Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-12-28 · Byla Nr. Ik-2771-189/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2771-189/2012Sprendimas · 2012-06-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-2771-189/2012Nutartis · 2012-12-28Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-12-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-28
Bylos Nr.
Ik-2771-189/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00922-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
I. J.
Advokatai
Nerijus Stukas
Kategorijos
  • 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-2998/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00922-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 33.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant pareiškėjui D. J.,pareiškėjo atstovui advokatui Nerijui Stukui,atsakovo atstovei Eglei Toliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. J. skundu (b. l. 1?8), kurį patikslino (b. l. 67?75), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos skyriaus 2012 m. kovo 1 d. pranešimą apie paramos neskyrimą pagal paraišką pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007?2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Nr. KU-(12.196-Ua)-606 (toliau – ir Skundžiamas pranešimas);

2) įpareigoti Agentūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais svarstyti pareiškėjo 2011 m. balandžio 20 d. pateiktą paraišką pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonę) reg. Nr. 2NM-KU-11-1-003949-PR001 (toliau – ir Paraiška).

Teigė, kad atsakovas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3D-167 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007?2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles, iškraipė faktus. Paaiškino, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal 2010 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 11,00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu Zarasų raj., sav., Jakučių k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Agentūros Zarasų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą įveisti mišką ne miško žemės sklype. 2010 m. gruodžio 14 d. Zarasų rajono savivaldybės administracija pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavė leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype Nr. 159-35 (toliau – ir Leidimas), kuriuo suteikė teisę įveisti mišką 10,37 ha plote, iš kurio 4,22 ha ploto užima melioracijos griovių priežiūros juostos ir drenažo rinktuvų apsauginės juostos 15 m nuo griovio šlaito viršutinės briaunos ir po 15 m į abi puses nuo valstybei nuosavybės teise priklausančiu ir bendro naudojimo drenažu rinktuvų. Leidimas nėra panaikintas, galioja. Kartu su Paraiška pareiškėjas atsakovui pateikė Miško želdinimo ir žėlinimo projektą, kuriame nurodytas veisiamas plotas 10,37 ha, želdinamas plotas ? 3,75 ha. 2011 m. liepos 25 d. atsakymu į atsakovo paklausimą, pareiškėjas pateikė atsakingo pareigūno patvirtintą žemės sklypo planą bei patikslintą Miško želdinimo ir vėlinimo projektą (toliau – ir Projektas), kuriame atlikti šie pataisymai: želdinamas plotas – 4,1 ha; Apsaugos zonų išdėstymo bei sodmenų mišrinimo schemoje (toliau ? ir Schema) atskiru žymėjimu paženklinta bendro naudojimo drenažų užimama teritorija, kuri kartu su melioracijos griovių ir rinktuvų apsaugos zona sudaro – 4,22 ha; papildomai nurodyta, kad želdinamo sklypo atkarpoje 3?4?5?6 veisiamo sklypo plotas ? 0,65 ha, atkarpoje 6?7?8 – 0,22 ha. 2011 m. liepos 28 d. paklausimu Nr. KU-(12.196-Ua)-1703 atsakovas paprašė patikslinti pateiktus dokumentus, o 2011 m. rugsėjo 20 d. paklausimu Nr. KU-(12.196-Ua)-2212 nurodė, jog veisiamas plotas turėtų būti sumažintas, kitu atveju Paraiška bus atmesta. 2011 m. spalio 19 d. pranešimu Nr. KU-912.196-Ua)-2434 (toliau – ir 2011 m. spalio 19 d. Pranešimas) Paraiška buvo atmesta. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą, dėl 2011 m. spalio 19 d. Pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo svarstyti Paraišką. Bylai esant teisme, gautas Skundžiamas pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2011 m. spalio 19 d. Pranešimas laikomas negaliojančiu. Rėmėsi 2010 m. gruodžio 6 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. K6-440 „Dėl informacijos teikimo“, Leidimu, Zarasų rajono savivaldybės administracijos išduoto Drenažu arba melioracijos grioviais nusausinto ploto plano ištrauka, Įgyvendinimo taisyklių 3 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1—199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 priedo 3 punktu ir darė išvadą, kad prie Projekto pateiktoje Schemoje paženklinta neželdoma bendro naudojimo drenažų užimama teritorija, kuri kartu su melioracijos griovių priežiūros juostomis ir drenažo rinktuvų apsauginėmis juostomis sudaro 4,22 ha, patenka į veisiamo miško plotą. Atkreipė dėmesį, kad Skundžiamas pranešimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra neaiškus, neleidžia suvokti dėl kokių priežasčių priimtas būtent toks sprendimas, nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, joms prieštarauja.

Atsiliepimas

Agentūra, atsiliepimu į skundą (b. l. 80?81), teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo pateikta paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007?2013 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – Administravimo taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007?2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir Nuostatais. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo, planuojamo apželdinti mišku, sklypo, kadastrinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir ? Sklypas), žemės nuosavybės dokumentuose nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas ? 10,37 ha. Kartu su Paraiška pateiktame Projekte želdinamas plotas sudaro 4,10 ha, o neželdomas – 6,27 ha (15 m atstumas nuo gretimų žemės ūkio paskirties sklypų - 1,13 ha, priešgaisrinė mineralizuota juosta - 0,68 ha, kelių apsaugos zona - 0,24 ha, 15 m apsaugos zona nuo melioracijos rinktuvų ir griovių, kartu su bendruoju drenažu - 4,22 ha). Kartu su Projektu pateiktoje Schemoje nurodyta neželdoma bendro naudojimo drenažų užimama teritorija, kuri įtraukta į veisiamą plotą ir už kurią pareiškėjas prašo paramos. Pažymėjo, kad administruodama Paraišką pareiškėjui išsiuntė keturis paklausimus dėl reikiamų duomenų pateikimo/tikslinimo. Atsakydamas į juos, pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 14 d. gavo Leidimą miškui įveisti, kuriame nurodyta, kad mišką įveisti leidžiama Sklypo 10,37 ha plote. Pažymėjo, kad su projektu pateiktoje Schemoje pažymėtos „neželdomo bendro naudojimo drenažų užimama teritorija“ ir „neželdoma 15 m. melioracijos rinktuvų ir griovio apsaugos zona“ ribojasi, tačiau „neželdoma bendro naudojimo drenažų užimama teritorija“ nesiriboja su suprojektuotais želdiniais, todėl už minėtą plotą parama pagal Priemonę negali būti skiriama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nesutikus pakoreguoti Paraiškos ir Projekto duomenų ir sumažinti veisiamo miško ploto, kad atitiktų Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, parama pareiškėjui nebuvo skirta. Akcentavo, kad pareiškėjas pretendavo gauti miško įveisimo ir įveisto miško priežiūros ir aplinkosaugos išmokas veisiamam plotui – 281 990,71 Lt suma. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. spalio 19 d. Pranešimu. Skundžiamu pranešimu „Pranešimas apie paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007?2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir aplietos žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“ atmetimą“ Agentūra pareiškėją informavo 2011 m. spalio 19 d. Pranešimą laikyti negaliojančiu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu (b. l. 98?102) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Sprendime teismas rėmėsi Įgyvendinimo taisyklių 4 punkte pateiktomis „veisiamo miško“ ir „želdinamo ir (arba) želiančio ploto“ sąvokomis ir pažymėjo, kad kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos Paraiškos, jo norimas veisti plotas ? 10,37 ha, iš jo želdinamas ar želiantis – 4,1 ha. Teismas nurodė, kad iš teisės aktų nuostatų matyti, kad į veisiamo miško plotą, be kitų plotų įeina ir neapželdintos apsauginės juostos, besiribojančios su suprojektuotais želdiniais. Taigi, tam, kad neapželdintos apsauginės juostos įeitų į veisiamo miško plotą, jos būtinai turi ribotis su suprojektuotais želdiniais. Tačiau, kaip matyti iš „želdinamo ir (arba) želiančio ploto“ sąvokos, prie želdinių plotų nepriskirtini neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo atsisakyta skirti paramą dėl to, kad neželdoma bendro naudojimo drenažų užimama teritorija nesiriboja su teritorija, kurioje galimas želdinimas. Teismas konstatavo, kad kaip matyti iš Schemos, neželdoma bendro naudojimo drenažų užimama teritorija ribojasi su neželdoma 15 m melioracijos rinktuvų ir griovio apsaugos zona, kuri, kaip matyti iš „Želdinimo ir želiančio ploto“ sąvokos nepriskirtina plotui, kuriame sodinami sodmenys ir miškas, t. y. želdinamam ir (arba) želiančiam plotui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėtų prašyti paramos už visą jo norimą želdinti plotą tik tuo atveju, jei plotas būtų besiribojantis su projektuojamais želdiniais, tačiau šiuo atveju plotą skiria plotas „Neželdoma 15 m. melioracijos rinktuvų ir griovio apsaugos zona“, kuris, pagal Įgyvendinimo taisyklių 4 punkte nustatytą „Želdinamo ir (arba) želiančio“ ploto sąvoką, negali būti želdinių plotu. Darė išvadą, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą bei teisinį reglamentavimą, atsakovas pagrįstai 2012 m. kovo 1 d. sprendimu, įformintu pranešimu Nr. KU-(12.196-UA)-606, pareiškėjo paraišką atmetė. Pareiškėjo argumentas, kad Skundžiamas pranešimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes yra neaiškus, neleidžiantis pareiškėjui suvokti, kokios priežastys lėmė būtent tokį sprendimą, atmestas kaip yra nepagrįstas, teismui konstatavus, kad Skundžiamas pranešimas atitinka tokio pobūdžio individualiam aktui keliamus reikalavimus. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas įtikinamais įrodymais nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių bei nepaneigė oficialiuose dokumentuose įtvirtintų faktinių aplinkybių, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Skundžiamą pranešimą netenkinamas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Agentūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais svarstyti pareiškėjo Paraišką pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos Priemonę patikrinimo.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107?110), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Skundžiamą pranešimą ir įpareigoti Agentūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais svarstyti pareiškėjo pateiktą Paraišką.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paraiškos dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007?2012 metų programos Priemonę vertinimą. Pažymi, kad pagal Administravimo taisyklių 39 punktą, paraiškos vertinimas turi būti atliekamas pagal paraiškos metu galiojusias taisykles. Sistemiškai aiškindamas Įgyvendinimo taisyklių 3 punkte pateiktą veisiamo miško plotą sąvoką, daro išvadą, kad į veisiamo miško plotą patenka ir neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų. Šios teritorijos įtraukimui į veisiamo miško plotą būtina viena sąlyga – žemės sklype, kuriame siekiama įveisti mišką, žemės ruožų prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų plotas turėjo būti nustatytas savivaldybės vykdomosios institucijos. Pažymi, kad Leidimas miškui įveisti pareiškėjui išduotas remiantis byloje esančiu 2010 m. gruodžio 6 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. K6-440 ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos išduotomis Miško įveisimo šiame plote techninėmis sąlygomis. Leidime užfiksuotas tikslus žemės sklypo neapželdintas žemės ruožų melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų plotas kartu su melioracijos griovių priežiūros juostomis bei drenažų rinktuvų apsauginėmis juostomis, t. y. 4,22 ha. Atsižvelgiant į šiuo dokumentus, žemės ruožų prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų plotas parengtame patikslintame Projekte įtrauktas į veisiamo miško plotą pagrįstai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neželdomos bendro naudojimo drenažų užimamos teritorijos įtraukimas į veisiamo miško plotą negalimas, nes jis pagal Schemą nesiriboja su projektuojamais želdiniais. Teigia, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškino sąvokos „veisiamo miško plotas“ turinį, nes iš šios sąvokos apibrėžimo Įgyvendinimo taisyklėse matyti, kad reikalavimas ribotis su žemės sklype projektuojamais želdiniais taikytinas neapželdintoms juostoms. Nagrinėjamu atveju Schemoje suformuotos melioracijos griovių priežiūros bei drenažo rinktuvų apsauginės juostos ribojasi su projektuojamais želdiniais. Pažymi, kad teisės aktai nenumato sąlygos, kad žemės sklypo neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių ribotųsi su projektuojamais želdiniais, o Schemoje pavaizduota neželdoma naudojimo drenažų užimama teritorija patenka būtent į šią kategoriją. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatų, kurių reikalavimus, pagal Įgyvendinimo taisykles, turi atitikti parengtas Miško želdinimo ir vėlinimo projektas, 6 priedo 3 punkte esanti sąvoka „veisiamo miško plotas“ iš esmės analogiška esančiai Įgyvendinimo taisyklėse. Dėl šios priežasties, apelianto patikslintas Projektas (jo sprendiniai) atitiko Nuostatų reikalavimus. Remiantis nurodytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neteisingai nustačius teisės aktuose apibrėžtą sąvoką „veisiamo miško plotas“ sudarančias neapželdintas Sklypo teritorijas.

