- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 1-1193-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00018-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- B. G.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokuroro Ričardo Kubiliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kukes m., Albanijoje, Albanijos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Turino mieste, (duomenys neskelbtini), Italijoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. G. 2017 m. sausio mėn., tyrimo metu nenustatytu laiku, Turino mieste, Italijoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, sumokėjęs 50 eurų, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo žinomai klastotą Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. M. vardu, kurioje blankas yra originalus, bet yra pakeista nuotrauka, imituotas sausas spaudas ir žinomai klastotą Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kuris yra pagamintas ne iš polikarbonato, apsauginis tinklelis, nuotrauka ir kiti duomenys atspausdinti rašaliniu spausdintuvu, šiuos dokumentus laikė prie savęs ir gabeno, kai 2017 m. vasario 24 d. 16.14 val. Vilniaus oro uoste, Rodūnios kelias 2, Vilnius, vykdamas reisu W68013 į Belfastą, dokumentų patikrinimo metu juos panaudojo, pateikdamas Vilniaus rinktinės oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto PKP pareigūnui A. R..
Motyvuojamoji dalis
Taip B. G. padarė BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
B. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- Kaltinamojo B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. pabaigoje jis išvyko iš Albanijos į Italiją. Albanijoje universitete jis studijavo ekonomiką. Pagal specialybę darbo Albanijoje nebūtų radęs, todėl, nebaigęs universiteto, jis išvyko į Italijos Turino miestą. Turine jis apsigyveno pas pusbrolius, kurie ten dirba ir gyvena apie 15 metų. Italijoje jis neoficialiai dirbo restorano virtuvėje indų plovėju. Keisdavo darbą kartas nuo karto, keisdavo restoranus, oficialiai neįsidarbindavo. Oficialų leidimą gyventi Italijoje jam išdavė 2015 metais kovo mėnesį. Su Albanijos pasu Šengeno valstybėse gali būti tik 3 mėnesius, norint būti ilgiau jam turi išduoti leidimą gyventi arba vizą. 2017 metais jis nusprendė išvažiuoti iš Italijos, nes dirbant neoficialiai labai sunku buvo susimokėti už nuomą ir sunku buvo pragyventi. Kadangi oficialiai jam nepavyko įsidarbinti Italijoje, todėl nusprendė vykti į Didžiąją Britaniją. Jis girdėjo, kad Didžiojoje Britanijoje gyvena daug albanų, kuriems pasiseka rasti oficialų darbą žymiai lengviau nei Italijoje, ar kurioje kitoje Europos šalyje. Susisiekęs su Didžiosios Britanijos ambasada telefonu, paklausė, kaip galėtų gauti vizą, nes norėjo teisėtai pakliūti į jų šalį. Ambasados darbuotojai paaiškino, kad tam jis turi turėti oficialų darbą arba dėl jo turi būti surinkta visa jiems rūpima informacija, o tai užtruktų iki metų. Sužinojęs visus niuansus, jis nusprendė ieškoti greitesnio ir paprastesnio būdo patekti į Didžiąją Britaniją. Nuėjęs į Turino mieste esantį barą susirado asmenį, kuris galėjo parūpinti jam reikiamus dokumentus. Apie šį asmenį sužinojo iš draugų. Tas žmogus visada būna tame bare, pardavinėja vogtus telefonus, pasus, vairuotojo pažymėjimus, tapatybės korteles, įvairiausius daiktus. 2017 m. sausio pradžioje jis susitiko su tuo vyriškiu. Susitikimo metu jis paaiškino, kad jam reikia Italijos dokumentų, su kuriais galėtų pakliūti į Didžiąją Britaniją. Vyriškis paaiškino, kad jis privalo pateikti jam vieną savo nuotrauką, kurią jis įklijuos į dokumentą ir ta paslauga jam kainuos 50 eurų. Po kelių dienų jis nepažįstamam vyrui perdavė savo nuotrauką, o po savaitės, sausio pabaigoje, sumokėjęs pinigus, atsiėmė dokumentus. Nepažįstamas vyras jam paaiškino, kad neturėtų kilti problemų keliaujant. Atsiimant dokumentus jis suprato, kad dokumentai yra netikri, klastoti, kadangi pirko juos iš asmens, o ne gavo iš oficialios įstaigos. Į Italijos tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyras įklijavo jo nuotrauką, o kortelėje buvo kito asmens duomenys. Taip pat Itališkas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netikras, net jo nuotrauka šiek tiek pakeista kompiuteriu (b.l. 43-44).
- Liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis 2017 m. vasario 24 d. dirbo Vilniaus oro uosto užkardos dieninėje pamainoje. Jo darbo vieta buvo „išvykimas iš Lietuvos Respublikos“. Tą dieną apie 16.00 val. priėjo asmuo ir pateikė Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą S. M., gim. 1993 m. vardu. Tikrinant kortelę, jam kilo įtarimas dėl įklijuotos nuotraukos ir sauso spaudo. Nuotrauka standartiškai tokio tipo dokumentuose turi būti didesnė, apkarpyta ne žirklėmis ir turi būti prikniedyta metalinėmis kniedėmis. Be to, spaudas tikrinamame dokumente vizualiai buvo labiau iškilęs, todėl jam taip pat kilo įtarimas. Tikrindamas dokumentą, jis įvedė visus duomenis į VSATIS duomenų bazę. Minėtos bazės komentaruose pasirodė Italijos Respublikos teisėsaugos institucijų užrašas, kad tikrinamas blankas su įvestu numeriu yra vogtas. Jis paklausė asmens, kaip pastarasis atsirado Lietuvoje. Vyras jam paaiškino, kad atvyko automobiliu iš Italijos per ES šalis. Atlikęs pirminius veiksmus, jis duomenų bazėje įvedė komentarą, kad tikrinamą asmenį siunčia į antrą kontrolės liniją dėl tolesnio duomenų nustatymo. Tikrinamasis asmuo, nuvestas į budėtojų dalį, pateikė ir Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo taip pat suklastotas. Tikrinamajam asmeniui buvo pateikta anketa italų kalba, kurią jis užpildė be problemų. Bekalbant su asmeniu jis pateikė savo tikrą Albanijos pasą ir Italijos išduotą leidimą gyventi. Pasas ir leidimas gyventi buvo tvarkingi, neklastoti. Tikras asmens vardas buvo B. G., gim. 1993 m. Asmuo paaiškino, kad Italijos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą jis pirko Italijoje už 50 eurų, tam, kad galėtų be vizos patekti į Jungtinę Karalystę (b.l. 21-24).
- Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas A. R. pateikė policijos pareigūnams Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11);
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriaus 2017 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. 109(KTS)-28, kurioje nurodyta, kad pateiktas tirti Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, pagamintas įmonėje, įgaliotoje juos gaminti ir yra tikras. Pateiktoje tirti Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, esantys rekvizitų užpildymai ir įklijuota vyro fotonuotrauka yra atlikti ne įstaigos įgaliotos tai daryti. Pateiktas tirti Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas ne pagal Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimų blankų gamybos reikalavimus ir yra netikras. Pateiktame tirti Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. (b.l. 14-17).
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 2 dalyje suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad B. G. įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo klastotą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, pateikdamas Vilniaus rinktinės oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto PKP pareigūnui, todėl jo veiksmai visiškai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes B. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu B. G. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi (b. l. 53-54).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis, tyčinis nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu), į nustatytą kaltinamojo B. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. B. G. Lietuvoje neteistas (b.l. 48), kitų duomenų apie jo teistumus byloje nėra.
Prokuroras pareikškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką 3 parų arešto bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 2 parų arešto bausmę. Tačiau toks prokuroro prašymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. BK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bausmės skiriamos tik pagal įstatymą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos ir devyniasdešimties parų arešto bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įtvirtino, kad minimali už nusikaltimo padarymą skiriamos arešto bausmės trukmė – 15 parų. Kaip jau minėta, prokuroras prašo skirti kaltinamajam galutinę 2 parų arešto bausmę, ir tokio savo prašymo neargumentuoja, todėl toks prašymas dėl bausmės dydžio negali būti patenkintas. BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos 2 alternatyvios bausmės, kurios gali būti skiriamos asmeniui, padariusiam šį nusikaltimą, t. y. areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailėjosi, taip pat į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tikslus ir pan., teismas spendžia, jog BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl kaltinamajam skirtina švelnesnė nei BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, remiantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, B. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 24 d., 16.14 val. iki 2017 m. vasario 26 d., 10.30 val., (dvi paros) (b. l. 28-29, 30). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam B. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šiuo metu ją skirti jokio pagrindo nėra.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie bylos, - teismo įsakymui įsiteisėjus perduoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, naudojimui kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
B. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 MGL, t.y. 225,96 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti B. G. galutinę bausmę – 4 MGL, t.y. 150,64 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti B. G. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2017 m. vasario 24 d., 16.14 val. iki 2017 m. vasario 26 d., 10.30 val., prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, jog paskirta bausmė atlikta (bauda yra sumokėta).
Kaltinamajam B. G. kardomosios priemonės neskirti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie bylos, - perduoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, naudojimui kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.