- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e1-738-718/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-12-07 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bauda 40 MGL (2 000 eurų), įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, galutinė bausmė 38 MGL (1 900) eurų dydžio bauda, ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 420 Eur vertės turto konfiskavimu, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra:
M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020-06-06, apie 21.30 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. būdamas namo kieme du kartus šovė iš su savimi turėto pneumatinio pistoleto „WALTHER CP99 compact“, Nr. 09A00571, į (duomenys neskelbtini) namo, antrame aukšte prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) lango stovėjusį P. S., kuris atsitraukęs šūvio išvengė, bei V. K. akivaizdoje vieną kartą šovė į (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusį T. L. priklausantį automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip išdaužė automobilio kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė 15 eurų, o R. K. einant (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto koridoriumi, M. M. turėtu nešaunamuoju ginklu - pneumatiniu pistoletu „WALTHER CP99 compact“, Nr. 09A00571, nusitaikė R. K. į galvos sritį ir tokiais savo veiksmais M. M. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020-06-06 visą dieną pas draugą P. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Eidamas pas jį atsinešė ginklą - pneumatinį pistoletą, skirtą šaudyti šratais, kurio apkaboje buvo įsidėjęs 8 arba 9 šratus. Kad šis ginklas yra nešaunamasis jis žinojo. Po išgertuvių, apie 21.00 val., grįžo į namus, vėliau pasiėmęs ginklą išėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Per langą susišūkavo su P., jie apsipyko, nes jis jam pasakė, jog išgėrė visą degtinę. Supykęs ginklu į jį du kartus šovė, bet nepataikė- kliuvo į palangę. Buvo neblaivus, tačiau, kiek pamena, P., išėjęs į lauką, išsinešė kamuoliuką, nes jis norėjo lauke pašaudyti į išmestą kamuoliuką. P. vieną kartą metė į viršų kamuoliuką, jis, kaltinamasis, šovė ginklu, bet į kamuoliuką nepataikė. P. nuėjo namo, tada jis pats metė kamuoliuką į viršų ir šovė bei pataikė į kaimynės T. automobilio „T. C.“ šoninį langą. Lango stiklas subyrėjo. Šovė iš arti, apytiksliai 10-15 metrų atstumu. Tuo metu pro langą pradėjo šaukti, jį drausminti kaimynas V. K.. Tada jis grįžo į laiptinę. V. žmona R. K. bėgo koridoriumi šaukdama, kad iškvies policiją, ir, kaip suprato, bėgo pasakyti T., jog jis išdaužė jos automobilio stiklą. Buvo neblaivus, todėl neprisimena, kad būtų į R. nusitaikęs ginklu į galvą. Ji kaimynas V. pasivijo tarp 1 ir 2 aukštų koridoriuje, užlaužė ranką ir norėjo atimti ginklą. Jis ginklo nedavė, jie susigrūmė. T. už sudaužytą automobilio lango stiklą patirtas išlaidas atlygins. Prašo bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų dirbti viešuosius darbus. Labai gailisi dėl savo tokio netinkamo elgesio, kaimynų atsiprašė, pripažino, kad elgėsi netinkamai, nes buvo girtas (1 t., b.l. 109-110, 118-119).?
