- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-92/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- K. J. Mobler
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Paulius Čerka
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. Mobler A/S ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-297-230/2010 pagal ieškovo K. J. Mobler A/S ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jakobsen Home Co“ (anksčiau uždaroji akcinė bendrovė „K. J. Baldai“) dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo, lizingo įmokų priteisimo ir įpareigojimo grąžinti įrengimus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Jakobsen Home Co“ (buvęs pavadinimas - UAB „K. J. Baldai“) kreipėsi ieškovas K. J. Mobler A/S ir patikslintu ieškiniu prašė:
1) priteisti iš atsakovo 150 223,16 Lt skolą,
2) priteisti iš atsakovo po 31 674 Danijos kronas išperkamosios nuomos mokesčio per mėnesį nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki UAB „K. J. Baldai“ perduos ieškovui nuosavybės teise priklausančius aktyvus, išvardintus Lizingo sutarties priede Nr. 1, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m. spalio 31 d.,
3) nutraukti 2006 m. gegužės 12 d. šalių pasirašytą Lizingo sutartį,
4) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius įrengimus, išvardintus ir įkainotus Danijos kronomis Lizingo sutarties priede Nr. 1.
Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią ieškovas perleido sutarties priede Nr. 1 išvardintus nuosavybės teise priklausančius aktyvus (įrengimus baldų gamybai) atsakovui, o pastarasis įsipareigojo kas mėnesį mokėti lizingo įmoką. Sutarties galiojimas buvo numatytas iki 2010 m. gruodžio 31 d., o šiam terminui pasibaigus, atsakovui pereina nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką su sąlyga, kad atsakovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus. Šalių bendradarbiavimas nutrūko 2007 m. vasarą, o nuo 2008 m. sausio mėnesio atsakovas nebemoka lizingo įmokų, todėl iki 2008 m. lapkričio 30 d. susidarė 150 223,16 Lt skola. Atsakovas iki šiol naudojasi ieškovui priklausančiais įrengimais, tačiau nemoka lizingo įmokų, todėl yra pagrindas nutraukti lizingo sutartį ir reikalauti grąžinti perduotus aktyvus. Kadangi atsakovas naudojasi pagal lizingo sutartį gauta įranga, todėl privalo mokėti ir nuomos mokestį už naudojimąsi turtu, t.y. mokėti lizingo įmokas iki įrangos grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Jakobsen Home Co“ (anksčiau UAB „K. J. Baldai“) 356 355,16 Lt lizingo įmokų už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Jakobsen Home Co“ ieškovui K. J. Mobler A/S 7 563,55 Lt žyminio mokesčio, 5 916,67 Lt atstovavimo išlaidų, 827,88 Lt vertimo išlaidų ir 103,33 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 14 411,43 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovo K. J. Mobler A/S atsakovui UAB „Jakobsen Home Co“ 2 333,33 Lt atstovavimo išlaidų ir 863,33 Lt vertimo išlaidų, iš viso 3 196,66 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo atmestas atsakovo prašymas nutraukti civilinę bylą kaip neteismingą šiam teismui, todėl motyvų dėl ginčo teismingumo iš naujo nenagrinėja. Teismas nustatė, kad lizingo sutarties 9.1 punktu šalys sutarė kiekvieną dėl šios sutarties iškilusį ginčą spręsti pagal Danijoje galiojančius įstatymus. Nustatęs, kad Danijos teisėje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio lizingo santykius, bei atskiro civilinio kodekso, iš lizingo sutarties vykdymo kilusį ginčą teismas sprendė, remdamasis šios sutarties nuostatomis. Pasak teismo, ginčas kyla dėl to, ar atsakovas turėjo teisę ir galėjo įskaityti jo vienašališkai paskaičiuotus nuostolius dėl prekybinės sutarties nevykdymo. Byloje pateiktų duomenų apie Danijos paprotinę teisę pagrindu teismas padarė išvadą, kad šalių tarpusavio įsipareigojimai gali būti įskaitomi vienos šalies iniciatyva, apie tai informuojant kitą šalį, o kitai šaliai nedelsiant neprieštaraujant tokio pobūdžio pranešimui, įskaitymas laikomas pripažintu. Atsakovo 2008 m. vasario 5 d. rašto teismas nepripažino vienašališku pranešimu apie įskaitymą, nurodęs, kad jo turinys to nepatvirtina. Ieškovo 2008 m. vasario 6 d. rašto pagrindu teismas nustatė, kad pastarasis nesutiko su atsakovo pretenzijomis dėl nuostolių, ir šį faktą įvertino kaip prieštaravimą įskaitymui. Pagal ieškovo pateiktą Danijos teismų praktiką teismas nustatė, kad įskaitymas būtų galimas tuo atveju, kai įskaitomas reikalavimas yra akivaizdus ir pagrįstas, ir atsakovo vienašališkai paskaičiuotos nuostolių kompensacijos nepripažino akivaizdžiai pagrįsta. Atsakovo prašymą įvertinti paskaičiuotos nuostolių kompensacijos pagrįstumą teismas įvertino kaip prieštaraujantį prekybinės sutarties nuostatoms dėl teismingumo (Prekybinės sutarties 15 paragrafas) ir nurodė, kad dėl nuostolių priteisimo atsakovas nėra kreipęsis sutartimi nustatyta tvarka, o Danijos teismui atsakovo pateiktą ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti, kad atsakovas nepažeidė lizingo sutarties ir, darydamas užskaitymus, sumokėjo visas įmokas pagal lizingo sutartį, kaip tapataus ieškinio iškėlimą Danijos teisme. Nurodęs, kad atsakovo atliktas įskaitymas pripažintinas neteisėtu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo pareigą mokėti lizingo įmokas kas mėnesį, ir pagal lizingo sutarties nuostatas šias įmokas priteisė iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dėl reikalavimo nutraukti lizingo sutartį ir įpareigoti atsakovą grąžinti įrengimus teismas nurodė, kad sutarties nutraukimas, paimant iš lizingo gavėjo įrengimus, prieštarautų sąžiningai komercinei praktikai. Teismas nustatė, kad šalių sudarytomis sutartimis (akcijų perdavimo, prekybinės, lizingo) iš esmės buvo perkamas verslas, kurio sėkmę užtikrina pagal lizingo sutartį įgyti įrengimai. Tai, kad atsakovas, ydingai suvokdamas įskaitymų galimybę, nemokėjo lizingo įmokų, teismo teigimu, neatima iš ieškovo galimybės prisiteisti įsiskolinimą. Nutraukus lizingo sutartį, priteisus įmokų įsiskolinimą ir įrengimus grąžinus lizingo davėjui, teismo teigimu, būtų pažeisti lizingo gavėjo interesai, o lizingo davėjas iš esmės praturtėtų. Teismas tap pat pažymėjo, kad lizingo davėjo interesai yra apsaugoti ir papildoma sutartyje numatyta priemone - numatyta 150 000 Danijos kronų bauda už sutarties pažeidimus. Ieškovo reikalavimą priteisti lizingo įmokas iki įrengimų grąžinimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti įrengimus lizingo bendrovei teismas pripažino nesąžiningu elgesiu ir nurodė, kad teisingumo ir interesų pusiausvyros principas sudaro galimybę, ginant ieškovo pažeistas teises, atsižvelgti ir į atsakovo lūkesčius ir galimas sutarties nutraukimo pasekmes, bei nustatė, kad, nutraukus lizingo sutartį ir išreikalavus įrengimus, būtų sužlugdytas verslas, atsirastų itin skaudžios pasekmės įmonės darbuotojams. Teismas nustatė, kad buvo patenkintina 1/3 dalis reikalavimų ir šia proporcija priteisė ieškovo bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui priteisė 2/3 jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtų teisinių paslaugų išlaidų, sumokėtų Danijos teisinei firmai MAQS LAW FIRM, teismas nepriteisė, nurodęs, kad byloje nėra pateikti duomenys apie tai, jog atsakovas buvo sudaręs susitarimą su šia firma dėl jo interesų atstovavimo šioje byloje, todėl ši firma nelaikytina atsakovo atstovu šioje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. J. Mobler A/S prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria nepatenkinti ieškovo reikalavimai nutraukti lizingo sutartį ir įpareigoti atsakovą UAB „Jakobsen Home Co“ grąžinti ieškovui įrenginius, ir priimti naują sprendimą - nutraukti 2006 m. gegužės 12 d. šalių pasirašytą Lizingo sutartį ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius sutarties priede Nr. 1. nurodytus įrenginius, priteisti iš atsakovo 11,60 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas netinkamai aiškino 5.2 punkte įtvirtintą sutarties nuostatą, neatsižvelgė į šios sąlygos ryšį su kitomis sutarties nuostatomis, nenagrinėjo tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir padarė nepagrįstą išvadą, jog lizingo sutarties nutraukimas, paimant iš lizingo gavėjo įrengimus, prieštarautų sąžiningai komercinei praktikai. Teismas neatsižvelgė į Lizingo sutarties 5.2 ir 9.2 punktų ryšį bei ignoravo šalių valią, kuri aiškiai buvo išreikšta Lizingo sutarties nuostatose. Atsakovas savo noru prisiėmė riziką, kad tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių jis nemokės lizingo įmokų, privalės grąžinti įrengimus ieškovui. Teismas į ieškovo teisėtus lūkesčius neatsižvelgė ir skundžiamu sprendimu apgynė sutartį pažeidusią, kaltąją šalį-atsakovą.
2. Nagrinėjamą Lizingo sutarties sąlygą pripažinti nesąžininga ir neprotinga nėra pagrindo. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti lizingo įrengimus, šiam pažeidus sutartį yra teisėtas, būdingas lizingo santykiams (CK 6.574 str., teismų praktika).
3. Atsakovas nuo 2006 metų naudojo įrengimus, o nuo 2008 metų sausio nemokėjo lizingo įmokų, bet naudojo įrengimus. Atsakovas įrengimus naudoja jau 4 metus, įrengimai per tiek laiko nusidėvėjo, jų vertė šiai dienai yra žymiai sumažėjusi. Vien įrengimų išsireikalavimas nepadengtų ieškovo nuostolių, patirtų todėl, kad atsakovas nevykdė lizingo sutarties.
4. Priteisdamas ieškovui vien tik lizingo įmokų įsiskolinimą už tam tikrą laikotarpį, teismas iš esmės neišsprendė ginčo, neapgynė ieškovo teisių, nes tokio teismo sprendimo praktiškai nebus galima įvykdyti. Atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Išsiieškoti iš atsakovo priteistą 356 355 Lt sumą ieškovui bus praktiškai neįmanoma. Įrengimus atsakovas toliau naudos, tačiau ieškovas jokios ekonominės naudos iš to negaus. Ieškovas bus priverstas vėl kreiptis į teismą dėl likusių įmokų priteisimo.
5. Pagal Danijos teisę viena iš būtinų teisėto įskaitymo sąlygų yra kitos šalies sutikimas dėl egzistuojančio priešpriešinio reikalavimo ir neprieštaravimas dėl įskaitymo. 2008 m. vasario 6 d. raštas patvirtina, kad ieškovas nesutiko su atsakovo pretenzijomis dėl nuostolių, tad atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymus.
6. Teismas nepagrįstai atsakovą laikė silpnesniąja šalimi ir atsižvelgė išimtinai į atsakovo lūkesčius ir interesus. Atsižvelgdamas tik į Lietuvos įmonės, Lietuvos gyventojų bei valstybės interesus ir ignoruodamas teisėtus Danijos įmonės ir Danijos Karalystės lūkesčius ir interesus, teismas pažeidė kertinius Europos sąjungos teisės principus.
7. Ieškovas nepareiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau pagal CPK 312 straipsnį tai nėra naujas reikalavimas. Danijoje procesinių palūkanų norma nustatoma vadovaujantis Palūkanų aktu, kuriame numatyta, jog palūkanų norma nustatoma prie Danijos valstybinio banko skelbiamos vidutinės palūkanų normos pridedant 7 procentinius punktus. Danijos valstybinis bankas paskelbė, kad nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2008 m. spalio 8 d. vidutinė palūkanų norma buvo 4,60 proc. Byla iškelta 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tad atsakovo mokėtinų palūkanų norma yra 11,60 proc.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jakobsen Home Co“ prašo:
1. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą dėl teismingumo pažeidimo, o ieškinį palikti nenagrinėtą.
2. Netenkinus šio prašymo - iš dalies panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
3. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ir sumažinti iš atsakovo ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 13 578,10 Lt, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas neteisingai taikė nuostatas dėl bylos teismingumo, nes ginčas dėl lizingo įmokų priteisimo teismingas Danijos karalystės teismams, o reikalavimas grąžinti aktyvus yra išvestinis, restitucinis ir apsauginis, jo įgyvendinimas priklauso nuo esminio sutarties pažeidimo pripažinimo. Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį (lizingo sutarties 9.1 p., 9.2 p.). Jei Danijos Karalystės arbitražas ar teismas pripažintų, kad atsakovas iš esmės pažeidė Lizingo sutartį. ir jei ieškovui pateikus įspėjimą atsakovui dėl esminio sutarties pažeidimo nebūtų įgyvendinti lizingo sutartimi prisiimti jo įsipareigojimai bei būtų nuspręsta taikyti restituciją, tik tuomet ieškovas turėtų teisę inicijuoti bylą Lietuvos Respublikos teisme dėl aktyvų perdavimo (Lizingo sutarties 9.2 p.).
2. Ieškinio nagrinėjimas Lietuvoje prieštarauja suderintai šalių valiai, ekonomiškumo, operatyvumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Vertinant Lizingo sutarties 9.1. ir 9.2. punktus sistemiškai su kitų sutarčių (Prekybinės sutarties, Akcijų sutarties) nuostatomis dėl jurisdikcijos, akivaizdu, jog šalys siekė visus ginčus nagrinėti Danijos Karalystės teismuose. Toks susitarimas yra logiškas, nes tiek ieškovas, tiek atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas yra Danijos Karalystės asmenys, ginčai dėl sutarčių sprendžiami remiantis Danijos Karalystės teise bei paprotinėmis normomis, dauguma įrodymų yra Danijoje, šalių derybos dėl bendradarbiavimo vyko Danijoje. Visas sutartis parengė būtent ieškovo teisininkai, o Esben Jakobsen neturėjo daug galimybių derėtis dėl sutarčių sąlygų, todėl Lizingo sutarties 9.2 punkto sąlyga negali būti aiškinama išplečiant jos taikymo apimtį. Išimtinė sąlyga aiškintina siaurinamai. Be to, Danijos Karalystės teismai, vadovaudamiesi savo teise, papročiais, kalba daug operatyviau išspręstų ginčą (CPK 34 str. 2 d. 1 p.).
3. Teismas, priteisdamas nesumokėtas lizingo įmokas, nukrypo nuo sutartinio teismingumo, kadangi tik dėl turto (aktyvų) perdavimo ieškovas turėjo teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą. Apeliantas nesutinka, kad jis skolingas ieškovui, laikydamas, kad jis lizingo įmokas atliko laiku, vykdydamas teisėtus įskaitymus, o įskaitymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas ir dėl to iškilęs ginčas pagal prekybinės sutarties 15 punkto ir Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 10.1 punkto nuostatas turėjo būti sprendžiamas Danijos karalystės arbitraže arba teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nepagrįstai pripažino bylai Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, o sprendime nepagrįstai atsisakė svarstyti klausimą dėl Prekybinės sutarties pažeidimų. Atsakovo atsikirtimų dėl Prekybinės sutarties pažeidimo nesvarstymas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi principus bei paneigė apelianto teisę į gynybą (CPK 5 str.).
5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neteisėtai atliko įskaitymus. Šalys neginčija, jog tarp jų buvo priešpriešiniai piniginiai reikalavimai. Ieškovas 2008 m. vasario 5 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie nuostolių skaičiavimo mechanizmą, jų atsiradimo priežastis bei pagrįstumą. Ieškovo 2008 m. vasario 6 d. raštas laikytinas neginčijamų priešpriešinių reikalavimų dydžio patvirtinimu, nes jis informavo apeliantą, jog savo nuostolius vertina didesne suma, nei apelianto pateiktos sąskaitos, tuo pripažindamas paskaičiuotus nuostolius. Ieškovo 2008 m. gruodžio 2 d. prieštaravimas negalėtų būti laikomas prieštaravimu įskaitymams, nes pareikštas pavėluotai, t.y. praėjus beveik metams nuo pranešimų apie įskaitymus pateikimo pradžios. Ieškovo tylėjimas, kiekvieną mėnesį gaunant pranešimą apie įskaitymą, šioje byloje laikytinas nereagavimu, todėl įskaitymai buvo teisėti ir pagrįsti.
6. Teismas neteisingai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovo išlaidas, patirtas ieškovo advokato pagalbai apmokėti, nepagrįstai nepriteisė atsakovo patirtų teisinių paslaugų išlaidų, sumokėtų Danijos teisinei firmai MAQS LAW FIRM. Tai, kad nebuvo pateiktas susitarimas su šia bendrove, yra tik formalus bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pagrindas, nes byloje esantys įrodymai patvirtina firmos teisininkų teiktas paslaugas byloje, jos buvo realios, patirtos bei būtinos.
7. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaidas ieškovo atstovo kelionėms apmokėti. Neprotinga iš apelianto priteisti kelionės išlaidas, kurios iš esmės nebuvo būtinos. Šiai bylai spręsti Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje yra pakankamai praktikuojančių advokatų, į kuriuos galėjo kreiptis ieškovas, todėl nebuvo būtinybės samdyti advokatą iš kitos vietovės. Nei ieškovas, nei teismas nenustatė visumos Rekomendacijų 3 punkte nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Jakobsen Home Co“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime teigia, kad visos sutartys buvo neatskiriamai susijusios, todėl vienos iš jų pažeidimas turėjo įtakos kitų vykdymui. Lizingo sutarties nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu nei viena iš šalių negali jos nutraukti, parodo pagrįstą šalių valią ir ketinimus. Minėta sutarties nuostata buvo siekiama užtikrinti atsakovo verslo tęstinumą. Daugiau nei pusė lizingo įmokų už išperkamą turtą jau yra sumokėta. Šalys lizingo sutartimi aiškiai susitarė, kad skola nebus laikoma pagrindu nutraukti Lizingo sutartį. Vėlavimas mokėti pagal vieną iš sutarčių yra nepakankamas pagrindas visų trijų sutarčių nutraukimui, tuo labiau, kad akcijų sutartis yra visiškai įvykdyta. Jei K. J. Mobler A/S laikė, jog lizingo gavėjas (atsakovas) nevykdo sutarties, jis privalėjo pateikti raginimą, tačiau nustatytos procedūros jis nesilaikė. Atsakovas pagrįstai tikėjo, kad jo pagal susiklosčiusią tarp šalių praktiką vykdomi įskaitymai yra tinkamas sutarties vykdymas. Jei raginimas sumokėti įmokas būtų pateiktas, atsakovas būtų svarstęs galimybę sumokėti įmokas arba pinigus deponuoti. K. J. Mobler A/S ilgą laiką nereagavo į atsakovo siunčiamus pranešimus apie įskaitymą, leisdamas UAB „Jakobsen Home Co“ tikėti, jog įmokas moka tinkamai ir laiku. Sutarties 9.2 punktas numato, jog, esant esminiam sutarties pažeidimui, lizingo davėjo teisė susigrąžinti aktyvus sprendžiama Lietuvos Respublikos teisme, tad tik reikalavimas dėl turto grąžinimo, sulaikymo sprendžiama Lietuvoje, kiti klausimai sprendžiami Danijos Karalystėje. Kiekvieną mėnesį UAB „Jakobsen Home Co“, gavęs sąskaitą, pagal Lizingo sutartį, faksimiliniu pranešimu informuodavo apeliantą, kad lizingo įmoka yra įskaitoma į žalos atlyginimą. Įrengimų (aktyvų), kaip darbo priemonių, atėmimas sąlygos tai, kad bendrovė turės uždaryti veiklą, atleis darbuotojus, o toks ginčo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai bei universaliam teisingumui.