Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau - VĮ) Turto bankas, ieškinį atsakovei R. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. M. ir R. M. santuoka buvo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374/Nr. 2-8453 pagrindu, sutuoktiniai įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas J. M. vardu. (Duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1637/99 buvo nutraukta J. M. ir R. M. santuoka, santuokoje įgyto buto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas. J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po J. M. mirties liko paveldimas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po J. M. mirties per įstatymo nustatytą terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nė vienas įpėdinis nesikreipė. Ieškovė, gavusi pranešimą apie galimą palikimo perėjimą valstybei, informavo įstatyminius J. M. įpėdinius apie palikimą ir prašė iki 2021 m. gruodžio 8 d. susisiekti su VĮ Turto banko atstovais arba kreiptis į Akmenės rajono 2-ąjį notarų biurą ir informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti, nurodė, jog kitu atveju VĮ Turto bankas kreipsis į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Ir po pranešimų išsiuntimo nei vienas iš J. M. įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl ieškovė 2024 m. sausio 2 d. raštu kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiam J. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Akmenės rajono 2-asis notaro biuras 2024 m. balandžio 26 d. atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, iki kol nebus nustatyta palikėjui priklausanti turto dalis, kadangi palikėjo vardu įregistruotas turtas buvo įgytas jam būnant santuokoje su atsakove.

Iki Civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22, CK 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad butas buvo įgytas santuokoje, tačiau taip pat pripažino, kad butas buvo įgytas kaip J. M. asmeninė nuosavybė. Atsakovė pripažino, kad šiuo atveju negalioja sutuoktinių bendro turto prezumpcija, nes tarp sutuoktinių buvo susitarimas dėl turto įgijimo J. M. asmeninės nuosavybės teise, atsakovė nei nutraukiant santuoką, nei vėliau pretenzijų į šį turtą nereiškė, šiuo metu pretenzijų taip pat nereiškia, pripažįsta, jog nurodytas nekilnojamasis turtas buvo asmeninė J. M. nuosavybė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė ieškinį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybe visiškai pripažįsta, darytina išvada, jog įstatyme įtvirtinta santuokoje įgyto turto sutuoktinių bendrosios nuosavybės prezumpcija yra paneigta ir yra pagrindas ieškinį tenkinti bei pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė J. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis). CK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus tai, kad atsakovė ieškinį pripažino, bylos nagrinėjimas neužsitęsė, teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybės naudai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis iš atsakovės valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268 straipsniais, 270–271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.