Nukentėjusioji T. L. parodė, kad ji 2020-06-06 savo automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastačiusi prie (duomenys neskelbtini) namo, ant įvažiavimo į kiemą kelkraščio. Apie 21.35 val. atėjusi pas ją į namus kaimynė R. pranešė, kad kitas kaimynas vardu M. šovė į jos automobilio langus. Nuėjusi prie automobilio pastebėjo, kad yra išdaužtas jos automobilio šoninis vairuotojo pusės durelių lango stiklas. Stiklas buvo visiškai subyrėjęs. Stiklo šukės matėsi automobilio salone ir ant žemės. Eidama iš namų į kiemą apžiūrėti automobilio pastebėjo, kad laiptinėje antrame aukšte kaimynas V. buvo sulaikęs M. ir laikė jį prispaudęs prie sienos. Matė, jog V. rankoje laikė ginklą, kurį perdavė policijos pareigūnams, o ant laiptų mėtėsi ginklo dėklas. Iš R. pasakojimo žino, kad jos vyras V. rūkė per langą ir matė kaip M. kieme iš ginklo šovė į jos automobilio langą. Ji jokių konfliktų su M. nėra turėjusi ir nemano, kad jis taip padarė jai kerštaudamas (1 t., b.l. 1-3). Papildomai apklausta T. L. parodė, kad jos automobilio „T. C.“ išdaužto lango stiklas jai kainavo 15 eurų. Už lango įstatymą meistrui sumokėjo 20 eurų, kadangi išdaužto lango stiklai smulkiomis šukėmis buvo pasklidę po visą automobilio saloną, tai reikėjo daryti sausą automobilio salono valymą ir tai jai kainavo 20 eurų. Be to, po automobilio sugadinimo negalėjo juo naudotis, ieškojo stiklo, samdė kitą automobilį, ir tai jai kainavo 30 eurų. Po pareiškimo parašymo turėjo vykti į policijos komisariatą apklausai ir dėl tos priežasties nenuėjo į darbą, prarado visos dienos 40 eurų darbo užmokestį. Dėl sugadinto automobilio patyrė išlaidų - 125 eurus. Prie savo apklausos prideda įsigyto stiklo PVM - sąskaitą faktūrą, stiklo įstatymo sąskaitą - faktūrą, pažymą iš darbovietės apie darbo užmokestį. Dėl automobilio salono valymo dokumento pateikti negali, nes neturi. Jeigu įtariamasis atlygins jai padarytą turtinę žalą, jam pretenzijų neturės (1 t., b.l. 38-39, 42-43 ).
Liudytoja R. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame aukšte, langai išeina į kiemo pusę. 2020-06-06, apie 21.30 val., būnant namuose, vyras V. jai pasakė, kad kaimynas M. neblaivus kieme šaudė ginklu ir išdaužė kaimynės T. automobilio „Tojota“ šoninį lango stiklą. Tada ji nuėjusi apie tai pasakė kaimynei T. Po to pažiūrėjusi pro langą pamatė stovintį M., kuris pykosi su kaimynu P., kuris iš savo buto antrame aukšte pro langą drausmino M. Kai T. iškvietė policijos pareigūnus ir išėjo į lauką jų pasitikti, tuo metu M. ėjo į namus. Iš buto jau buvo išėjęs ir P., kuris M. pasakė, kad jis jam šaudydamas ginklu pataikė į krūtinę. Tada namo antro aukšto fojė Paulius bandė atimti iš M. ginklą, tačiau M. nenorėjo atiduoti, jie susistumdė. Ji M. ramino sakydama, kad taip nesielgtų, liepė atiduoti ginklą. T. M., stovėdamas nuo jos per du žingsnius, ginklu nusitaikė į jos galvą ir klaikia šypsena nusišypsojęs taikėsi į ją, tačiau tuo metu iš buto išbėgo jos vyras ir nustūmė M., prirėmė jį prie sienos ir atėmė ginklą. Kadangi tuo metu nežinojo kokį ginklą jis turėjo, todėl labai išsigando, patyrė didelį stresą. Dėl šio įvykio jokia žala jai nepadaryta, 2020-06-11 išvyksta su vyru dirbti į Vokietiją (1 t., b.l. 65-66).
?? Liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), butas yra antrame aukšte, langai išeina į kiemo pusę. 2020-06-06, apie 21.30 val., būdamas namuose išgirdo kieme triukšmą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad kieme stovi kaimynas M., gyvenantis to paties namo ketvirtame aukšte, jo pavardės nežino. Pastarasis pakėlęs galvą garsiai kalbėjosi su antrame aukšte gyvenančiu P., kuris buvo persisvėręs pro langą. Jie kažko pykosi ir staiga pamatė, kad M. iš ant jo juosmens kabojusio dėklo išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti į bute prie lango buvusį P. Jis M. sušuko: „ką tu darai“, o jis jam atsakė keiksmažodžiais. Po kurio laiko pamatė kaip subyrėjo kaimynės T. automobilio „Tojota“ vairuotojo lango stiklas, girdėjosi dūžtančių stiklų garsai. Jis suprato, kad buvo šauta į automobilio lango stiklą. Po ko jis sušuko M., ką jis daro, tačiau pastarasis pradėjo gintis sakydamas, kad tai ne jis išdaužė stiklą, nors jis aiškiai matė, kad M. stovėjo vienas ir rankoje laikė ginklą. Tuo metu iš virtuvės į kambarį įėjo jo žmona, kuriai jis pasakė, kas atsitiko ir ji išbėgo pasakyti T., kad yra išdaužtas jos automobilio lango stiklas. Po to jis išėjo į bendrą koridorių ir pamatė, kad jo žmona stovi kampe, o M. stovi šalia ir į žmonos galvą tiesiai yra nusitaikęs ginklą. Tuo metu nežinojo, koks tai ginklas, todėl labai išsigando, puolė prie M., jį pastūmė, prirėmė prie sienos ir atėmė ginklą, kurį vėliau perdavė pareigūnams. Jis matė, kad M. buvo labai girtas, visiškai nesiorientavo ir nesuvokė ką daro. Jam asmeniškai žala nepadaryta, tačiau išsigando, kai jis buvo nusitaikęs ginklu į žmoną (1 t., b.l. 59-61).
Liudytojo P. S. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, Klaipėdos m. Jo butas yra antrame aukšte, langai išeina į kiemo pusę. Jis pažįsta tame pačiame bendrabutyje, ketvirtame aukšte gyvenantį M. Jie nėra draugai, bet kartais susitinka kieme, kartu vedžioja šunis. 2020-06-06 ryte su M. kartu gėrė alų. Vakare apie 21.00 val. iš savo buto, pro langą pamatė namo kieme vaikščiojantį neblaivų M., kuris rankoje turėjo daiktą, panašų į ginklą. Persisvėręs pro buto langą pradėjo M. šaukti, ką jis daro, kodėl tuo ginklu baugina žmones. M. stovėjo lauke, o jis kambaryje prie lango, ir jie pykosi. Vienu momentu jis ginklą nutaikė į jį ir iššovė du kartus, tačiau jis spėjo pasitraukti, todėl nepataikė. Paskui M. ginklu pradėjo šaudyti į kieme stovėjusį automobilį „T. C.“. Ar jis buvo išsinešęs į kiemą kamuoliuką ir į jį šaudė, nematė. Niekas nežinojo, kokį ginklą M. su savimi nešiojosi po kiemą (1 t., b.l. 71).
Iš specialisto išvados Nr. 30-(415)-IS1-184 nustatyta, jog ginklas, paimtas iš M. M., yra pneumatinis pistoletas „WALTHER CP99 compact“, Nr. 09A00571. Pateiktas pistoletas yra „D“ kategorijos nešaunamasis ginklas (1 t., b.l. 26-29).
?? Iš 2020-06-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebima, kad jo kairės pusės šoninis stiklas yra išdužęs (1 t., b.l. 14-16).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).
Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padare viešoje vietoje stebint kitiems asmenims, tai yra daugiabučio gyvenamojo namo kieme, kur būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamasis viešąją rimtį sutrikdė įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties. Kaltinamojo M. M. elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamųjų veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.
Toks kaltinamojo įžūlus elgesys patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Bausmės skyrimas.
M. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis teistas vieną kartą, nedirba, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nukentėjusiajai T. L. padarytą turtinę žalą atlygino.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, kurių dydis viršija šios bausmės vidurkį.
Kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - nuo 2020-06-06 21.30 val. iki 2020-06-08 11.39 val. (1 t., b.l. 95-96, 98), tai yra 2 paros, kas prilyginama 12 val. viešųjų darbų.
Paskirta bausmė nebendrintina su 2018-12-07 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kadangi neaišku ar ši bausmė atlikta, jei neatlikta bausmė, tai kokia neatliktos bausmės dalis, o remiantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.
Kiti klausimai.
Nukentėjusioji T. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam pareiškė 125 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 50) reikalaudama atlyginti jai padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis M. M. 2020-06-27 nukentėjusiajai žalą atlygino (1 t., b.l. 56).
Kaltinamajam civilinį ieškinį atlyginus, procesas dėl nukentėjusiosios T. L. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – pneumatinis pistoletas „WALTHER CP99 compact“, Nr. 09A00571, apkaba ir dėklas, saugomi Klaipėdos apskrities VPK ginklų sandėlyje (1 t., b.l. 33-35), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. M. pripažinti kalt padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti devynis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį devynis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį visą šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-06-06 21.30 val. iki 2020-06-08 11.39 val., tai yra 2 paras, kas prilyginama 12 val. viešųjų darbų.
Procesą dėl nukentėjusiosios T. L. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – pneumatinį pistoletą „WALTHER CP99 compact“, Nr. 09A00571, apkabą ir dėklą, saugomus Klaipėdos apskrities VPK ginklų sandėlyje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduotini Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, M. M. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.