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas K. J. Mobler A/S prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodo, kad šalys, siekdamos išvengti neracionalaus ginčo sprendimo, siekė Lietuvos Respublikos teismams suteikti jurisdikciją nagrinėti bylą dėl įrengimų grąžinimo lizingo davėjui, kartu išsprendžiant klausimą, ar lizingo gavėjas pažeidė sutartį, nes tik tokiu atveju lizingo davėjo reikalavimas grąžinti jam įrengimus būtų pagrįstas. Atsakovas yra Lietuvoje registruota ir veikianti įmonė, ginčo įrengimai yra Lietuvoje, sprendimas turės būti įvykdytas Lietuvoje. Neracionalu ir neekonomiška būtų betarpiškai susijusius reikalavimus nagrinėti skirtingų valstybių teismuose. Įmonių vadovai, Danijos piliečiai, sutarčių sąlygas derino bendrai, todėl negalima laikyti, kad sutarties sąlygas pasiūlė išimtinai ieškovas, ir sutartį aiškinti atsakovo naudai. Iškėlus klausimą dėl lizingo įmokų nemokėjimo ir skolos susidarymo ir teismui nustačius, kad atsakovas nemokėjo įmokų ir tuo pažeidė Lizingo sutartį, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, tikslinga toje pačioje byloje išspręsti ir nesumokėtų sumų priteisimo klausimą. Atsakovas nepagrįstai remiasi Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 44/2001, nes jis Danijai netaikomas. Šalys buvo susitarusios dėl teismingumo. Šalių susitarimu suteikta jurisdikcija laikoma išimtine, o išimtinės jurisdikcijos klausimai reglamentuojami reglamento 7 skirsnio 23-24 straipsniuose. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį grindžiami Prekybine sutartimi. Tačiau šalys buvo susitarusios, jog visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, bus sprendžiami arbitražo tvarka, o atsakovas ginčui, kilusiam dėl Prekybinės sutarties vykdymo, spręsti arbitražinio proceso neinicijavo. Priešieškinio nenagrinėjimas šioje civilinėje byloje nepažeidė atsakovo teisių, kadangi tai neužkirto kelio inicijuoti atskirą procesą. Vadovaudamasis Lizingo sutarties 9.2 punkte įtvirtintu jurisdikciniu susitarimu, teismas turėjo teisę nustatyti, ar atsakovas iš esmės pažeidė Lizingo sutartį ir spręsti dėl kitų su pažeidimo faktu glaudžiai susijusių ieškovo reikalavimų, todėl teismingumo nuostatos nebuvo pažeistos. Atsakovas Danijos Karalystės Herning teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad UAB „Jakobsen Home Co“ nepažeidė Lizingo sutarties. Herning teisme byla buvo sustabdyta iki bus išspręsta Lietuvos Respublikos teisme iškelta byla. Tad Danijos teismas pripažino, kad tokia pati byla jau iškelta Lietuvos teisme ir Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją tokią bylą nagrinėti. Ieškovas niekada nesutiko su atsakovo reikalavimu atlyginti nuostolius, nes laikė, kad Prekybinė sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neturėjo teisės ieškovo reikalavimus dėl lizingo įmokų įskaityti vienašališkai paskaičiuotų ginčytinų nuostolių sąskaita. Ieškovas niekada nesutiko su atsakovo reikalavimais dėl nuostolių, ką nurodė tiek žodžiu, tiek raštu (2008 m. vasario 6 d.). Kadangi ieškovas nedelsiant išreiškė prieštaravimus dėl atsakovo reikalavimo dėl nuostolių, atsakovas neturėjo teisės vykdyti įskaitymus. Byloje, iškeltoje Herining teisme, atsakovas nurodo, jog ieškovas nedelsiant atmetė atsakovo reikalavimus dėl nuostolių. Nutrūkus bendradarbiavimui, faktiškai liko galioti tik Lizingo sutartis ir atsakovas privalėjo vykdyti jos sąlygas tinkamai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies nuostatą, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jakobsen Home Co“ visų pirma teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė nuostatas dėl bylos teismingumo. Pasak atsakovo, ginčas dėl lizingo įmokų priteisimo teismingas Danijos karalystės teismams, o reikalavimas grąžinti aktyvus yra išvestinis, restitucinis ir apsauginis, jo įgyvendinimas priklauso nuo esminio sutarties pažeidimo pripažinimo, todėl Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šioje byloje pareikšto ieškinio. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino bylai Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, sprendime nepagrįstai atsisakė svarstyti klausimą dėl Prekybinės sutarties pažeidimų, o jo atsikirtimų dėl Prekybinės sutarties pažeidimo nesvarstymas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi principus bei paneigė apelianto (atsakovo) teisę į gynybą. Apeliantas nesutinka, kad jis skolingas ieškovui, laikydamas, kad jis lizingo įmokas atliko laiku, vykdydamas teisėtus įskaitymus, o įskaitymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei dėl to iškilęs ginčas, pasak jo, turėjo būti sprendžiamas Danijos karalystės arbitraže arba teismuose.
Taigi, esminis atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ apeliacinio skundo argumentas susijęs su šios bylos teismingumu, o atsakovo teigiamas teismingumo pažeidimas, pasak jo, sąlygojo neteisingą bylos išnagrinėjimą.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Ši nuostata yra taikoma ir tuomet, kai nustatoma, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Pagal CPK 782 straipsnio nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Taigi, faktas, kad byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, t.y. Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti konkrečią bylą, pagal minėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nuostatas, yra kliūtis tokią bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme ir pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o jeigu jis yra priimtas - ieškinį palikti nenagrinėtą.
Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, šalys gali rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti keičiamas (CPK 32 str. 2 d.). Ši taisyklė taikoma ir byloms su tarptautiniu (užsienio elementu).
Šioje byloje pareikšto ieškinio dėl 2006 m. gegužės 12 d. Lizingo sutarties nutraukimo, skolos, išperkamosios nuomos mokesčio priteisimo ir ieškovui nuosavybės teise priklausančių įrengimų grąžinimo pagrindu yra nurodytos aplinkybės, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jakobsen Home Co“ nebemoka lizingo įmokų, todėl susidarė šių įmokų skola, ir tai yra pagrindas nutraukti lizingo sutartį ir reikalauti grąžinti perduotus aktyvus. Tai reiškia, kad šioje byloje pareikštas ieškinys dėl ginčo, kilusio vykdant 2006 m. gegužės 12 d. tarp ieškovo K. J. Mobler A/S ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „K. J. Baldai“) sudarytą lizingo sutartį, o šio ieškinio pagrindas - esminis Lizingo sutarties pažeidimas, dėl kurio kaltas lizingo gavėjas (atsakovas).
Šios sutarties 9 punkto, nustatančio bylų nagrinėjimo vietą, 9.1 papunktyje nustatyta, kad visi iš šios sutarties kylantys ir su ja susiję ginčai sprendžiami remiantis Danijoje Karalystės teisės aktais, ginčus ieškovo pasirinkimu sprendžiant Herningo miesto teisme arba Kopenhagos Jūrų ir prekybos teisme (t. 5, b.l. 80). Tai reiškia, kad 2006 m. gegužės 12 d. Lizingo sutarties šalys rašytiniu susitarimu, išdėstytu pačios sutarties nuostatose, susitarė dėl teritorinio ginčų, kylančių iš šios sutarties ir su ja susijusių, teismingumo, nustatydamos, kad tokie ginčai bus sprendžiami Danijos karalystės teisme arba šios valstybės komerciniame arbitraže, palikdamos ieškovui pasirinkimo teisę dėl bylos nagrinėjimo Herningo miesto teisme arba Kopenhagos Jūrų ir prekybos teisme. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto ieškinio esmę, byla išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai nepriklauso. Minėtas šalių susitarimas dėl bylos teismingumo nėra nuginčytas, jis galioja ir turi būti taikomas. Dėl šių aplinkybių ginčo iš esmės nėra. Tačiau byloje kilo ginčas dėl 2006 m. gegužės 12 d. Lizingo sutarties 9 punkto 9.2 papunkčio, kuris yra taip pat šalių susitarimo dėl ginčų (bylų), kylančių iš minėtos sutarties ir susijusių su ja, teismingumo dalis, aiškinimo ir taikymo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad byloje yra pateikta keletas sutarties 9 punkto 9.1 ir 9.2 papunkčių tekstų vertimo variantų, kurie savo turiniu iš dalies skiriasi. Atsižvelgdama į tai, kad tik viena iš sutarties teksto vertimų atlikusių vertėjų pažymėjo, jog jai yra žinoma atsakomybė už žinomai melagingo vertimo pateikimą ir tai patvirtino savo parašu, bei į tai, kad dėl šio vertimo tikslumo ginčo tarp šalių iš esmės nėra, teisėjų kolegija vadovaujasi būtent šiuo sutarties teksto, ir konkrečiai jos 9 punkto 9.2 papunkčio, vertimu (t. 5, b.l. 80). Taigi, iš šio sutarties teksto vertimo seka, jog sutarties 9 punkto 9.2 papunkčiu šalys taip pat susitarė, kad jeigu gavėjas (pagal sutartį UAB „K. J. Baldai“) iš esmės pažeidžia sutartį ir Lizingo bendrovė (pagal sutartį K. J. Mobler A/S) nori susigrąžinti priede Nr. 1 minimą turtą, sutarties nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo vietos neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama atitinkamame Lietuvos Respublikos teisme.
