- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- II-77-229/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00182-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Pareiškėjas
- V. P.
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio m. ir r. PK), įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio m. ir r. PK 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio m. ir r. PK 2017 m. lapkričio 27 d. gautas V. P. prašymas, kuriame buvo nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 26 d. apie 05.40 val. Panevėžyje, Klaipėdos g. 103 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sėdėjo automobilyje „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai vienas iš dviejų pro šalį ėjusių iš pažiūros neblaivių vaikinų ranka trenkė į automobilio keleivio pusės veidrodėlį ir jį apgadino. V. P. prašyme nurodė, kad dėl veidrodėlio apgadinimo jam padaryta 75 Eur dydžio turtinė žala ir prašė nustatyti pažeidimą padariusį asmenį, jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti jam padarytą žalą. Skundžiamu nutarimu Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. I. nusprendė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos konstatavusi, kad automobilio veidrodėlį apgadinusio asmens – E. B. veiksmuose dėl įstatymo spragos nėra administracinio nusižengimo, nei baudžiamojo nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu 2017 m. gruodžio 1 d. institucijos nutarimu, V. P. pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir E. B. atžvilgiu pradėti administracinę teiseną pagal administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 26 d. apie 05.40 val. sėdėjo jam priklausančiame automobilyje „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Panevėžyje, Klaipėdos g. 103. Atvykęs į darbą, išjungė automobilio variklį ir ruošėsi išlipti iš automobilio. Besėdėdamas automobilyje, pamatė ateinančius du neblaivius vyriškius. Aukštesnis vyriškis garsiai keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir ar ranka, ar koja smūgiavo į jo automobilio keleivio pusės šoninį veidrodėlį. Mano, kad vaikinai jo automobilyje nepastebėjo. Po to, kai automobilio veidrodėlis buvo nublokštas ant asfalto, atsidarė automobilio dureles ir pradėjo vaikinus vytis. Aukštesnio nepavijo, jis pabėgo, o kitą pradėjo sekti. Paskambinęs policijai pranešė, kad vienas iš vaikinų eina link prekybos centro „Babilonas“. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo automobilio veidrodėlį numušęs asmuo yra E. B.. Kadangi, kaip kad nurodyta skundžiamame nutarime, E. B. veiksmai dėl įstatymo spragos neužtraukia nei administracinės, nei baudžiamosios atsakomybės, prašo E. B. atžvilgiu pradėti administracinę teiseną pagal ANK 481 straipsnį už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė E. B. vartojamais necenzūriniais žodžiais bei tyčiniais veiksmais sugadinant svetimą turtą, atliktais esant neblaiviam.
V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko skunde išdėstytas aplinkybes ir motyvus ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir patraukti E. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį, administracinio nusižengimo byloje išsprendžiant ir jam padarytos 75,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo klausimą. Papildomai paaiškino, kad veidrodėlio nepasikeitė, su apgadintu automobiliu šiuo metu nevažinėja. Nors žalą padaręs asmuo – E. B. žadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau iki šiol neatlygino. Pareiškėjas siuntė E. B. laišką registruotu paštu, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įvyko aptariamas įvykis, nefilmuojama, įvykio daugiau niekas nematė.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame atsiliepime nutarimą priėmusi institucija prašo V. P. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad šiuo atveju viešoji tvarka pažeista nebuvo, kadangi patį įvykį matė tik pats pareiškėjas. Prašo skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ANK 641 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nors skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atsiliepime nurodoma, kad E. B. savo veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia suabejoti tokios išvados pagrįstumu.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais pažeidžiama visuomenės rimtis ar tvarka. ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, jog pažeidimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Todėl visais atvejais, kvalifikuojant pažeidimo veiksmus pagal ANK 481 straipsnį, būtina nustatyti, kokie pažeidėjo veiksmai sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. kokie veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenei. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir norėtų taip veikti. Tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą, svarbiausia nustatyti chuliganiškas paskatas – tam tikros veikos darymo priežastis, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomenei ir visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – straipsnio dispozicijoje numatytų neteisėtų veiksmų, trikdančių visuomenės rimtį ar tvarką, atlikimą viešoje vietoje. Pagal viešosios vietos interpretaciją – viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.
Byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad pareiškėjui V. P. priklausantis turtas buvo apgadintas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Maxima“ adresu Panevėžys, Klaipėdos g. 103, t. y. neabejotinai viešoje vietoje. Pirminiame prašyme V. P. nurodė, kad abu jaunuoliai, kurie ėjo link jo automobilio, buvo stipriai neblaivūs. Aplinkybę, kad vaikinai iš pažiūros atrodė neblaivūs, V. P. pakartojo ir teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu. Apklausiamas E. B. patvirtino, kad prieš įvykį su S. K. vartojo alkoholinius gėrimus. E. B. taip pat parodė, kad eidamas pro aikštelėje stovėjusį automobilį „Nissan“ koja spyrė į automobilio keleivio pusės šoninį veidrodėlį. E. B. paaiškino, kad nežino, kodėl taip pasielgė, gal norėdamas pasirodyti prieš draugą S. K.. Iš 2017 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio A. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnų sulaikytas S. K. teigė, kad automobilio veidrodėlį numušė E. B., taigi, įvykį matė ne tik V. P., kaip kad nurodoma institucijos atsiliepime, bet ir S. K.. Be to, iš V. P. nurodomų įvykio aplinkybių yra aišku, kad jo rimtis buvo sutrikdyta.
Teismas sutinka su institucijos skundžiamame nutarime nurodytais argumentais dėl to, kad aptariamo įvykio metu buvo tam tikra įstatymo spraga tarp ANK ir BK nuostatų. Pagal BK 187 straipsnį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, galiojusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).
Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nagrinėjamo įvykio momentu, t. y. 2017 m. lapkričio 26 d., buvo 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (toliau – BBND).
Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą iki 2018 m. sausio 1 d. kilo, kai buvo sunaikinamas ar sugadinamas svetimas turtas, kurio vertė viršijo 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur), bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur). Pagal šio straipsnio 3 dalį atsakomybė kildavo, kai sunaikinamas ar sugadinamas nedidelės vertės svetimas turtas, t. y. kai jo vertė viršijo 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršijo 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnį, atsakomybė kyla, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno BBND, kuris 2017 m. lapkričio 26 d. buvo 37,66 Eur. Taigi, už nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą atsakomybė taikoma tada, kai padaryta žala neviršija 1 BBND. Nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios aplinkybės, kad E. B. neteisėtais veiksmais padaryta žala (75 Eur) viršija 1 BBND, tačiau neviršija 3 BBND ir jokia atsakomybė už tokius veiksmus nėra numatyta.
Tokia situacija, kai tyčia sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 1 BBND, tačiau neviršija 3 BBND, neužtraukia jokios atsakomybės, laikytina įstatymo spraga, tačiau šioje situacijoje ji negali lemti asmens padėties neteisėto pasunkinimo. Dėl to, remiantis išdėstytu, administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ANK 115 straipsnį E. B. atžvilgiu nebuvo pradėta teisėtai ir pagrįstai, tačiau tokia įstatymo spraga nešalina galimybės institucijai spręsti klausimą dėl administracinių nuobaudų taikymo E. B. už viešosios tvarkos pažeidimą bei neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje (ANK 481, 484 straipsniai), o nukentėjusiajam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka iš kalto asmens išieškoti padarytą žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
V. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. I. 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir grąžinti bylą šiai institucijai iš naujo tirti ir procesiniam sprendimui priimti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.