Atsiliepimas

Agentūra, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 118?119), teismo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas analogiškais, atsiliepime į skundą pateiktiems, argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 121?122), kuriuo prašo D. J. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su visais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie patvirtina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai (plečiamai) aiškino ginčui aktualiuose teisės aktuose įtvirtintą sąvoką „veisiamo miško plotas“, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo dalies, už kurią gali būti skiriama parama pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007?2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, ploto.

Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007?2013 metų programos administravimo taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007?2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, nuostatos.

Veisiamo miško ploto, už kurį ir skiriama parama, sąvoka pateikta Įgyvendinimo taisyklių 4 punkte, pagal kurį, veisiamo miško plotas ? miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytas plotas, kurį sudaro suprojektuoti miško želdiniai ir (arba) žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, elektros perdavimo linijų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, einančios per projektuojamus želdinius ir (arba) žėlinius, neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų (pagal savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas sąlygas), neapželdintinos apsauginės juostos, besiribojančios su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais prie kelių ir vandens telkinių, neapželdintos juostos, suprojektuotos šalia kitų žemės ūkio paskirties žemės savininkų sklypų, besiribojančių su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais.

Tame pačiame punkte apibrėžta ir želdinių ir (arba) želiančių plotų (pagal Priemonę) sąvoka – plotas, kuriame sodinami sodmenys ir (arba) želia miškas (išskyrus priešgaisrines mineralizuotas juostas, elektros perdavimo linijų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasas, einančias per projektuojamus želdinius ir (arba) žėlinius, neapželdintus žemės ruožus prie melioracijos griovių arba drenažo rinktuvų (pagal savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas sąlygas), neapželdintas apsaugines juostas, besiribojančias su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais prie kelių ir vandens telkinių, neapželdintas juostas, suprojektuotas šalia kitų žemės ūkio paskirties žemės savininkų sklypų, besiribojančių su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas į veisiamo miško plotą, už kurį prašo paramos, nepagrįstai įtraukė neželdomą bendro drenažo teritoriją, todėl remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 4, 9.6, Nuostatų 19 ir 20 ir Administravimo taisyklių 197.2.11 punktais Paraiška buvo atmesta.

