Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista subsidiariai iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, ir V. V.: D. Š. naudai – 1000 Eur, G. Š. naudai – 500 Eur, G. A. naudai – 2500 Eur, R. A. naudai – 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Be kita ko, iš V. V. priteista 17,78 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. vasario 28 d. apie 14.35 val. Panevėžyje, Klaipėdos – Savitiškio gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 525D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 129 punktų reikalavimus – privalėdamas važiuoti, neviršydamas leistino greičio, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, to nepadarė, mieste važiuodamas nemažesniu kaip 100 km/h greičiu, susidūrė su priešinga kryptimi per leidžiamą šviesoforo signalą į kairę pusę sukusiu automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu K. A., kada jam važiuojant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, nei stabdant, nei keičiant judėjimo kryptį, šis susidūrimas nebūtų įvykęs, nes automobilis „Alfa Romeo“ būtų spėjęs išvažiuoti iš automobilio „BMW 525D“ judėjimo krypties važiuojamosios dalies, po to, nuo smūgio automobilis „Alfa Romeo“ atsitrenkė į Savitiškio gatvėje, prie sankryžos stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą T. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Alfa Romeo“ keleivių R. A. ir G. A. sveikata: R. A. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, G. A. - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje; galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje; stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas bei buvo nežymiai sutrikdyta to paties automobilio keleivių G. Š. ir D. Š. sveikata - G. Š. nustatytas dešinės šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, D. Š. - galvos smegenų sukrėtimas bei pilvo sienos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilvo srityje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 281 str. 1 d., ginčija savo kaltę, kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savo įvykio versiją bei įrodymų vertinimą.

Išnagrinėjusi nuteistojo V. V. apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. V. atžvilgiu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. V. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados: nuosprendis naikintinas ir nuteistasis V. V. pagal BK 281 str. 1 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 281 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, o jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau vadinamos – KET). Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo V. V. kaltės klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti jį kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – paties apelianto, nukentėjusiųjų atstovių K. A. ir I. Š., liudytojo T. K. parodymų turiniu, filmuotos medžiagos apžiūros bei eksperimento protokolais, specialisto išvadomis, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą apelianto V. V. veiksmuose dėl eismo įvykio. Nuosprendyje nurodyti konkretūs Kelių eismo taisyklių pažeidimų punktai buvo susieti su įvykio metu atsitikusiais padariniais – kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymu. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas nepagrindžia nuosprendyje nurodytos veikos objektyviosios pusės realumo, o būtent – būtinojo priežastinio ryšio.

Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šis eismo įvykis kilo ne tik dėl paties apelianto, bet ir dėl dar vieno eismo dalyvio – automobilį „Alfa Romeo“ vairavusios K. A. – vairavimo veiksmų. Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad kaltinime nurodytas eismo įvykis įvyko Panevėžyje, Klaipėdos – Savitiškio gatvių reguliuojamoje sankryžoje, per leidžiamą šviesoforo signalą nuteistajam V. V. važiuojant automobiliu tiesiai, o priešinga kryptimi K. A. vairuojamam automobiliui – sukant į kairę pusę. Skundžiamu nuosprendžiu teismas kaltu dėl eismo įvykio kilimo ir padarinių pripažino apeliantą, kuris nesutinka su teismo išvada, jog šį eismo įvykį nulėmė jo veiksmai, teigdamas, jog tokią išvadą teismas padarė netinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus. Jis eismo įvykio atsiradimo priežastį sieja su kito automobilio – „Alfa Romeo“ vairuotojos padarytais KET pažeidimais. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto teiginiais ir pažymi, kad atsitikus byloje nurodytiems padariniams – automobilio „Alfa Romeo“ keleivių R. A. ir G. A. nesunkiam bei G. Š. ir D. Š. nežymiam sveikatos sutrikdymui – labai svarbu teisingai nustatyti tarp šių vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių priežastinį ryšį.

Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Kadangi loginė įvykio schema rodo, jog įvykio kilimo priežastys buvo staigios ir netikėtos, todėl būtina vertinti, kuris eismo dalyvis elgėsi labiau nerūpestingai ar lengvabūdiškai, kuris numatė ar nenumatė, kad dėl savo veikimo ar neveikimo gali sukelti pavojingus padarinius, nes eismo saugumo taisyklių privalu laikytis visiems eismo dalyviams.

