Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-1207-798/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
e2-1207-798/2017
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00143-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Momblanas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „Bennet Distributors“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Bennet Distributors“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Momblanas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1207-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00143-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Momblanas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bennet Distributors“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Momblanas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė iškelti bankroto bylą UAB „Momblanas“. Nurodė, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo biudžetui yra 4 683,11 Eur. Atsakovė buvo 2017 m. sausio 31 d. raštu įspėta apie skolos sumokėjimą ir apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešimas įteiktas atsakovei, tačiau skola nesumokėta.Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jis yra atsakovės kreditorius ir prisijungia prie pareiškėjo prašymo iškelti atsakovei bankroto bylą, nes atsakovė neatsiskaito už nupirktas prekes.Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie įmonę. Teismo procesiniai dokumentai įmonei įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Momblanas“ bankroto bylą. Bankrutuojančios UAB „Momblanas“ administratore paskyrė MB „Penktas šansas“.Teismas nustatė, jog UAB „Momblanas“ keltina bankroto byla, nes yra pagrindas teigti, kad įmonė yra nemoki. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi kito registruotino kilnojamojo turto. Finansines atskaitomybės juridinių asmenų registrui neteikia, paskutinis pateiktas balansas yra už 2013 metus. Įmonė yra skolinga pareiškėjui ir trečiajam asmeniui, todėl nėra pagrindo abejoti pareiškėjo teiginiais, kad įmonė yra nemoki.Nagrinėjamojoje byloje atsakovės UAB „Momblanas“ nemokumą patvirtina pareiškėjo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie tai, kad bendrovė nemoka privalomų mokesčių į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, neatsiskaito su kreditore už prekes, įmonė nepateikė duomenų apie tai, kad įmonė vykdytų kokią nors veiklą ir dengtų įsiskolinimą pareiškėjui, įmonė neteikia atsakingoms institucijoms metinių finansinių atskaitomybės dokumentų. Pateikto 2013 m. balansas patvirtina, kad įmonė turi 67 101 Eur vertės turto, nuosavo kapitalo neturi, per metus mokėtinos sumos yra 33 000 Eur, o bendra skola iš viso yra 96 300 Eur. Atsakovė visiškai nereaguoja į jai siunčiamus įspėjimus apie susidariusį įsiskolinimą, neteikia dokumentų, neprašo išdėstyti mokėjimų dalimis, kas rodo įmonės vadovo abejingumą įmonės kreditorių atžvilgiu. Nors per vienerius metus mokėtinos sumos yra lygios pusei turimo turto pagal pateikto balanso duomenis, tačiau atsižvelgtina į tai, jog iš pateikto pelno nuostolių ataskaitos už 2013 metus matyti, kad įmonė 2013 metus baigė turėdama beveik 40 000 Eur nuostolį, kas leidžia teigti, kad įmonė yra nemoki. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad įmonė vėlesnių metų finansinių ataskaitų neteikia, todėl neatmetama galimybė, kad įmonės skolos viršija turimo turto vertę. Todėl teismas konstatavo, kad įmonės skolos yra didesnės nei pusė turimų lėšų ar turto. Teismas pripažino, kad UAB „Momblanas“ dėl nemokumo negali ir negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1-2 punktai). Teikti administravimo paslaugas atrinkta administratorė MB „Penktas šansas“.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Momblanas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Momblanas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: UAB „Momblanas“ 2017 m. gegužės 16 d. sumokėjo skolą trečiajam asmeniui UAB „Benet distributors“ ir įrodymus apie tai pateikia teismui.ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis nustato formalius bankroto bylos iškėlimo įmonei kriterijus: nemokumas, neatsiskaitymas su darbuotojais ir pranešimas apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto procedūra turi būti pradedama tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo kriterijus. UAB „Momblanas“ šiuo metu dirba šeši darbuotojai. Jiems kiltų didelių sunkumų įsidarbinti kitose darbovietėse, ypač ekonominio nestabilumo laikais. Valstybės finansų sistema patirs papildomą naštą, nes privalės mokėti bedarbiams pašalpas ir suteikti kitas lengvatas. Tai reiškia, kad bankroto bylos iškėlimas atsakovei pažeis viešąjį interesą ir turės neigiamą socialinę reikšmę.UAB „Momblanas“ šiuo metu vykdo veiklą, kurios pagrindė sritis – viešasis maitinimas. Prasidėjus vasaros sezonui įmonės veiklos apimtys tik didės. Šis skundas buvo parengtas skubos tvarka, todėl atsakovė negalėjo kartu pateikti teismui aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, patvirtinančių gerą įmonės finansinę padėtį ir jos mokumą 2016-2017 m. Įmonė artimiausiu metu pateiks teismui visus duomenis.Pareiškėja VSDFV Utenos skyrius nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, tačiau 2017 m. birželio 20 d. pateikė teismui informaciją, jog atsakovė šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolinga 4 671,21 Eur, iš jų: 4 497,17 Eur – įmokos, 174,04 Eur – delspinigiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliantės UAB „Momblanas“ vadovas kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, priima apelianto pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Momblanas“.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Momblanas“ yra įregistruota 2012 m. gegužės 20 d. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo biudžetui atsirado nuo 2016 m. III ketvirčio, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu šios skolos dydis yra 4 671,21 Eur. Paskutinį kartą atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė už 2013 m. Pagal šį balansą UAB „Momblanas“ 2013 m. turėjo 67 101 Lt (19 433,79 Eur) vertės turto, jos skolas sudarė 63 515 Lt (18 395,22 Eur), per vienerius metus mokėtinos skolos sudarė – 32 844 Lt (9 512,28 Eur). Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, jog šiuo metu įmonėje dirba šeši darbuotojai, taip pat, jog trečiajam asmeniui UAB „Bennet distributors“ 2017 m. gegužės 16 d. sumokėjo 161,49 Eur skolą. Tačiau atsakovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, ar yra bandoma susitarti bei atsiskaityti su didžiausiu įmonės kreditoriumi – VSDFV. Taip pat atsakovė nenurodė jokių šios skolos susidarymo bei jos nemokėjimo priežasčių. Todėl atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog jos finansinė padėtis yra gera ir ji yra moki. Atsakovė atskirajame skunde teigė, jog rengia ir pateiks teismui savo finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau iki paskirtos teismo posėdžio dienos jų taip ir nepateikė, nors šią pareigą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį turėjo įvykdyti dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmos instancijos teisme pradžios. Todėl pripažintina, kad egzistuoja tik 2013 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie, nors ir nerodo įmonės nemokumo, tačiau prie per vienerius metus mokėtinų skolų sumos (9 512,28 Eur) pridėjus nuo 2016 m. atsiradusią 4 671,21 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo biudžetui, UAB „Momblanas“ pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas atsakovei kelti bankroto bylą.Nors atsakovė nurodo, kad įmonėje dirba šeši darbuotojai ir jų atleidimas sukeltų itin neigiamas pasekmes jiems ir valstybei, tačiau aplinkybė, kad UAB „Momblanas“ nemoka įstatymo jai nustatytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir ši skola yra didelė (4 671,21 Eur), rodo, kad būtent darbuotojų teisės įmonėje nėra pakankamai saugomos ir ginamos, nes šios įmokos yra skirtos jų socialinėms garantijos užtikrinti. Todėl pripažintina, kad sistemingas privalomų įmokų Valstybinio socialinio draudimo biudžetui nemokėjimas taip pat sąlygoja nemažas visuomenės ir valstybės socialines problemas. Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, kad atsakovė turi ir daugiau kreditorių, kurie yra jai pareiškę turtinius reikalavimus (civilinė byla Nr. L2-422-477/2017). Taigi galima daryti prielaidą, kad UAB „Momblanas“ negali ir negalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog atsakovė yra iš tikrųjų pajėgi gauti tiek pelno, kad būtų laiku padengti visi kreditoriniai reikalavimai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Momblanas“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas