- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- II-109-1083/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00282-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Marius Jankauskas (pirm.)
- Nukentėjusysis
- L. B., B. B., V. P.
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), nevedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, bausto administracine tvarka, atstovo advokato J. J. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat, šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta L. B., tačiau dėl šio nutarimo skundai nebuvo paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 eurų bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 102 ir 109 punktų reikalavimus, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. 10.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas ne sankryžoje (pasinaudodamas įvažiavimu į šalia kelio esančią teritoriją), bebaigdamas apsisukimo manevrą ir grįždamas iš teritorijos į kelią, nepraleido (nedavė kelio) priešinga kryptimi tiesiai artėjusiam automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po šių automobilių susidūrimo automobilis „BMW“ kliudė (duomenys neskelbtini) gatvės viduryje įrengtą saugumo salelę, ją pravažiavo ir sustojo, o automobilis „Volvo S60“ atsitrenkė į prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stovėjusį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įsirėmė į gatvės apšvietimo stulpą; eismo įvykio metu sugadinti visi trys automobiliai.
Šalies argumentai
2. Skundu atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba grąžinti bylą ne Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o kitos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Jis cituoja ANK 591 straipsnį, 617 straipsnio 1 dalį, skundžiamą nutarimą ir teigia, kad šioje byloje buvo neteisingai nustatytas automobilį „BMW“ vairavęs asmuo, kokiu greičiu važiavo šis automobilis, buvo neteisingai nustatytas eismo įvykio kaltininkas ir nepagrįstai nubaustas atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č.. Atstovas cituoja byloje apklaustų L. B., E. J., R. Č., D. A., V. G., L. P. ir V. P. parodymus, 2019 m. birželio 5 d. nutarimą, kuriuo buvo nepradėta administracinio nusižengimo byla E. J., policijos pareigūnų E. M., K. Ž. tarnybinius pranešimus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui bei to paties policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkui V. M., Policijos departamento Imuniteto tarnybai rašytus pareiškimus, UAB (duomenys neskelbtini) išvadą ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą. Nurodo, kad L. B. ir E. J. versija yra neįtikėtina ir nelogiška – atstovas nesupranta, kodėl, pagal L. B. ir E. J. versiją, pastarajam reikėjo lipti iš automobilio nuo priekinės keleivio sėdynės per vairuotojo dureles, nes iš automobilio „BMW“ fotonuotraukų niekaip nesimato, jog būtų kokios nors kliūtys atidaryti šio automobilio priekines keleivio dureles iki galo. Taigi, tyrėjai bando sudaryti iliuziją, jog automobilį „BMW“ vairavo ne neblaivus E. J., o būtent L. B., kurios blaivumas taip ir nebuvo patikrintas. Taip pat atstovas nesupranta, kodėl į eismo įvykio vietą atvyko net 2 policijos ekipažai, o policijos pareigūnai įvykio vietoje įkalbinėjo liudytojus nesikišti ir keisti parodymus, užuot patikrinę tariamai automobilį „BMW“ vairavusios L. B. neblaivumą, jie patikrino tik keleivio E. J. neblaivumą. Įvykio vietoje L. B. sakė E. J. „sakiau, nelėk“, kas liudija būtent jį vairavus automobilį „BMW“. Taip pat atstovas nurodo, kad byloje yra UAB (duomenys neskelbtini) išvada ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, kurių išvados yra prieštaringos, o atstovo prašymas paskirti papildomą ekspertizę buvo atmestas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra plati ir tiesi, matomumui nėra jokių apribojimų, todėl automobilio „BMW“ vairuotojas turėjo matyti kaip automobilis „Volvo S60“ apsisukinėja, šį manevrą suvokti kaip galimą kliūtį eismo saugumui ir atitinkamai iš anksto sumažinti važiavimo greitį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Institucija su atsakomybėn traukiamo asmens atstovo skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
4. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet įvykis galėjo būti 2019 gegužės 24 d., apie 11 val. Tuo metu jis automobiliu „Volvo S60“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir suko į parduotuvės „Iki“ ((duomenys neskelbtini)) automobilių stovėjimo aikštelę, nes norėjo apsisukti. Nematė iš priekio atvažiuojančio automobilio „BMW“, todėl pradėjo apsisukimo manevrą. Šį manevrą pradėjo už pėsčiųjų perėjos, bet ne iš antrosios (kairiosios) jo judėjimo kryptimi eismo juostos (kaip reikalauja KET), o būdamas jo judėjimo kryptimi kelio viduryje, tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų, nes norėjo iš pirmo karto apsisukti. Apsisukdamas savo automobiliu „Volvo S60“ iš dalies įvažiavo į įvažiavimą į kiemą namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pasinaudojo šiuo įvažiavimu). Jo apsisukimo manevras iš viso truko 4–5 sekundes. Viso apsisukimo manevro metu jis važiavo tokiu pačiu greičiu, nebuvo pristabdęs savo automobilio. Baigęs apsisukimo manevrą ir grįždamas į pagrindinį kelią (į (duomenys neskelbtini) gatvę) iš įvažiavimo į kiemą jis pasižiūrėjo atgal, ar vyksta eismas, taip pat pasižiūrėjo į savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlius, tačiau automobilio „BMW“ nematė. Grįžtant (įvažiuojant) iš įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę į jo automobilį „Volvo S60“ atsitrenkė automobilis „BMW“. Jis buvo visiškai įsitikinęs dėl savo atlikto manevro saugumo. Supranta, kad grįždamas (įvažiuodamas) į pagrindinį kelią (į (duomenys neskelbtini) gatvę) iš įvažiavimo į kiemą, turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusį automobilį „BMW“ ir taip jis būtų padaręs, jeigu būtų matęs kliūtį. Tyrimo metu jis stengėsi gauti vaizdo įrašus iš parduotuvės „Iki“, iš buvusio „Opel“ centro, tačiau jam nepavyko, nes automobilio „BMW“ savininkas yra policijos pareigūnas ir, jo nuomone, eismo įvykį tyrę policijos pareigūnai nenorėjo, jog būtų sužinotas vaizdo įrašo rezultatas. Neneigia savo kaltės dėl kilusio eismo įvykio ir pripažįsta, jog turėjo praleisti automobilį „BMW“. Tačiau su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes nepasitiki policijos pareigūnų atliktu tyrimu – įvykio vietoje policijos pareigūnai nevykdė jo prašymų, liepė jam nesikišti, nerodė iniciatyvos išsiaiškinti įvykį mačiusius asmenis, be to, nukentėjo jų kolega ir kolegos dukra. Taip pat jis nesijaučia kaltu, nes yra įsitikinęs, jog jo manevras buvo saugus. Mano, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo automobilio „BMW“ viršytas greitis ir automobilyje „BMW“ buvusio E. J. neblaivumas (mano, jog automobilį „BMW“ vairavo būtent E. J.).
5. Nukentėjusioji L. B. teisme parodė, kad įvykio dieną automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tą dieną vyko paskutinio skambučio šventė, todėl automobiliu važiavo iki klasioko namų, nes šis buvo kažką pamiršęs savo namuose. Automobilį vairavo ji. Ji buvo blaivi, prieš tai alkoholinių gėrimų nevartojo. Automobiliu ji važiavo didesniu nei leidžiama greičiu, nors jai atrodė, kad greičio ji neviršijo. Likus apie 5 metrams iki įvažiavimo į parduotuvę „Iki“ ir į kiemą namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš šio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo automobilis „Volvo S60“. Ji stabdė savo vairuotą automobilį „BMW“, tačiau nespėjo sustoti, todėl atsitrenkė į automobilį „Volvo S60“, o po smūgio pastarasis automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį – automobilį „Peugeot“. Prieš susidūrimą ji nematė automobilio „Volvo S60“ ir šio automobilio atlikto manevro, minėtą automobilį pamatė prieš pat susidūrimą. (Duomenys neskelbtini) gatvėje, šalikelėje, prieš minėtą įvažiavimą į kiemą, stovėjo automobiliai, kurie trukdė jai pamatyti įvažiavime buvusį automobilį „Volvo S60“. Sustojusi ir išlipusi iš automobilio ji nuėjo prie automobilio „Volvo S60“ vairuotojo R. Č., kuris sutiko dėl savo kaltės ir eismo įvykio deklaracijos pildymo. Ji nežinojo kaip pildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl pasiskambino savo mamai, kuri apie įvykį pranešė tėčiui B. B.. Iš pradžių įvykio vietoje nebuvo žmonių, tačiau vėliau į įvykio vietą atėjo moterys, automobilio „Volvo S60“ vairuotojas paskambino savo tėčiui, po to dar kažkam. Į įvykio vietą atvyko jos tėtis B. B., po to labai greitai atvyko automobilio „Volvo S60“ vairuotojo R. Č. tėtis ir susirinko kiti žmonės. Vėliau automobilio „Volvo S60“ vairuotojas R. Č. ėmė neigti savo kaltę dėl eismo įvykio ir nebesutiko pildyti eismo įvykio deklaracijos. Techninių dalykų ji neišmano, tačiau mano, jog dėl eismo įvykio kaltas yra automobilio „Volvo S60“ vairuotojas R. Č..
6. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis B. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. dirbdamas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate iš savo sutuoktinės sužinojo, jog jo dukra L. B. pateko į eismo įvykį. Galvodamas, kad dukra galėjo būti sužalota, nuvyko į eismo įvykio vietą – ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pamatė apgadintus tris automobilius – savo automobilį „BMW“ ir kitus du automobilius – „Volvo S60“ ir „Peugeot“. Įvykio vietoje dukra jam paaiškino, kad jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve iš parduotuvės aikštelės išvažiavo automobilis „Volvo S60“ ir ji atsitrenkė į šį automobilį. Jis bendravo su automobilio „Volvo S60“ vairuotoju R. Č., kuris sutiko dėl savo kaltės ir eismo įvykio deklaracijos pildymo. Tuo metu įvykio vietoje jau buvo atvykęs R. Č. tėtis. Kadangi buvo apgadinti trys automobiliai, jis nežinojo kaip reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl nutarė iškviesti policijos pareigūnus, kurie į eismo įvykio vietą atvyko maždaug po 30 minučių. Per tą laiką į eismo įvykio vietą privažiavo daug R. Č. draugų, jie diskutavo apie eismo įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams paklausus, ar eismo įvykio dalyviai sutinka su savo pozicijomis, R. Č. pradėjo neigti savo kaltę dėl eismo įvykio ir nurodė, kad kaltas automobilio „BMW“ vairuotojas bei nebesutiko pildyti eismo įvykio deklaracijos. Paties eismo įvykio jis (nukentėjusysis B. B.) nematė, apie eismo įvykio aplinkybes sužinojo iš savo dukros. Šiuo metu automobilis „BMW“ yra suremontuotas, jis yra eksploatuojamas, nes draudimo bendrovė atlygino jam žalą. Jo (nukentėjusiojo B. B.) pareigos yra žemos, todėl daryti įtaką kito policijos padalinio pareigūnui, tyrusiam šį eismo įvykį, jis neturėjo galimybės.
7. Teisme nukentėjusioji V. P. parodė, kad ji gyvena netoli eismo įvykio vietos, todėl įvykio dieną išgirdusi smūgio garsą pamatė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos automobilis „Peugeot“. Paties eismo įvykio ji nematė. Jai nuėjus į eismo įvykio vietą automobilio „Volvo S60“ vairuotojas R. Č. sakė, kad jis kaltas. Tuo metu eismo įvykio vietoje buvo nukentėjusysis B. B. ir R. Č. tėtis, vyko chaosas. Ji pati buvo sutrikusi, todėl tiksliai nepamena, ar pildė eismo įvykio deklaraciją. Tačiau draudimo bendrovė eismo įvykio metu padarytą žalą jai atlygino.
8. Ekspertas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad susipažinęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. sausio 10 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužinojęs, jog eismo įvykio vietoje rastas automobilio stabdymo pėdsakas yra paliktas ne automobilio „BMW“ priekiniu ratu, keičia savo išvadą dėl automobilio „BMW“ galimo maksimalaus važiavimo greičio iš 94 km/h į 90 km/h; keičiasi atstumas tarp automobilių „BMW“ vairuotojui sureaguojant stabdymui (vietoje skaičiaus 36,7 turi būti 35,3) (išvados 10 puslapis); keičiasi laiko „TR“ reikšmė iš 2,3 į 2,2 (išvados 10 puslapis); keičiasi atstumas tarp automobilių likus 2,8 s iki susidūrimo – vietoje skaičiaus 49,8 turi būti 51,7 (išvados 10 puslapis); keičiasi atstumas tarp automobilių apsisukimo manevro pradžios laiku (likus nemažiau kaip 4,5 s iki susidūrimo) – vietoje skaičiaus 94 turi būti 93 (išvados 11 puslapis). Tačiau dėl šių neesminių pakeitimų pagrindinės išvados nesikeičia. Mano, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „BMW“ viršytas greitis. Pagal visus duomenis ir metrologines sąlygas automobilio „Volvo S60“ vairuotojas galėjo matyti priešais artėjantį automobilį „BMW“. Tyrimo metu vertino automobilio „Volvo S60“ vairuotojo galimybes prieš pradedant apsisukimo manevrą, tačiau nevertino šio automobilio vairuotojo galimybių apsisukimo manevro pabaigoje, prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią. Apsisukimo manevro metu automobilis „Volvo S60“ buvo kirtęs pagrindinio kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) ir įvažiavimo važiuojamųjų dalių sankirtos liniją (pagal KET 3.17 punkte pateiktą važiuojamųjų kelio dalių sankirtos apibrėžimą) ir visiškai išvažiavęs iš pagrindinio kelio į įvažiavimą (tai truko 0,7 sekundės). Automobilio „Volvo S60“ vairuotojas turėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „BMW“ tiek prieš pradėdamas apsisukimo manevrą, tiek po jo, įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš įvažiavimo. Automobilio „Volvo S60“ vairuotojas turėjo objektyvią galimybę sustoti ir praleisti automobilį „BMW“, tačiau jam galėjo trukdyti matomumą. Jei vairuotojas nemato kliūties, tai turėtų sustoti, o ne važiuoti. Tačiau „BMW“ automobilio vairuotoja, pamačiusi priešais kliūtį (apsisukinėjantį automobilį „Volvo S60“), turėjo pristabdyti, nes vairuotojų pareiga yra vairuoti saugiai ir jei yra kliūtis, reikia mažinti greitį. Automobilis „BMW“ turėjo sustoti ir leisti automobiliui „Volvo S60“ pabaigti manevrą. Pagal automobilio „Volvo S60“ judėjimo trajektoriją automobilio „BMW“ vairuotoja galėjo numatyti, kad automobilis „Volvo S60“ apsisukinėja. Jei automobilis „Volvo S60“ nebūtų įvažiavęs į pagrindinį kelią, eismo įvykis nebūtų kilęs. Jei automobilis „BMW“ būtų važiavęs neviršijęs greičio, automobilis „Volvo S60“, priklausomai nuo važiavimo greičio, būtų galėjęs pasišalinti iš susidūrimo vietos. Šiame procese jis pradėjo dalyvauti (pateikė savo išvadas) atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. atstovo iniciatyva – būtent jis (atstovas) kreipėsi į jį (ekspertą) dėl ekspertizės išvadų pateikimo ir pateikė jam reikalingus dokumentus.
9. Teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. sausio 10 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas. Paaiškino, jog pagrindinė aptariamo eismo įvykio kilimo priežastis yra automobilio „Volvo S60“ atlikti manevrai – jei automobilis „Volvo S60“ nebūtų įvažiavęs į pagrindinį kelią, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Jeigu automobilis „BMW“ būtų važiavęs leistinu greičiu, jis nebūtų spėjęs sustoti ir eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs, tik kitomis aplinkybėmis – automobilių susidūrimas būtų įvykęs kitoje vietoje, automobilis „BMW“ būtų atsitrenkęs į kitą automobilio „Volvo S60“ vietą. Automobilio „Volvo S60“ vairuotojas, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš įvažiavimo, turėjo praleisti transporto priemonę, atvažiavusią jam iš kairės. Jeigu automobilio „Volvo S60“ vairuotojas nematė, ar sudarys kliūtį, jis negalėjo važiuoti. Ekspertizės akto 16 paveikslėlyje matyti, jog apsisukimo metu automobilis „Volvo S60“ buvo įvažiavęs į įvažiavimą (kirtęs pagrindinio kelio ir įvažiavimo važiuojamųjų dalių sankirtos ribą, kuri šiame paveikslėlyje pažymėta punktyrine linija). Grįždamas į kelią „Volvo S60“ turėjo duoti kelią jam iš kairės atvykstančiai transporto priemonei.
10. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Institucijos atstovas, nukentėjusiosios L. B. atstovė ir nukentėjusysis B. B. prašė skundą atmesti.
11. Skundas netenkinamas.
12. Visų pirmiausiai teismas pažymi, jog, kaip jau buvo paminėta pirmiau, be kita ko, šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. buvo nubausta už tai, kad ji, betarpiškai prieš pat aptariamą eismo įvykį, vairuodama automobilį „BMW“ važiavo 68 km/h greičiu, t. y. leistiną 50 km/h greitį viršijo 18 km/h. Šis nutarimas nėra skundžiamas, šiuo metu jis yra įsiteisėjęs. Todėl apylinkės teismas nebegali vertinti minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, tirti aplinkybių, susijusių su šiuo nutarimu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti šiame teismo procesiniame sprendime (pavyzdžiui, dėl kitokio, nei šiame nutarime nurodytas automobilio „BMW“ judėjimo greičio, dėl atstovo skunde nurodytų aplinkybių susijusių su automobilį „BMW“ vairavusio asmens nustatymu (dėl E. J. išlipimo iš automobilio „BMW“ per vairuotojo dureles; dėl tyrėjų bandymo sudaryti iliuziją, jog automobilį „BMW“ vairavo ne E. J., o L. B.); dėl į eismo įvykio vietą atvykusių policijos ekipažų skaičiaus; dėl E. J. neblaivumo patikrinimo ir L. B. neblaivumo netikrinimo ir pan.).
13. Skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. iš esmės buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 24 d. 10.50 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S60“, pažeidė KET 102 ir 109 punktų reikalavimus bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „BMW“, „Volvo S60“ ir „Peugeot 307“.
14. KET 102 ir 109 punktuose įtvirtinta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms); sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.
15. Šioje byloje nėra ginčo dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, t. y. nei atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, nei atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. neginčija to, kad eismo įvykio metu atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. vairuotas automobilis „Volvo S60“ ir L. B. vairuotas automobilis „BMW“ susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti pirmiau paminėti trys automobiliai. Atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas neigia atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo iš esmės ginčydami teisinį situacijos vertinimą, t. y. manydami, kad šiuo atveju eismo įvykio kaltininkas yra ne atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č., o automobilio „BMW“ vairuotoja L. B..
16. Atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. teisme iš esmės neigė savo kaltę dėl šio įvykio – paaiškino, kad apsisukdamas savo automobiliu „Volvo S60“ jis iš dalies įvažiavo į įvažiavimą į kiemą namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pasinaudojo šiuo įvažiavimu) ir supranta, kad grįždamas (įvažiuodamas) atgal į pagrindinį kelią (į (duomenys neskelbtini) gatvę) iš įvažiavimo į kiemą, turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusį automobilį „BMW“, tačiau jis buvo įsitikinęs savo atlikto manevro saugumu, o dėl eismo įvykio kilimo kaltas automobilį „BMW“ vairavęs asmuo, nes automobilis „BMW“ važiavo viršydamas greitį. Tuo tarpu automobilio „BMW“ vairuotoja L. B. nuo pat tyrimo pradžios manė priešingai, t. y. kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas yra automobilį „Volvo S60“ vairavęs atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č.. Kitų proceso dalyvių (apklaustų tiek aptariamo eismo įvykio tyrimo Institucijoje metu, tiek teismo posėdyje (nukentėjusiosios V. P., liudytojų E. J., L. P. D. A., V. G., D. P.)) parodymais nėra galimybės nustatyti tikrųjų eismo įvykio kilimo priežasčių, nes jų subjektyvūs parodymai esmingai skiriasi. Esant tokiai situacijai ir kardinaliai vienas kitai prieštaraujančioms eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų subjektyvioms pozicijoms, šiuo konkrečiu atveju esminę reikšmę įgauna kitų byloje esančių objektyvių duomenų vertinimas.
17. Iš teismui pateiktos Institucijos medžiagos, o taip pat teismo posėdžio metu proceso dalyvių pateiktų dokumentų matyti, jog tiriant aptariamą eismo įvykį buvo atliktos trys ekspertizės: 1) UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) 2019 m. liepos 10 d. bei 2020 m. spalio 8 d. atliktos ekspertizės (eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją papildanti eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2020 m. sausio 10 d. atlikta ekspertizė (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Susipažinus su šiomis eksperto išvadomis ir ekspertizės aktu matyti, kad jų išvados taip pat skiriasi:
17.1. Bendrovės eksperto išvadose iš esmės konstatuota, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „BMW“ vairuotojos veiksmai, kuomet ji, ženkliai viršydama leistiną greitį, neteko techninės galimybės savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant sustabdyti vairuojamą automobilį iki eismo įvykio vietos, o taip pat nestabdė automobilio, kai kilo grėsmė eismo saugumui; automobilio „Volvo S60“ vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu tik sąryšyje su automobilį „BMW“ vairuotojos veiksmais, nes prieš pradedant apsisukimo manevrą jis negalėjo įvertinti, kad tokiais veiksmais jis sudarys kliūtį automobilio „BMW“ vairuotojai;
17.2. LTEC ekspertizės akte konstatuota, jog automobilio „Volvo S60“ vairuotojo veiksmai (kairiojo apsisukimo manevro metu iš įvažiavimo į aikštelę įvažiavo į automobilio „BMW“ eismo juostą ir tokiu būdu sudarė neišvengiamą kliūtį automobilį „BMW“ vairavusiam asmeniui) sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.
18. Teismo posėdžio metu Bendrovės ekspertas V. M. iš esmės pagrindinių savo išvadų nepakeitė – nurodė, jog apsisukimo manevro metu automobilis „Volvo S60“ buvo kirtęs pagrindinio kelio ir įvažiavimo važiuojamųjų dalių sankirtos liniją bei visiškai išvažiavęs iš pagrindinio kelio į įvažiavimą (tai truko 0,7 sekundės), todėl automobilio „Volvo S60“ vairuotojas turėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „BMW“ tiek prieš pradėdamas apsisukimo manevrą, tiek po jo, įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš įvažiavimo; automobilio „Volvo S60“ vairuotojas turėjo objektyvią galimybę sustoti ir praleisti automobilį „BMW“. Nepaisant to, eksperto V. M. nuomone, pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „BMW“ viršytas greitis, dėl ko šis automobilis negalėjo laiku sustoti prieš į pagrindinį kelią įvažiavusį automobilį „Volvo S60“.
19. LTEC ekspertas V. Š. teismo posėdžio metu savo išvadą patvirtino visiškai ir nurodė, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volvo S60“ vairuotojo manevrai, nes net ir tuo atveju, jeigu automobilis „BMW“ būtų važiavęs leistinu greičiu, jis nebūtų spėjęs sustoti ir eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs, tik kitomis aplinkybėmis – automobilių susidūrimas būtų įvykęs kitoje vietoje, automobilis „BMW“ būtų atsitrenkęs į kitą automobilio „Volvo S60“ vietą.
20. Susipažinęs su šių dviejų ekspertų atliktų ekspertizių išvadomis teismas visų pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, jog kreipdamasis į Bendrovę dėl ekspertizės atlikimo atsakomybėn traukiamo asmens atstovas (advokato padėjėjas D. M.) ekspertui suformulavo 3 klausimus, o Institucija LTEC ekspertui – 10 klausimų. Antra, Bendrovės ekspertas išvadas pateikė tik pagal atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. atstovų (D. M. ir J. J.) pateiktus dokumentus, šių ekspertizių metu nebuvo įvertinti kiti administracinio nusižengimo tyrimo byloje esantys svarbūs duomenys. Tuo tarpu Institucija, kreipdamasi į LTEC, ekspertui pateikė visą turimą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Trečia, Bendrovės eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašyta 2019 m. liepos 10 d., prie bylos ji prijungta 2019 m. liepos 12 d., o Institucija į LTEC dėl ekspertizės atlikimo, be kita ko, pateikdama administracinio nusižengimo bylą, kreipėsi 2019 m. spalio 24 d. Tai reiškia, kad LTEC ekspertas, atlikdamas ekspertizę, kartu įvertino ir Bendrovės eksperto išvadoje pateiktą situacijos vertinimą. Ketvirta, ypatingai svarbu tai, kad Bendrovės ekspertas visus savo skaičiavimus atliko ir išvadas pateikė vertindamas automobilio „Volvo S60“ vairuotojo veiksmus prieš pradedant apsisukimo manevrą, t. y. tuo metu, kai automobilis „Volvo S60“ buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, dar neapsisukęs ir neįvažiavęs į įvažiavimą į šalia kelio esančią teritoriją (pavyzdžiui, Bendrovės eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų 3 punkto antra pastraipa) (eksperto išvados 14 lapas). Tai teismo posėdžio metu patvirtino pats ekspertas V. M.. O šiuo konkrečiu atveju aktualūs yra automobilio „Volvo S60“ vairuotojo veiksmai po to, kai jis baiginėjo apsisukimo manevrą, betarpiškai prieš įvažiavimą į pagrindinį kelią (kuriuo važiavo automobilis „BMW“) ir susidūrimą. Būtent tokius automobilio „Volvo S60“ vairuotojo veiksmus ir jų ryšį su eismo įvykio kilimu įvertino LTEC ekspertas (pavyzdžiui, LTEC ekspertizės akto išvadų 10 punktas). Penkta, teismo posėdžio metu Bendrovės ekspertas V. M. savaip aiškino kelių važiuojamųjų dalių sankirtos sąvoką, o po to, kai šiam ekspertui buvo padaryta pastaba, kad KET 3.17 punkte įtvirtina kitokia kelių važiuojamųjų dalių sankirtos sąvoka, ekspertas paaiškino, jog minėtoje teisės normoje įtvirtinta neteisinga sąvoka, ji turėtų būti kitokia, t. y. tokia, kokią nurodė jis. Šešta, palyginus Bendrovės eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 8 ir 9 paveikslėliuose ir LTEC ekspertizės akto 7, 9 ir 11 paveikslėliuose pavaizduotus automobilių „Volvo S60“ ir „BMW“ susidūrimo kampus matyti, jog, įvertinus automobiliams padarytus sugadinimus, automobilių susidūrimo kampus labiau atitinka LTEC ekspertizės akte nurodyti kampai (pagal Bendrovės eksperto išvados 8 ir 9 paveikslėliuose nurodytus automobilių susidūrimo kampus, automobiliai turėjo būti daugiau apgadinti (pavyzdžiui, turėjo būti apgadintos ir priekinės automobilių atitinkamų pusių durelės, išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai), o to nebuvo). Septinta, Bendrovės ekspertas papildomoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog eismo įvykio vietos schemoje pažymėta 3,7 metro ilgio stabdymo žymė susiformavo dėl automobilio „BMW“ galinio dešinio rato slydimo (Bendrovės eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punktas) ir savo skaičiavimus atliko atsižvelgdamas į šią aplinkybę. Tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tokį Bendrovės eksperto teiginį. Iš byloje esančios LTEC eksperto išvados matyti, jog ši stabdymo žymė nebuvo palikta automobilio „BMW“ priekiniu ratu (LTEC ekspertizės akto 8 lapas, 14 ir 15 paveikslėliai). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši stabdymo žymė buvo palikta slystant kuriam nors automobilio „BMW“ ratui. Ne mažiau svarbu tai, kad į tokius automobilius „BMW“ gamykloje įmontuojamos ABS sistemos, neleidžiančios praslysti automobilio ratams stabdymo metu, todėl teismas abejoja, ar stabdant šį automobilį įvykio vietoje iš viso galėjo būti paliktos kokios nors aiškios ir ryškios stabdymo (ratų slydimo) žymės. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog Bendrovės eksperto atliktas duomenų vertinimas yra siauresnis, o LTEC ekspertas turėjo žymiai daugiau duomenų apie eismo įvykį ir pateikė išsamesnę bei objektyvesnę išvadą. Byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių nors kiek suabejoti LTEC eksperto žiniomis, jo kompetencija, išvadų patikimumu ir išsamumu. Tai, kad teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į LTEC ekspertizės akto išvadas, Bendrovės ekspertas pakeitė kai kurias savo išvadas (pavyzdžiui, dėl automobilio „BMW“ galimo maksimalaus važiavimo greičio, dėl atstumo tarp automobilių apsisukimo manevro pradžioje ir kt.) tik sustiprina manymą, jog LTEC ekspertas atliko išsamesnį bei visapusiškesnį tyrimą, o jo padarytos išvados yra objektyvesnės ir tikslesnės. Atsižvelgdamas pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas vadovaujasi ne Bendrovės eksperto išvadomis, o LTEC eksperto atliktos ekspertizės išvadomis.
21. Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu patikrintus duomenis bei remdamasis LTEC eksperto atliktos ekspertizės išvadomis teismas konstatuoja, jog aptariamo įvykio metu automobilio „Volvo S60“ vairuotojas R. Č., apsisukimo (posūkio į kairę) manevro metu, automobiliu „Volvo S60“ kirsdamas pagrindinio kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) ir įvažiavimo į kiemą važiuojamųjų dalių sankirtos ribą, išvažiavo iš pagrindinio kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) į įvažiavimą į namo kiemą (pasinaudojo šiuo įvažiavimu), todėl baigdamas apsisukimo (posūkio į kairę) manevrą, prieš įvažiuodamas atgal į pagrindinį kelią ((duomenys neskelbtini) gatvę) jis privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve) važiavusiam automobiliui „BMW“. Tačiau jis to nepadarė ir į pagrindinį kelią (į (duomenys neskelbtini) gatvę) prieš automobilį „BMW“ jis išvažiavo tokiu atstumu, jog automobilio „BMW“ vairuotoja L. B. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo (nei viršydama greitį, nei važiuodama leistinu greičiu). Tokiu būdu būtent automobilio „Volvo S60“ vairuotojo, t. y. atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. veiksmai betarpiškai prieš išvažiavimą į pagrindinį kelią prieš kitą automobilį (po to, kai jis baiginėjo apsisukimo (posūkio į kairę) manevrą ir išvažiavo iš įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją į pagrindinį kelią prieš automobilį „BMW“) buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tokiais savo veiksmais atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č., skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis, pažeidė KET 102 ir 109 punktų reikalavimus, padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (reikalavimo duoti kelią nevykdymas) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Tokiu būdu priešingai, nei mano atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. atstovas, skundžiamą nutarimą priėmęs Institucijos pareigūnas visapusiškai, objektyviai ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ištyrė bei įvertino visus bylai svarbius įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, todėl tinkamai teisiškai įvertino susidariusią situaciją, nustatė eismo įvykio kaltininką ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.
22. Skiriant atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Č. administracinę nuobaudą ANK reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti (nenustačius atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvo paskirta sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda). Institucijos išvadų, su kuriomis sutinka teismas, skundo argumentai nepaneigia. Todėl tenkinti atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. atstovo advokato J. J. skundą ir keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
23. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios L. B. atstovė prašė išieškoti nukentėjusiajai L. B. proceso išlaidas už atstovės dalyvavimą teismo posėdyje – iš viso 130 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (125–126, 168 b. l.). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog dalį šių išlaidų advokatei sumokėjo nukentėjusysis B. B. (nukentėjusiosios L. B. tėtis) – jis advokatei už atstovavimą sumokėjo 30 Eur (168 b. l.). Nepaisant to, teismo posėdžio metu nukentėjusysis B. B. prašė visas atstovavimo išlaidas išieškoti nukentėjusiajai L. B.. ANK 666 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo <...> turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo <...> atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai L. B. bylos nagrinėjimo teisme metu vienai, be profesionalios teisininko pagalbos, tinkamai ginti savo teisėtus interesus būtų buvę sudėtinga. Šioje byloje nukentėjusiosios L. B. proceso išlaidų priežastis yra atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. veika. Jeigu ne atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. priešingas teisei elgesys, nukentėjusioji L. B. nebūtų patyrusi minėtų su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajai nukentėjus nuo administracinio nusižengimo, ji galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises. Ji galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą ji galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Bendras nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji L. B.. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į bylos pobūdį, jos apimtį, sudėtingumą, nukentėjusiojo B. B. poziciją ir kitas svarbias aplinkybes, teismas iš atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. išieško nukentėjusiajai L. B. jos patirtas proceso išlaidas už advokatės pagalbą – 130 Eur.
24. Bendrovė prašo išieškoti proceso išlaidas, susijusias su jos eksperto V. M. atvykimu į teismo posėdį bei darbu (dalyvavimu teismo posėdyje) – 317,26 Eur, o taip pat išlaidas už kitą atliktą darbą (eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymą) – 121 Eur. Teismui buvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (127–129, 166, 170 b. l.). Kaip jau buvo paminėta pirmiau, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 103 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtinta, jog proceso išlaidas sudaro <...> ekspertams <...> išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą <...> išlaidoms atlyginti; ekspertams <...> išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą <...>. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą <...> arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Detalesnę proceso išlaidų kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintas Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašas. Ekspertas V. M. į šią bylą įstojo administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje – vykdydamas atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. valią ir atstovaudamas jo interesus, jo atstovas (advokato padėjėjas D. M.) kreipėsi į šį ekspertą dėl eksperto išvados pateikimo ir šią išvadą – eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas ekspertas pateikė. Būtent taip teismo posėdžio metu nurodė ir pats ekspertas V. M. (šios nutarties 8 punktas). Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su minėto eksperto pateiktomis išvadomis, šio eksperto dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Teismo posėdžio metu ekspertas V. M. tvirtino savo išvadas, palankias atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Č.. Akivaizdu, jog minėtas ekspertas į procesą įstojo ir šiame procese (o taip pat ir teismo posėdyje) dalyvavo ne kieno nors kito, o būtent atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. nuožiūra ir jo interesais. Antrą eksperto išvadą – eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas V. M. taip pat surašė vykdydamas atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. ir jo atstovo valią. Visos pirmiau paminėtos išlaidos Bendrovei nėra padengtos. Todėl, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, šiuo konkrečiu atveju visas Bendrovės išlaidas, susijusias su eksperto V. M. atvykimu į teismo posėdį, dalyvavimu jame ir eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymu, Bendrovei apmokėti privalo būtent atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č.. Atsižvelgiant į tai, minėtos proceso išlaidos, susijusios su eksperto V. M. atvykimu į teismo posėdį, dalyvavimu jame ir eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymu – iš viso 438,26 Eur, Bendrovei išieškomos iš atsakomybėn traukiamo asmens R. Č..
25. Taip pat valstybė patyrė proceso išlaidas, susijusias su kito eksperto – LTEC eksperto V. Š. atvykimu į teismo posėdį, iš viso – 31,28 Eur (151 b. l.). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios proceso išlaidos į valstybės pajamas išieškomos iš atsakomybėn traukiamo asmens R. Č..
Motyvuojamoji dalis
26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. atstovo skundas netenkinamas, išieškoti atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Č. jo patirtas išlaidas – iš viso 500 Eur (už jo atstovavimą) (169 b. l.) nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. Č. atstovo advokato J. J. skundo netenkinti.
- nukentėjusiajai L. B. jos patirtas proceso išlaidas už advokatės pagalbą – 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų).
- UAB (duomenys neskelbtini) jos patirtas proceso išlaidas, susijusias su eksperto V. M. atvykimu į teismo posėdį, dalyvavimu jame ir eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymu – 438,26 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 26 ct);
- į valstybės pajamas proceso išlaidas už į teismą atvykusio eksperto V. Š. kelionės išlaidas – 31,28 Eur (trisdešimt vieną eurą 28 ct).
Išaiškinti R. Č., jog proceso išlaidas (už į teismą atvykusio eksperto V. Š. kelionės išlaidas – 31,28 Eur (trisdešimt vieną eurą 28 ct)) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti šios bylos numerį (duomenys neskelbtini), o dokumentus, patvirtinančius proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Panevėžio apylinkės teismo raštinei (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.