Teismo nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 129 punktų reikalavimus, kas lėmė eismo įvykio kilimą. Šiuose punktuose nustatytos taisyklės įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 p.), taip pat – gyvenvietėse važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (129 p.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas greitį gyvenvietėse apibrėžiančio KET 129 punkto nesilaikymą grindžia nukentėjusiųjų atstovių K. A. ir I. Š. parodymais, filmuotos medžiagos apžiūros bei eksperimento protokolų duomenimis, specialisto išvadomis. Šių nukentėjusiųjų atstovių teigimu, V. V. vairuojamas automobilis važiavo itin dideliu greičiu. Kad pastarojo automobilis prieš eismo įvykį važiavo didesniu nei gyvenvietėse leistinu 50 km/h greičiu parodė ir nukentėjusysis D. K., liudytojas T. K., to nepaneigė ir pats nuteistasis V. V.. Byloje esanti specialisto išvada taip pat patvirtina V. V. vairuoto automobilio greičio viršijimo faktą. Nors apeliantas skundu nesutinka su minėtoje išvadoje nustatytu greičiu bei kritikuoja byloje esančio eksperimento duomenis, kuriais remtasi specialistui atliekant eismo įvykio tyrimą, pagrindo eksperimento bei specialisto išvados duomenis laikyti netinkamais įrodymais teisėjų kolegija nenustatė (jie atlikti kompetentingų subjektų, laikantis ir nepažeidžiant esminių BPK normų) ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo V. V. pažeidus KET 129 punkto reikalavimus. Tačiau nepaisant to, šį pažeidimą vertinant visos situacijos, įskaitant ir kitą automobilį vairavusios K. A. veiksmus, kontekste teisėjų kolegija mano, kad nei šis, nei kitas kaltinime nurodytas V. V. padarytas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojos K. A. veiksmai – važiuodama kairio posūkio kreive nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiuojančiam automobiliui „BMW 525D“ ir sudarė jam kliūtį – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Be to, ji turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW 525D“, duodama jam kelią. Išvadoje taipogi teigiama, kad automobilio „BMW 525D“ vairuotojo V. V. veiksmai – viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, nusuko nuo kliūties (automobilio „Alfa Romeo“) – techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tokios specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės sąlygoja būtinybę nustatyti priežastinio ryšio pobūdį, t.y. ar būtent vairuotojo V. V. veiksmai leidžia priežastinį ryšį pripažinti būtinuoju.

V. V. parodė, kad esant leistinam šviesoforo signalui važiuodamas tiesiai, prieš įvažiuodamas į sankryžą pamatė priešpriešiais į ją įvažiavusį ir į kairę sukantį automobilį. Siekdamas išvengti susidūrimo su juo, stabdydamas bandė pastarąjį apvažiuoti iš dešinės ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Šie nuteistojo paaiškinimai atitinka ir eismo įvykio pradžią mačiusių nukentėjusiojo D. K. bei liudytojo T. K. parodymus, taip pat jie neprieštarauja specialisto išvadai. Minėti asmenys parodė, kad automobiliui „Alfa Romeo“ įvažiavus į sankryžą ir ruošiantis sukti į kairę, aiškiai matėsi nuo miesto centro atvažiuojantis automobilis „BMW“, kuris prieš pat sankryžą persirikiavo į pirmą juostą. Sutinkamai su T. K. parodymais, į kairę sukantis automobilis „Alfa Romeo“ išvažiavo tiesiai prieš važiuojantį BMW, kuris neišvengė susidūrimo. Netikėti pastaraisiais parodymais teismas neturi jokio priežasčių. Motyvų, kodėl nukentėjusysis D. K. ir liudytojas T. K. galėtų nurodyti matyto eismo įvykio aplinkybes netiksliai ar neteisingai, nenustatyta. Abiejų įvykį aiškiai ir detaliai mačiusiųjų D. K. ir T. K. nuomone, avarija įvyko, nes automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, galimai nepastebėjusi prie sankryžos artėjančio ir tiesiai važiuojančio automobilio „BMW“, jo nepraleido. Pažymėtina, kad tokia pati priežastinio ryšio sąlyga nurodyta ir specialisto išvadoje.

KET 157 p. numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>. Šio reikalavimo vykdymas privalomas nepriklausomai nuo subjektyvaus vairuotojo tam tikrų aplinkybių kelyje įvertinimo, o netinkamo jų įvertinimo atveju – nuo pastarojo reikalavimo vykdymo neatleidžiama.

Automobilį „Alfa Romeo“ vairavusi K. A. parodė, kad automobilį „BMW“ pamatė tik įvažiavusi į priešingos krypties juostą, o prieš pradėdama posūkį, jo nematė. Tačiau nukentėjusiojo D. K. bei liudytojo T. K. parodymai patvirtina, kad nepaisant nustatyto V. V. greičio viršijimo, jo vairuojamo automobilio artėjimas link sankryžos buvo gerai matomas ir neapsunkintas užstojant kitiems automobiliams ar kitoms kliūtims. Jos nekonstatuotos ir atliekant eksperimentą. Be to pati K. A. parodė, jog prieš pradėdama sukti į kairę, automobilio visiškai nesustabdė, kas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo D. K. bei liudytojo T. K. parodymus, leidžia pagrįstai manyti apie jos nebuvimą įsitikinus ar daryti šį manevrą yra saugu, o tuo pačiu ir konstatuoti jos neatidumą dalyvaujant eisme. Tai rodo, kad V. V. veiksmai, t.y. jo viršytas leistinas greitis, jos veiksmams jokios įtakos neturėjo, nes ji jo tiesiog nematė arba pamatė per vėlai, todėl nestabdydama važiavo toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešpriešiais atvažiuojančio ir tiesiai važiuojančio automobilio savalaikis pastebėjimas, į kairę sukti norintį vairuotoją atitinkamai įpareigoja sustoti ir jį praleisti. Tuo tarpu neatidumas ar subjektyvus, pasitikėjimu paremtas netinkamas tam tikrų aplinkybių įvertinimas tikint, kad savo automobiliu atlikti posūkio manevrą spės, nepateisina KET 157 p. reikalavimo nevykdymo ir patvirtina jo pažeidimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, jei ne K. A. veiksmai posūkio į kairę metu neduodant kelio priešpriešiais tiesiai važiuojančiam automobiliui „BMW“ ir taip sudarant šiam kliūtį, V. V. būtų laisvai pravažiavęs, nes specialisto išvadoje minimas greičio viršijimas, kaip KET pažeidimas, pats savaime nėra būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti, o nusukimas nuo kliūties -automobilio „Alfa Romeo“, buvo sąlygotas būtent tą kliūtį sudariusiojo asmens – K. A. veiksmų. Taigi, nagrinėjamu atveju greičio viršijimas nebuvo pirminė sąlyga eismo įvykio kilimo mechanizmui prasidėti, kas rodo būtinojo priežastinio ryšio tarp V. V. KET pažeidimų ir eismo įvykio padarinių nebuvimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai kilo dėl vairuotojo V. V. apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų KET pažeidimų padarymo, t. y. kad tarp apelianto padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 str. 1 d. dispozicijoje numatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nepagrįstai konstatavus apylinkės teismo nuosprendyje, kad vairuotojo V. V. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, jis pagal BK 281 str. 1 d. pripažintas kaltu nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas, ir V. V. iš kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priėmus sprendimą dėl V. V. išteisinimo, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų atstovų pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), taip pat atmestinas reikalavimas priteisti proceso išlaidas.

Apeliantas skundą motyvuoja ikiteisminį tyrimą atlikusių tyrėjų šališkumu jo atžvilgiu, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Eismo įvykyje dalyvavusių automobilių valstybinių numerių įrašymas filmuotos vaizdo medžiagos protokole, kuomet iš vaizdo jie nėra aiškūs, nerodo tyrėjų šališkumo, nes šie duomenys (valstybiniai numeriai) bet kokiu atveju jiems buvo žinomi iš atliekamo tyrimo medžiagos. Apelianto skunde minimas byloje atliktas eksperimentas yra BPK reglamentuotas veiksmas, o tyrėjo dalyvavimas jame nėra šališkumą rodanti aplinkybė. Duomenų apie eksperimentą atlikusio tyrėjo šališkumą byloje nėra, jų nepateikė apeliantas, to nepatvirtina ir skunde dėstomi subjektyvūs, prielaidų lygmens teiginiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų D. Š. ir G. Š. atstovės pagal įstatymą I. Š. bei nukentėjusiųjų G. A. ir R. A. atstovės pagal įstatymą K. A. civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtus.

Panaikinti nuosprendžio dalį iš V. V. išieškoti proceso išlaidas valstybei.

Daiktus – automobilį „BMW 525D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas V. V., grąžinti savininkui V. V.; automobilį „Alfa Romeo “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas K. A., grąžinti savininkui A. C.; CD-R laikmenas su filmuota medžiaga, saugomas voke, esančiame bylos 2-o tomo galiniame viršelyje, palikti saugoti prie bylos.