Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-28 · Administracinė byla Nr. eI-7294-644/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. eTA-644-556/2023Nutartis · 2023-12-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-28
Bylos Nr.
eI-7294-644/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01335-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Senoji rampa“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7294-644/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01335-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senoji rampa“ atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senoji rampa“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Senoji rampa“ 96,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2023-03-31 bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Rokiškio rajono savivaldybėje skaičiuojama vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017-10-27 sprendimu Nr. TS-179 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Pareiškėjas Nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (Nuostatų 7 p.), apskaičiuoja vietinę rinkliavą (Nuostatų 20 p.), organizuoja ir vykdo vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 34 p.), rengia mokėjimo pranešimus (Nuostatų 35 p.), suėjus atsiskaitymo terminams administratorius identifikuoja skolininkus ir pradeda skolų išieškojimo procedūras (Nuostatų 52 p.). Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes ginčo laikotarpiu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto objektą (gyvenamoji paskirtis), esantį Rokiškio rajono savivaldybėje. Atsakovui priklausančiose patalpose nebuvo deklaruota gyventojų, todėl jam buvo priskaičiuota tik vietinės rinkliavos pastovioji dalis. Atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovas vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2023-03-31 nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad vietinės rinkliavos mokėjimo dokumentus pareiškėjas siuntė ne atsakovui UAB „Senoji rampa“, bet kitam juridiniam asmeniui – UAB „Kauno druska“, todėl apie vietinės rinkliavos skolą atsakovas nebuvo tinkamai informuotas. Be to, atliekų konteineris nebuvo pastatytas ir vietinės rinkliavos paslaugos nebuvo teikiamos. Ginčo nekilnojamojo turto objektas, už kurį skaičiuojamas vietinės rinkliavos mokestis, nebuvo naudojamas pagal paskirtį, nes buvo pirktas pardavimui, taigi atliekos ginčo laikotarpiu nesusidarė. Vietinės rinkliavos mokestis ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojamas nepagrįstai, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovui skolingas 139,75 Eur už druską gatvių barstymui.

Prašymas patenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Vietinė rinkliava Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje skaičiuojama, vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017-10-27 sprendimu Nr.TS-179 patvirtintais Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 5.13 punktu pareiškėjui pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Pagal Nuostatų 60 punktą Administratorius atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. Nuostatų 5.4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 5.5 punktą nekilnojamojo turto objektai – pastatai su priklausiniais ir ar priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant registracijos Nekilnojamojo turto registre. Nuostatais įvesta dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (Nuostatų 21 p.), vietinės rinkliavos dydžiai yra nustatyti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 32 p.). Nuostatų 21.1 punktas nustato, kad pastovioji dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalyje. Kintamoji dedamoji pagal Nuostatų 21.2 punktą nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovui UAB „Senoji rampa“ ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas (gyvenamoji paskirtis), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Nuostatų 5.4 punktą, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Nesutikimą su pareiškėjo reikalavimu atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, kad atliekos nesusidarė, atliekų konteineris nebuvo pastatytas ir paslaugos nebuvo teikiamos.

Teismas pažymi, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovo argumentai, jog jis jam priklausančiu nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, todėl atliekų neturėjo, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (žr. LVAT 2014-01-28 administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Aplinkybė, kad atsakovas ginčo objekte lankosi retai, galėtų būti pagrindu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą. Atsakovas turi teisę Nuostatuose nustatyta tvarka kreiptis į vietinės rinkliavos mokesčio administratorių dėl vietinės rinkliavos mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į vietinės rinkliavos mokesčio administratorių dėl vietinės rinkliavos mokesčio lengvatos taikymo, ar, kad toks sprendimas būtų priimtas.

Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad apskaičiuojant vietinės rinkliavos mokestį už ginčo nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2023-03-31, buvo skaičiuojama tik pastovioji dedamoji dalis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-12-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 taip pat pažymėjo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų. Nagrinėjamu atveju atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis Rokiškio rajono savivaldybėje, todėl pagal aukščiau minėtą reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo pareiga mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją dalį.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020-01-01, ir iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2023-03-31. Tačiau teismas su minėtais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020-01-01 ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki 2021-10-31 vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus pareiškėjas siuntė ne atsakovui UAB „Senoji rampa“, bet kitam juridiniam asmeniui – UAB „Kauno druska“. Pareiškėjas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose neneigia to, kad vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose per klaidą buvo nurodytas neteisingas mokėtojo pavadinimas. Iš bylos duomenų matyti, kad vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose teisingas rinkliavos mokėtojo pavadinimas buvo nurodytas tik nuo 2021-11-30. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad vietinės rinkliavos skola atsakovui buvo apskaičiuota jau įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 4 straipsniu įstatymui, todėl vietinės rinkliavos mokestis atsakovui turi būti apskaičiuotas ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus (skaičiuojamus atgal nuo atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., LVAT 2015-04-07 nutartį byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015).

Pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2023-05-29, todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2023 m. ir tris praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas laikotarpis nuo 2020-01-01 iki 2023-03-31. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2023-03-31 buvo priskaičiuota 60,24 Eur vietinės rinkliavos mokesčio suma, kurios jis nesumokėjo. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo reikalavimas mažintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 60,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2023-03-31.

Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas jam yra skolingas už pristatytą druską gatvių barstymui, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo ir atsakovo sutartiniai santykiai dėl prekių tiekimo nėra susiję šios administracinės bylos dalyku (rinkliavos išieškojimas), todėl šios aplinkybės sprendime plačiau neaptariamos ir neanalizuojamos.

Likusieji tiek pareiškėjo ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 15,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinys bei Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys (duomenys iš pareiškėjo interneto svetainės https://pratc.lt/kontaktai/#1528796924654-5c0644db-07ca). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, duomenų, jog buvo objektyvi būtinybė pareiškėjui byloje naudotis advokato paslaugomis byloje nėra, todėl prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senoji rampa“ (kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro naudai 60,24 Eur (šešiasdešimt eurų, 24 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis