- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- 1-2929-1078/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- S. R.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 23.53 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dodge Grand Caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija,
Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. R. kaltu prisipažino ir nurodė, kad savaitgalį prieš įvykį kartu su sutuoktine atostogavo su draugais, buvo tarp jo ir sutuoktinės konfliktų, buvo susinervinęs, todėl grįžęs į namus ir prisiparkavęs automobilį nėjo į namus, o liko automobilyje ir ten vartojo alkoholį – nefiltruotą alų. Išgėrė du – tris butelius alaus, buteliai buvo vieno litro talpos. Alkoholį vartojo automobilyje, o ne namuose, nes pas juos vieno kambario butas, nenorėjo alkoholio vartoti sūnaus akivaizdoje. Tuo metu paskambino draugas, kuris paprašė, kad jis pas jį atvažiuotų, nes sakė, kad jam sunku, jis to draugo paprašė nepriimti skubotų sprendimų ir nutarė pas jį važiuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi, jį sulaikė policija. Kaltinamasis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vairavo neblaivus, tai buvo didelė pamoka jam ir jo šeimai, nes toks jo poelgis jam yra visiškai nebūdingas. Prašo jo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, paskirti laiduotojomis sutuoktinę L. R. bei pusseserę J. C.-N. Yra įsitikinęs, kad būtent jos padarys jam teigiamą įtaką. Jo žmona neseniai atvyko į Lietuvą, jie kartu gyvena, dabar lankosi pas psichologą, siekia išspręsti santykių problemas. Jam žmona yra autoritetas, jos nuomonės klauso. Jie susituokę jau septyniolika metų. Sutuoktinė jį labai smerkė dėl jo poelgio, kad vairavo automobilį neblaivus. Su pussesere bendrauja nuo vaikystės, dabar, kai atvyko gyventi į Lietuvą, ryšys tapo dar glaudesnis – susitinka ir susiskambina, kartu švenčia šventes. Pusseserė jam taip pat yra autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką. Pusseserei, kai ji sužinojo, kad jis vairavo neblaivus, buvo šokas, pasmerkė jį, klausė, kodėl nesikreipė į ją, jeigu reikėjo kažkur pavežti. Su pussesere santykiai glaudūs, į ją gali kreiptis įvairiais klausimais, jeigu problemos kažkokios iškyla. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jo parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, kadangi vertėjas, dalyvavęs apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, vertė labai „sausai“, gal ne viską išvertė. Pasipriešino sulaikymui, nes po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas OMON pareigūnų, jam buvo labai baisu, kai policininkai nurodė, kad reikės lipti į mažą patalpą automobilyje.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. atvyko į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), ten turi leidimą gyventi (jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)). Jo žmona tuo pačiu metu atvyko iš (duomenys neskelbtini). Pas savo pažįstamą K. L. pasiskolino jai priklausančią transporto priemonę „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 21 val., buvo (duomenys neskelbtini), tiesiog lauke su savo žmona L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu alkoholio jis nevartojo. Kažkuriuo metu jis susipyko su žmona ir su automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo. Sustojo kažkur netoli miško, taip pat prieš tai užvažiavo į parduotuvę bei nusipirko alaus 4 vnt., po 1 l. talpos. Kiek tiksliai išgėrė neprisimena, bet galimai 3-4 vnt. alaus. Tuo metu apimtas pykčio jautėsi gerai bei nesijautė, kad yra neblaivus. Todėl nusprendė važiuoti pas savo draugą. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini), tuomet važiavo pro magistralę ir užvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), kurioje nusipirko cigarečių. Toliau važiuojant, kuomet tik išvažiavo iš degalinės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą ir jis sutiko. Kiek prisimena, jam buvo nustatytos apie 1,6 promilės. Jam yra žinoma, kad pagal Lietuvos įstatymus negali vairuoti transporto priemonės būdamas neblaivus. Sulaikymo metu pareigūnai jam neišaiškino, kad pagal Lietuvos tvarką sulaikyti asmenys turi būti vežami tokioje mažoje automobilyje skirtoje sulaikymo patalpoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo gailisi (t. 1, b. l. 57-59).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. B. nurodė, kad dirbdamas kartu su specialistu G. P. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad link Kauno važiuoja automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja kelyje. Vykstant į įvykio vietą radijo ryšio stotelę budėtojas pranešė, kad automobilis šiuo metu įsuko į (duomenys neskelbtini) degalinę. Privažiuojant prie (duomenys neskelbtini) degalinės per radijo ryšio stotelę pranešė, kad automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini). Jiems įsukus į (duomenys neskelbtini) šalia pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį su atitinkančiais valstybiniais numeriais. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo automobilis „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, taip pat kartodami per garsiakalbį, sustabdė anksčiau minėtą automobilį. Jam išlipus iš tarnybinio automobilio, priėjo prie automobilio „Dodge Grand Caravan“ vairuotojo bei pradėjus bendrauti su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašius automobilio vairuotojo užgesinti automobilio variklį, šis išjungė. Taip pat pareikalavo pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą, pastarasis pateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, kaip vėliau paaiškėjo, už vairo sėdėjo (duomenys neskelbtini) pilietis S. R. Paklausus vairuotojo, prieš kiek laiko ir ką vartojo, S. R. teigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, bet atsisakė patikslinti kada ir kokius. Asmuo buvo įspėtas, kad bus patikrintas jo blaivumas, po ko 23 val. 53 min. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas. 00 val. 11 min. buvo atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas S. R. buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas. Patikrinus asmenį per POLISII sistemą, paaiškėjo, kad asmuo neturi leidimo gyventi Lietuvoje bei gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos bei nedirba, dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas asmenį sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus aps. VPK OVS patalpas. S. R. atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko prieš jį buvo panaudota tiek fizinė jėga, tiek ir elektros šoko impulsinis prietaisas „Taser“ “ be užtaiso. Panaudojus impulsinį elektros šoko įtaisą, S. R. ištraukė rankas ir leido uždėti antrankius. Automobilis „Dodge grand caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, uždarytas ir priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. L. nurodė, kad pažįsta asmenį S. R. Jai yra žinoma, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) bei jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jis atvažiuoja pas savo gimines, kiek žino, jie yra (duomenys neskelbtini). Taip pat žino, kad S. R. planavo gyventi Lietuvoje ir tvarkytis dokumentus, jog galėtų čia gyventi. Transporto priemonė „Dodge grand caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Neseniai įsigijo naują automobilį ir šį automobilį planavo parduoti bei šiuo metu buvo nenaudojamas. Kuomet S. R. atvažiuodavo į Lietuvą, prašydavo paskolinti jam automobilį ir ji visada jam skolindavo, jokių problemų dėl to nekildavo. Kiek jai yra žinoma bei S. R. pažįsta 7 metus, jis yra tvarkingas ir atsakingas žmogus bei yra patikimas. Minėtą transporto priemonę S. R. paskolino 2024 m. rugpjūčio 1 d. Jai nebuvo žinoma, kad S. R. vairuos jos transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kuomet tyrėja jai paskambino bei informavo apie įvykį, jai buvo šokas, negalėjo tuo patikėti (t. 1, b. l. 25-26).
Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., 23.36 val., Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad link Kauno, 14 km. važiuoja automobilis „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruodamas (t. 1, b. l. 8).
Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 9-14).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų nustatyta, jog automobilio „Dodge Grand Caravan“, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra K. L.(t. 1, b. l. 17).
Iš VšĮ ,,Emprekis" duomenų nustatyta, jog vidutinė lengvojo automobilio „Dodge (USA) Grand Caravan SE“ (vienatūris, benzinas, variklio darbinis tūris 3300 cm³) 2010 metų laidos, vertė Lietuvoje 2024 m. rugpjūčio mėn. su PVM – 3 790 Eur (t. 1, b. l. 18).
Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad S. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba; prietaisu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARDJ-0006, patikros sertifikato Nr. 2068576, atliktas pirmasis tikrinimas – 23.53 val. nustatytas 1.78 promilės neblaivumas; atliktas antrasis tikrinimas – 00.11 val. nustatytas 1.63 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 29, 31).
Iš 2024 m. rugpjūčio 5-6 d. alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARDJ-0006 išrašų nustatyta, kad S. R. nustatytas 2024 m. rugpjūčio 5 d., 23.53.06 val., 1.78 promilių neblaivumas,2024 m. rugpjūčio 6 d., 00.11.16 val. 1.63 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 30).
Iš 2024 m. sausio 2 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti 3 vnt. pareigūnų „BODY“ kameromis filmuoti ir užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 30-32).
Iš teismui pateiktos turto vertintojo E. L. Kelių transporo priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L240816 nustatyta, kad, atlikus turto vertinimą automobilio, „Dodge Grand Caravan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 830 Eur (b.l. 192-225).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. R. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto betarpiškai vairavimo faktą mačiusio liudytojo policijos pareigūno D. B. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog ne tik matė vairavimo faktą, bet ir iškart sustabdęs S. R. vairuotą automobilį, bendravo su juo bei matė ir įvertino S. R. neblaivumo požymius ir tikrino jo neblaivumą, „Draeger Alcotest 7510“ alkotesterio rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog asmeniui 2024 m. rugpjūčio 5 d., 23.53.06 val., S. R. alkotesteriu nustatytas 1,78 prom. girtumas, o 2024 m. rugpjūčio 6 d., 0.11.16 val., - 1,63 prom. neblaivumas, kita bylos rašytine medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad S. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. R. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, tačiau paskirtas baudas susimokėjęs, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo S. R. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, leidžia teismui manyti, jog S. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat kitus duomenis.
Šioje byloje laiduotojomis prašoma paskirti S. R. sutuoktinę L. R. ir jo pusseserę J. C. – N.
Teismo posėdyje L. R. paaiškino, kad nagrinėjamas įvykis ją labai šokiravo, jie labai išgyveno dėl to, kad S. R. vairavo būdamas neblaivus, tai buvo didelė pamoka visai jų šeimai. Ji savo sutuoktiniui yra autoritetas, jų santykiai yra labai artimi ir sutuoktinis paiso jos nuomonės, nes jie vienas kitą labai brangina ir vertina. Santuokoje gyvena jau septyniolika metų, kartu labai daug patyrė, todėl yra įsitikinusi, kad gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, stebėti jo emocijas, bendrauti, palaikyti jį, o kartu ir stebėti, kad prastos emocinės būsenos neišeitų vienas. Po įvykio jie stengėsi išsiaiškinti viso to priežastis, lankosi pas psichologą,
Teismo posėdyje J. C. – N. nurodė, kad ji Lietuvoje kaltinamajam yra vienas artimiausių žmonių, todėl tikrai gali padaryti teigiamą įtaką. Jie bendrauja nuo vaikystės, dabar, kai kaltinamasis būna Vilniuje, nuolat susiskambina, susitinka. Ją labai šokiravo tai, kad S. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes toks elgesys S. R. visiškai nebūdingas, jis yra labai atsakingas žmogus. Apie įvykį jie daug kalbėjosi, aiškinosi priežastis, ji pusbroliui nurodė, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis visada jam gali pagelbėti, pavežti, jeigu kur reikia. Kaltinamasis pats supranta, kaip nederamai pasielgė ir labai gailis savo poelgio.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios tiek su L. R., tiek su J. C. – N., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jos abi yra vertos teismo pasitikėjimo. L. R. neteista, nebausta, charakterizuojama išimtinai teigiamai. J. C. – N. taip pat neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Teismo posėdžio metu tiek L. R., tiek J. C. – N. nurodė kritiškai vertinančios S. R. elgesį, negalinčios jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiek L. R., tiek J. C. – N. yra patikimos ir tinkamos laiduotojos, kurios gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant tiek L. R., tiek J. C. – N. sutikimams ir prašymams, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant L. R. ir J. C.-N. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienų metų laidavimo terminą be užstato. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi leidimą gyventi ir kitoje valstybėje – (duomenys neskelbtini), todėl, teismo įsitikinimu, laidavimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskiriant jam būtent dvi laiduotojas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir abiejų laiduotojų santykių pobūdį, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. R. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje S. R. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.63 prom.) kuris artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę, taip keldamas itin didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, nesiekiantis šios priemonės taikymo termino vidurkio. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – K. L. (t. 1 b. l. 17). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „Dodge (USA) Grand Caravan SE“ įvertintas 3790 Eur. Taip pat į bylą pateiktas ir Turto vertintojo E. L. atlikta turto vertinimo ataskaita Nr. L240816, kurioje nurodoma minėto automobilio vertė – 830 Eur. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis pateikė specialisto atliktą konkrečios transporto priemonės įvertinimą, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertė, nurodyta turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje – 830 Eur.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliekamos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikinamos.
S. R. pasą, laikomą prie bylos medžiagos (voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti pasirašytinai S. R.
S. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą prie bylos medžiagos (voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvoje, bei informuoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, kad S. R. Lietuvos Respublikoje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam S. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – 3000 užstatą (užstatas 2024 m. rugpjūčio 28 d. įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. R.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas, kuriame įrašyti pareigūnų uniformų kameros vaizdo įrašų fragmentai ir skambučio į Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (supakuotas į voką, prisegtą prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
S. R. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojų L. R. ir J. C. – N. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti S. R. baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d.
- turto konfiskavimą ir išieškoti transporto priemonės „Dodge grand caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 830 Eur (aštuonių šimtų trisdešimties eurų) sumą.
S. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, užstatą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.
S. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą baudžiamosios bylos (voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvoje, bei informuoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, kad S. R. Lietuvos Respublikoje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d.
S. R. pasą, laikomą prie bylos medžiagos (voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti pasirašytinai S. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – 3000 užstatą (užstatas 2024 m. rugpjūčio 28 d. įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. R.
Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Akcinei bendrovei „Regitra“, siekiant informuoti apie S. R. taikyta baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinį diską, kuriame įrašyti pareigūnų uniformų kameros vaizdo įrašų fragmentai ir skambučio į Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (supakuotas į voką, prisegtą prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
1. Asmuo, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.