Tai, kad pareiškėjas į veikiamo miško plotą įtraukė neželdomą bendro drenažo teritoriją, akivaizdžiai matyti iš byloje esančios ginčo sklypo schemos (b. l. 23, 36). Šiaurinėje sklypo dalyje esanti „neželdoma bendro naudojimo drenažų užimama teritorija“ (trečias schemos legendos simbolis) ribojasi su „neželdoma 15 m. melioracijos rinktuvų ir griovio apsaugos zona“ (šeštas schemos legendos simbolis). Tam, kad apsauginės juostos butų priskirtos prie veisiamo miško, jos turi ribotis su želdinamu plotu. Nagrinėjamu atveju, nors šios zonos ribojasi tarpusavyje, tačiau „neželdoma bendro naudojimo drenažų užimama teritorija“ (trečias schemos legendos simbolis) nesiriboja su suprojektuotais želdiniais (pirmas ir antras legendos simboliai), todėl nepatenka į veisiamo miško ploto sąvoką. Atitinkamai šį sklypo dalis, skaičiuojant veisiamo miško plotą, pagal kurį ir apskaičiuojama paramos suma, negali būti įtraukta. Aptartas rašytinis įrodymas akivaizdžiai patvirtina.

Pareiškėjui, net ir po keturių atsakovo siųstų paklausimų dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo (b. l. 38?42; 44; 46) Paraiškoje ir Projekte neatlikus atitinkamų korekcijų, atsakovas pagrįstai neskyrė paramos ir Paraišką atmetė, remdamasis Skundžiamame pranešime (b. l. 9?12) nurodytomis paramos skyrimui aktualių teisės aktų nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde apelianto daroma išvada, jog sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo taisyklėse pateiktą veisiamo miško sąvoką, darytina išvada, kad neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių ar drenažo rinktuvų patenka į veisiamo miško plotą su sąlyga, kad žemės sklype, kuriame siekiama įveisti mišką, žemės ruožų prie melioracijos griovių ar drenažo rinktuvų plotas nustatytas savivaldybės vykdomosios institucijos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, aptariama Įgyvendinimo taisyklių nuostata neželdomą bendro naudojimo drenažų užimamą teritoriją veisiamam miškui priskiria tuo atveju, jei: pirma, ji nustatyta pagal savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas sąlygas; antra, ji ribojasi su suprojektuotais želdiniais ir (arba) žėliniais prie kelių ir vandens telkinių. Tik šių sąlygų visuma leidžia neapželdintus žemės ruožus prie melioracijos griovių ir drenažo rinktuvų laikyti veisiamo miško plotu. Nors vienos jų nesant, tokia sklypo dalis negali būti laikoma veisiamo miško plotu. Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, kad pareiškėjo pateiktame 2010 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus leidime (b. l. 19), išduotame pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos kaimo plėtros skyriaus 2010 m. gruodžio 6 d. raštą (b. l. 18) nurodyta, kad miškas gali būti veisiamas 10,37 ha plote, aptariama neželdomo bendro naudojimo drenažų užimama teritorija, pagal Įgyvendinimo taisyklėse pateiktą veisiamo miško ploto sąvoką, į jį nepatenka, ir parama pagal Priemonę už ją negali būti mokama. Analogiškai aiškintinas ir taikytinas ir apelianto nurodytas Nuostatų 6 priedo 3 punktas, kuriame nurodoma, kas įtraukiama į veisiamo miško plotą.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino veisiamo miško sąvoką. Apeliacinės instancijos teismas, su pirmosios instancijos teismo išvada dėl veisiamo miško ploto sąvokos aiškinimo sutinka, remiantis aukščiau nurodytus argumentais.

Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nebepateikė argumentų, dėl Skundžiamo pranešimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems reikalavimams individualiems administraciniams aktams, teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi Skundžiamą pranešimą, pažymi, kad jis yra aiškus, suprantamas, motyvuotas, pagrįstas Paraiškos administravimo metu nustatytomis aplinkybėmis, neprieštarauja teisės aktams, atitinka visus, tiek Viešojo administravimo įstatyme, tiek skunde nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse įtvirtintus, tokio pobūdžio teisės aktams keliamus reikalavimus. Atitinkamai remiantis šiais pareiškėjo skunde nurodytais argumentais jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Konstatavus, kad Skundžiamas pranešimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti nėra pagrindo, atmestinas ir antrasis išvestinis pareiškėjo reikalavimas ? įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais svarstyti pareiškėjo Paraišką.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė