžio RAAD Panevėžio miesto agentūros, tiek Panevėžio RAAD nurodymus bendrovė ir toliau vykdė ūkinę veiklą pavojingų atliekų tvarkymo srityje.

2. Nesutinka su teismo teiginiu, jog atsakovo atstovai negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu uždrausta UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui priimti medicinines atliekas pagal kodą 18 01 04. Nurodo, kad buvo pagrindas uždrausti nepriimti atliekas pagal kodą 18 01 04, nes pareiškėjas ir toliau priėmė bei tvarkė pavojingas medicinines atliekas pažeisdamas galiojančius teisės aktus. Paaiškina, kad tiesiogiai perduoti nepavojingas medicinines atliekas pagal atliekų kodą 18 01 04 UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui, prieš tai jų nesutvarkius – negalima. Pažymi, kad ginčijamas privalomasis nurodymas duotas siekiant užtikrinti, kad tinkamai nenukenksmintos pavojingos medicininės atliekos nepatektų į sąvartyną, siekiant pašalinti pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmę.

3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovo atstovų argumentai, kad bendrovė privalo nepavojingas medicinines atliekas perduoti UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui pagal kodus 15 01 01 ir 15 01 02 atmestini kaip nepagrįsti, prieštarauja pats sau. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime įvardijama, jog bendrovė išsaugojo teisę užsiimti nepavojingų atliekų tvarkymo veikla, t. y. gali tvarkyti nepavojingas atliekas gautas iš medicininių ir veterinarijos įstaigų pagal kodus 18 01 04 ir 18 02 03 (perdirbti, rūšiuoti, smulkinti ir priduoti atliekų tvarkytojams). Tokią veiklą numato 2009 m. kovo 9 d. išduotas TIPK leidimas Nr. P2-1/114 bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamentas, ir tik perdirbus nepavojingas atliekas (susmulkinta plastmasė – antrinė žaliava išvežama perdirbimui, adatos nuo švirkštų supresuojamos ir priduodamos antrinių žaliavų supirkėjams), jas sutvarkius jos gali būti perduodamos atliekų tvarkytojams pagal kodus 15 01 01 ir 15 01 02 (popieriaus ir kartono pakuotės, plastmasiniai maišai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūros 2010 m. rugsėjo 1 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. R11-30 (b. l. 7–8), kuriuo, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu, UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui nurodyta nepriimti UAB „AV Investicija plius“, kuriai 2010 m. liepos 9 d. panaikinta pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000456, medicininių atliekų (sąrašo kodas 18 01 04).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-648 redakcija) reglamentuoti privalomojo nurodymo davimo atvejai, t. y. juridiniai pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 punktą, privalomasis nurodymas duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti.

Iš esmės bylos šalys nesutaria dėl to, ar 18 01 04 kodu žymimos nepavojingos atliekos (ginčo dėl to, kad tai nepavojingos atliekos, byloje nėra, tai patvirtina ir Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedas) bendrovėje gali susidaryti tik tvarkant pavojingas atliekas, kai tokia veikla yra uždrausta, t. y. bendrovė yra netekusi teisės tvarkyti pavojingas atliekas, kadangi 2010 m. liepos 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (2.3)-A4-2321 panaikinta 2009 m. spalio 7 d. bendrovei išduota Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000456 (b. l. 15). Būtent ši aplinkybė yra nagrinėjamos bylos dalykas, nes privalomąjį nurodymą atsakovas grindžia teiginiu, kad kartu su nepavojingomis atliekomis, žymimomis kodu 18 01 04, kurios susidaro bendrovei neteisėtai tvarkant pavojingas atliekas, bendrovė UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui perduoda netinkamai sutvarkytas pavojingas medicinines atliekas.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 1 dalis (2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcija) nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Imperatyvus reikalavimas turėti leidimą byloje aptariamai veiklai įstatymų leidėjo yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2214) 6 straipsnio 1 dalyje. Paminėtina, jog pastarojoje nuostatoje vartojamos sąvokos „leidimas“ apibrėžimas yra pateikiamas to paties įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje ir yra suprantamas kaip taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Tokio leidimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – ir TIPK leidimų taisyklės). Šiose taisyklėse (2011 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. D1-555 redakcija) TIPK leidimas yra apibrėžiamas kaip šiose Taisyklėse nurodyto viešojo administravimo subjekto sprendimas (ar keli sprendimai), įformintas (įforminti) šių Taisyklių nustatyta tvarka vienu ar daugiau dokumentų, kuris suteikia teisę eksploatuoti įrenginį ar kelis įrenginius ar jų dalis, kuriuos eksploatuoja tas pats veiklos vykdytojas, ir vykdyti ūkinę veiklą šiame sprendime nurodytomis sąlygomis (iki nurodytos punkto redakcijos TIPK leidimų taisyklės (2006 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-503 redakcija) nustatė tik „leidimo“ sąvoką – dokumentas – suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį).

Nustatyta, kad pareiškėjui 2009 m. kovo 9 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. P2/114 (koreguotas 2009 m. rugsėjo 7 d.) (b. l. 113–118). Vadovaujantis TIPK taisyklėmis, TIPK leidimą sudaro leidimo viršelis (atitinkamai nagrinėjamoje byloje – b. l. 113), leidimo bendroji dalis (atitinkamai nagrinėjamoje byloje – b. l. 114 (8 p.)), leidimo sąlygos (atitinkamai nagrinėjamoje byloje – b. l. 114–118) bei leidimo priedai (atitinkamai nagrinėjamoje byloje – atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, b. l. 128–131, atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, b. l. 119–127) (TIPK taisyklių 5 priedas).

2010 m. birželio 23 d. Panevėžio RAAD sprendimu Nr. V3-3084 „Dėl TIPK leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo“, buvo sustabdyta UAB „AV investicija plius“ aplinkai kenksminga veikla bei panaikintas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (b. l. 13). Šis nutarimas buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikintas Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2605/2011. Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (2.3)-A4-2321 „Dėl licencijos panaikinimo“ buvo panaikinta bendrovei 2009 m. spalio 7 d. išduota Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000456 (b. l. 15). Dėl šio Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šiuo metu yra nagrinėjamas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, galutinis teismo sprendimas dėl nurodyto akto dar nėra priimtas.

Kaip jau buvo aptarta, TIPK leidimas suteikia teisę vykdyti ūkinę veiklą jame nurodytomis sąlygomis. Įvertinus TIPK leidimo 27.2 punkto (atliekų naudojimas ir / ar šalinimas) 37 lentelės duomenis, darytina išvada, kad bendrovei TIPK leidimu yra suteikta teisė naudoti (šio leidimo išdavimo metu galiojusio Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija naudojimą apibrėžė kaip atliekų tvarkymo būdą, nurodytą šio įstatymo 2 priede – Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 6 p.) tiek pavojingas, tiek ir nepavojingas atliekas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Aplinkos apsaugos agentūrai 2010 m. liepos 9 d. panaikinus bendrovei išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000456, bendrovė privalėjo nutraukti pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, tačiau bendrovė išsaugojo teisę užsiimti nepavojingų atliekų tvarkymo veikla, t. y. gali tvarkyti nepavojingas atliekas, gautas iš medicininių ir veterinarijos įstaigų, pagal kodus 18 01 04 ir 18 02 03 (perdirbti, rūšiuoti, smulkinti ir priduoti atliekų tvarkytojams). Sprendžiant ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, ar teisus atsakovas teigdamas, kad 18 01 04 žymimos nepavojingos atliekos bendrovėje susidaro tik po pavojingų atliekų sutvarkymo.

Pagal TIPK leidimo 27.1 punkto (atliekų susidarymas) 35 lentelėje „Leidžiamos pagaminti atliekos“ pateiktus duomenis, bendrovei yra leidžiama pagaminti 15 01 01, 15 01 02, 20 01 21, 20 03 01, 18 01 04, 18 02 03 kodais (kodai numatyti Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priede) pažymėtas atliekas. Ši nuostata patvirtina teiginį, kad 18 01 04 kodu žymimos atliekos bendrovėje susidaro po pavojingų atliekų tvarkymo. TIPK leidimo 27.1 punkto 35 lentelėje „Atliekos, leidžiamos perduoti atliekų naudojimo ar šalinimo įmonėms“ yra nurodyta, kad bendrovė turi teisę perduoti 15 01 01, 15 01 02, 20 01 21, 20 03 01, 18 01 04, 18 02 03 kodais pažymėtas atliekas. Vadinasi, pareiškėjui TIPK leidime numatyta sąlyga UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui pristatyti ir 18 01 04 kodu žymimas nepavojingas atliekas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris smulkiai apibrėžia visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą (Atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 d.) ir kuris yra neatsiejamas pareiškėjui išduoto TIPK leidimo dalis (Atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 2 d.), 3.2 lentelės „Naudojamų ar šalinamų atliekų apibūdinimas“ 5 grafoje – „apribojimai ar kiti papildomi reikalavimai“, numatyta, kad atliekos, kurių kodas 18 01 04 nukenksmintos medicinos įstaigose (b. l. 121). Ši Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatyta sąlyga patvirtina pareiškėjo argumentą, kad 18 01 04 kodu žymimos nepavojingos atliekos bendrovėje susidaro ne tik sutvarkius pavojingas atliekas, bet ir tokias atliekas tiesiogiai gavus iš medicinos įstaigų. Byloje esantys įrodymai – krovinio važtaraščiai (b. l. 100–112) – taip pat patvirtina pareiškėjo nurodytą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad 18 01 04 kodu žymimas atliekas bendrovė taip pat gaunama iš įvairių medicinos įstaigų. Tuo tarpu pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas priešingai, nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog 18 01 04 kodu žymimos atliekos bendrovėje susidaro tik tvarkant pavojingas atliekas, ir taip nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad bendrovėje nepavojingos atliekos pagal kodą 18 01 04 gali teisėtai atsirasti dviem būdais – perdirbant pavojingas medicinines atliekas ir surenkant nepavojingas medicinines atliekas iš kitų organizacijų.

Atmestinas atsakovo teiginys, kad bendrovė negali UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui tiesiogiai perduoti nepavojingų medicininių atliekų, žymimų kodu 18 01 04, prieš tai jų nesutvarkiusi. Kaip jau buvo nurodyta, TIPK leidimo 27.1 punkto 35 lentelėje „Atliekos, leidžiamos perduoti atliekų naudojimo ar šalinimo įmonėms“ yra nurodyta, kad bendrovė turi teisę perduoti 15 01 01, 15 01 02, 20 01 21, 20 03 01, 18 01 04, 18 02 03 kodais pažymėtas atliekas. Vadinasi TIPK leidimas nedraudžia bendrovei perduoti 18 01 04 kodu žymimas atliekas. Taip pat akcentuotina, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente įtvirtinta aplinkybė, kad 18 01 04 kodu žymimos atliekos yra nukenksmintos medicinos įstaigose, vadinasi, bendrovei, iš medicinos įstaigų gavus 18 01 04 kodu žymimas nukenksmintas atliekas, nėra uždrausta šias atliekas tiesiogiai perduoti UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir vykdomos aplinkai kenksmingos veiklos mastą, turi parinkti ir taikyti adekvačią poveikio priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2605/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas įrodymais nepagrindė deklaruojamo privalomojo nurodymo tikslo – kad tinkamai nenukenksmintos pavojingos medicininės atliekos nepatektų į sąvartyną. Byloje nėra įrodymu, patvirtinančių atsakovo iškeltą prielaidą, kad į sąvartyną kartu su 18 01 04 kodu žymimomis nepavojingomis atliekomis patenka ir tinkamai nenukenksmintos pavojingos medicininės atliekos. Tai, kad bendrovė nepaisydama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos panaikinimo ir toliau tvarkė pavojingas medicinines atliekas (atsakovas pateikė šią aplinkybę turinčių patvirtinti įrodymų), nesudaro pagrindo išvadai, kad 18 01 04 kodu žymimos atliekos bendrovėje susidaro tik iš nurodytos veiklos.

Nustačiusi, kad bendrovė 18 01 04 kodu žymimas atliekas gali gauti ne tik sutvarkiusi pavojingas atliekas, bet ir iš medicinos įstaigų gavusi nukenksmintas, nurodytu kodu žymimas, atliekas, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui yra panaikinta licencija tvarkyti pavojingas atliekas, kad yra imtasi kitų priemonių, kuriomis siekiama, jog pareiškėjas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui neperduotų tinkamai nesutvarkytų pavojingų atliekų (Panevėžio RAAD 2010 m. rugsėjo 1 d. privalomuoju nurodymu Nr. R11-31, UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras įpareigotas priimti medicininės atliekas iš bendrovės tik po Panevėžio RAAD atstovo apžiūros (b. l. 134)), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamas privalomas nurodymas yra neproporcingas siekiamam tikslui, kad šiuo aktu nepagrįstai apribojama bendrovės teisė verstis nepavojingų atliekų tvarkymo veikla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: 1) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; 2) individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; 3) individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Pažymėtina, kad ginčijamas privalomasis nurodymas, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, tačiau neabejotinai riboja pareiškėjo teises, iš esmės neatitinka aukščiau paminėtų įstatymo reikalavimų, nes jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nėra tinkamai motyvuotas. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas neužtikrino pagrįsto ir objektyvaus privalomojo nurodymo priėmimo, t. y. neįrodė, jog grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, realiai (objektyviai) egzistuoja. Neįrodžius nurodytų aplinkybių, kurios yra privalomojo nurodymo juridinis pagrindas (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 p.), šio administracinio akto negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo Panevėžio RAAD apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.