Byloje kilo ginčas dėl to, kokios bylos pagal Lizingo sutarties 9.2 punkto nuostatą yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams ir kokiu atveju ieškovas gali kreiptis dėl iš lizingo sutarties kilusio ir su šia sutartimi susijusio ginčo išsprendimo. Atsakovas UAB „Jakobsen Home Co“ savo apeliaciniame skunde teigia, kad, vertinant Lizingo sutarties 9.1. ir 9.2. punktus sistemiškai su kitų sutarčių (Prekybinės sutarties, Akcijų sutarties) nuostatomis dėl jurisdikcijos, akivaizdu, jog šalys siekė visus ginčus nagrinėti Danijos Karalystės teismuose, išskyrus reikalavimą dėl turto grąžinimo, kai konstatuotas sutarties pažeidimas. Su tokiu atsakovo teiginiu nesutikti nėra pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatas, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kadangi šalys nepateikė įrodymų, susijusių su Danijos karalystės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, turiniu, šios bei kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XIV skyriuje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos, aiškinant šios bylos šalių 2006 m. gegužės 12 d. sudarytos Lizingo sutarties 9 punkto nuostatas, nustačiusias iš šios sutarties kylančių ginčų teismingumą (CPK 808 str. 3 d.).
Kaip jau minėta, pagal Lizingo sutarties 9 punkto 9.1 papunkčio nuostatą, visi iš šios sutarties kylantys ir su ja susiję ginčai sprendžiami remiantis Danijoje Karalystės teisės aktais, ginčus ieškovo pasirinkimu sprendžiant Herningo miesto teisme arba Kopenhagos Jūrų ir prekybos teisme. Taigi, ši šalių sudarytos sutarties nuostata, nustačiusi bendrą iš šios sutarties kylančių ir su ja susijusių ginčų sutartinio teismingumo taisyklę, visų šių ginčų nagrinėjimą priskyrė Danijos karalystės teismo ir/ar arbitražo jurisdikcijai. Tokia taisyklė logiška ir seka ne tik iš tos aplinkybės, kad tiek ieškovas, tiek atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas yra Danijos Karalystės asmenys, bet ir kitų aplinkybių, tarp jų sutarties šalių tarpusavio santykių praktiką, jų elgesį po sutarties sudarymo, kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas teigia, kad šalių sudaryta Lizingo sutartis yra neatsiejama nuo kitų dviejų šios bylos šalių sudarytų sutarčių - Prekybinės sutarties bei Akcijų perdavimo sutarties. Šį atsakovo teiginį patvirtina Akcijų perdavimo sutarties, sudarytos tarp šios bylos ieškovo bei atsakovo vienintelio akcininko Esben Jakobsen, 6 punktas ir Prekybinės sutarties 9 punktas (t. 5, b.l. 113, civ. byla Nr. 2-3395-470/2008 m., b.l. 64) bei kitos šių sutarčių nuostatos, kurios leidžia daryti išvadą, kad šios bylos šalis siejo ne tik lizingo teisiniai santykiai siaurąja prasme, bet ir ekonominiai-verslo santykiai, kurie apėmė akcijų nuosavybės perleidimą, pastatų nuomą bei įrengimų išperkamąją nuomą (lizingą) bei šiais įrengimais pagamintos produkcijos tiekimą (pastovius, ilgalaikius pirkimo-pardavimo santykius). Esant tokioms aplinkybėms, aiškinant Lizingo sutarties nuostatų, priimtų ginčų teismingumo klausimu, turinį, būtina atsižvelgti į šių šalių santykių turinį bei aplinkybę, kad tiek Prekybine sutartimi (šios sutarties 15 paragrafas), tiek Akcijų perdavimo sutartimi (šios sutarties 10 punktas) visų galimų ginčų, kylančių iš šių sutarčių, sprendimą šalys priskyrė Danijos karalystės arbitražo, veikiančio ir sudaromo pagal Danijos įstatymus, jurisdikcijai. Pažymėtina ir tai, kad Lizingo sutartimi iš jos kilusius ir su ja susijusius ginčus nutarė spręsti pagal Danijos įstatymus. Todėl nuoseklu, logiška ir suprantama, kad ir Lizingo sutartimi visus ginčus, kilusius iš šios sutarties ir su ja susijusius, šalys taip pat priskyrė Danijos karalystės teismo ir/ar šios valstybės komercinio arbitražo kompetencijai. Esant tokiai Lizingo sutarties 9 punkto 9.1 papunkčio nuostatai, kai visus ginčus šalys perdavė spręsti Danijos teismui ir/ar arbitražui, sutarties 9 punkto 9.2 papunkčio nuostata, nustačiusi kai kurių iš sutarties kilusių ginčų (bylų) jurisdikciją ir Lietuvos Respublikos teismams, laikytina išimtimi iš 9.1 papunktyje nustatytos bendrosios sutartinio teismingumo taisyklės (išimtine taisykle). Taigi, sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, būtina nustatyti šios išimties taikymo sąlygą.
Jau sprendžiant iš paties 9.2 papunktyje įtvirtintos išimtinės teismingumo taisyklės turinio, yra aišku, kad pagal šią taisyklę šalys sutarė, jog Lietuvos Respublikos teismuose ginčai gali būti nagrinėjami tada, kai lizingo gavėjas (šios bylos atsakovas) iš esmės pažeidė sutartį, o lizingo bendrovė nori susigrąžinti turtą. Taigi, siekiant iškelti bylą Lietuvos Respublikos teisme, turi būti konstatuota, jog lizingo gavėjas iš esmės pažeidė sutartį ir kilo ginčas dėl turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, grąžinimo. Tačiau toks sutarties pažeidimo konstatavimas pagal jos 9 punkto 9.1 papunkčio nuostatą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai nėra priskirtas. Kadangi šioje byloje pareikšto reikalavimo grąžinti aktyvus pagrindu yra nurodytos aplinkybės, pagal kurias atsakovas, kaip lizingo gavėjas, nemoka lizingo įmokų, taip iš esmės pažeisdamas sutartį, tai pagrįstas yra atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad šis reikalavimas yra išvestinis ir jo įgyvendinimas priklauso nuo esminio sutarties pažeidimo konstatavimo. Todėl nekonstatavus esminio sutarties pažeidimo, toks reikalavimas Lietuvos Respublikos teisme negali būti reiškiamas ir nagrinėjamas. Sutarties nuostatas, nustačiusias ginčų teismingumą, aiškinant kitaip, jos 9 punkto 9.1 papunkčio nuostata, visus iš sutarties kilusius ir su ja susijusius ginčus priskyrusi Danijos teismo ir/ar arbitražo jurisdikcijai, netektų prasmės ir faktiškai būtų neįgyvendinama.
Atsiliepimas
Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas atsisakė svarstyti klausimą dėl Prekybinės sutarties pažeidimų, o atsikirtimų dėl Prekybinės sutarties pažeidimo nesvarstymas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi principus bei paneigė apelianto teisę į gynybą.
Iš tiesų, savo atsiliepime į šioje byloje pareikštą ieškinį atsakovas, be kita ko, teigė, kad pats ieškovas pažeidė Prekybinę sutartį, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos jis įskaitė į mokėjimus pagal Lizingo sutartį ir todėl lizingo sutarties nepažeidė. Tačiau šie atsakovo atsikirtimai į ieškinį, susiję su ieškovo įvykdytais Prekybinės sutarties pažeidimais, liko neišnagrinėti, nes ginčai dėl Prekybinės sutarties Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai nepriskirti (Prekybinės sutarties 15 paragrafas). Ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovo teiginį, kad Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai nepriskirti ir ginčai dėl Lizingo sutarties pažeidimo ir leidžia teigti, kad ši byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, nes liko neatskleistos visos aplinkybės, nurodytos atsakovo atsikirtimuose į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nepriskirtą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso normą, įtvirtinančią šalių teisę susitarti dėl bylos teismingumo, pakeičiant teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 str. 1 d.), netinkamai išaiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas, nustatančias bylos teismingumą, o dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, nes liko neatskleistos bylos aplinkybės, susijusios su lizingo sutarties vykdymu ir/ar pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 329 str. 1 d., 782 str. 2 d.).
Nustačius, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, ginčas nėra priskirtas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai ir tai yra pagrindas, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį palikti nenagrinėtą, kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, o taip pat ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, teisinės reikšmės neturi, todėl atskirai neaptariami.
Palikus ieškinį nenagrinėtą tuo pagrindu, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, žyminio mokesčio, sumokėto tokioje byloje, grąžinimas bei teismo išlaidų paskirstymas nėra numatytas (CPK 87, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 782 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti, o ieškovo K. J. Mobler A/S ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jakobsen Home Co“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „K. J. Baldai“) dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo, lizingo įmokų priteisimo ir įpareigojimo grąžinti įrengimus palikti nenagrinėtą.