Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nr.1A - 555 - 383/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2.; 1.2.14.1.2. Pranešėjas V. Vitunskas

2008 m. lapkričio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjams advokatams Georgijui Zavtrakovui, Vladimirui Buslovičiui, išteisintiesiems A. P., S. Ž., I. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-07-28 nuosprendžio, kuriuo:

I. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisintas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

A. P. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisintas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

S. Ž. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisintas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinis ieškinys dėl 529,39 Lt priteisimo iš I. K., A. P. ir S. Ž. atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., A. P. ir S. Ž. buvo išteisinti iš kaltinamo, kad jie 2008 m. sausio 23 d. apie 23 val. 10 min. tarpstotėje Žasliai - Kaišiadorys, 61 kilometre, Kaišiadorių r., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pažeisdami šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro sistemą ir išleisdami pro ją į penkias plastmasines talpas, pagrobė 169,5 kg dyzelino, priklausančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui, tuo padarydami AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui 566,13 Lt turtinę žalą.

Skunde nurodoma, jog teismas, išteisindamas I. K., A. P. ir S. Ž. dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d., dėl to, kad jie 2008-01-23 apie 23.10 val. tarpstotėje Žasliai – Kaišiadorys, 61 kilometre, Kaišiadorių r., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pažeisdami šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro sistemą ir išleisdami pro ją į penkias plastmasines talpas, pagrobė 169,5 kg dyzelino, priklausančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui, padarydami 566,13 Lt turtinę žalą, nurodė, kad neginčijamų įrodymų, jog šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro sistema būtų pažeista kelio atkarpoje tarp Vaidotų geležinkelio stoties ir tarpstotės Žasliai - Kaišiadorys, nėra, be to, byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismas kritiškai vertino liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymus, kaip neparemtus ir nepatvirtintus kitais duomenimis, kadangi liudytojai negalėjo nurodyti traukinį identifikuojančių požymių. Be to, nėra jokių duomenų, kad būtent A. P. ar S. Ž. pilnas talpas išmetė iš traukinio. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi kaltinamųjų A. P. ir S. Ž., liudytojo R. S. parodymais. Kaltinamojo I. K. parodymų, kurie bylos eigoje keitėsi, teismas nevertino jo kaltės neginčijamu įrodymu. Dėl to teismo išvada, jog nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad I. K., A. P. ir S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Skunde nurodoma, kad liudytojai K. Č., J. V. ir T. S. davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka baudžiamojoje byloje surinktus duomenis. Be to, tai, jog liudytojai negalėjo identifikuoti traukinio, į kurį buvo perduotos ir iš kurio buvo išmestos talpos su dyzelinu, negali būti vertinama kaip neišsamūs parodymai, kadangi nei vienas iš liudytojų nėra geležinkelietis ir akivaizdu, kad neturint specialaus išsilavinimo, sudėtinga arba beveik visai neįmanoma nurodyti traukinio skiriamuosius ženklus. Be to, liudytojo K. Č. nurodytas netikslus laikas pagal jo mobilaus ryšio telefoną, negali būti laikomas svarbia aplinkybe abejoti liudytojo parodymais. Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, jog neišjungus traukinio variklio, neįmanoma leisti dyzelinį kurą. Teismas rėmėsi tik liudytojo R. S. parodymais, nepaskyręs ekspertizės galimiems būdams išleisti kurui iš traukinio, veikiant varikliui, nustatyti. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog kaltinamųjų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie ne tik nepatvirtinti baudžiamosios bylos medžiaga, bet kaltinamojo I. K. nurodytos aplinkybės buvo paneigtos ikiteisminio tyrimo metu. Skunde nurodoma, jog netikėti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ tikrai patyrė žalą, jei taip, tai kokio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, neturi reikšmės, ar pavogtas dyzelinas yra iš sutaupyto, ar iš pereikvojimui skirto rezervo, kadangi net ir sutaupytas dyzelinas bet kokiu atveju priklauso ne mašinistui, o AB „Lietuvos geležinkeliai“. Spręsdamas žalos klausimą teismas rėmėsi vien tik teoriniais skaičiavimais. Apelianto nuomone, AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinis ieškinys dėl žalos dydžio yra pagrįstas baudžiamosios bylos medžiaga ir yra tenkintinas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį ir nepagrįstai išteisino I. K., A.P. ir S. Ž., nenustačius, kad padaryta veika, numatyta LR BK 178 str. 2 d.

Teisėjų kolegijai priimtinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismo išvada dėl to, kad nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad I. K., A. P. ir S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., prieštarauja bylos medžiagai. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymai yra neparemti ir nepatvirtinti kitais duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paminėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tačiau nepakankamai išsamūs ir tikslūs, kadangi jie, teigdami, kad talpos buvo perduotos ir išmestos iš to paties traukinio, negalėjo nurodyti traukinį identifikuojančių požymių.

Liudytojas K. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jis ir J. V. bei T. S. matė, kaip dienos metu I. K. sukrovė 6 tuščias talpas į automobilį, suprato, kad talpos yra tuščios iš to, kaip lengvai I. K. jas kėlė. Apie 22 val. I. K. iš kiemo išvažiavo ir nuvažiavo iki Panerių stoties. Vėliau jie visą laiką sekė I. K. iki geležinkelio, kur matė, kaip surištas talpas apie 21.55 val. I. K. perdavė į pravažiuojantį traukinį. Po to automobiliu nuvažiavo Žaslių link, kur sustojęs prie geležinkelio bėgių pravažiuojančiam traukiniui žibintuvėliu davė signalą ir iš traukinio buvo išmestos 5 plastikinės talpos, pripildytos dyzeliniu kuru. Visą laiką minėti liudytojai I. K. sekė iš paskos ir nurodė, kad automobilyje jis buvo vienas. Stebėdami per naktinio matymo žiūronus jie pamatė, kad išmestas talpas I. K. susirinko, nunešė prie savo automobilio ir vieną talpą jam įdėjus į automobilį, jis minėtų liudytojų buvo sulaikytas (t. 2, b. l . 34).

Liudytojas J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008-01-23 I. K. buvo pastebėtas, jog jis kraunasi į automobilį tuščią tarą. Tai, jog tara buvo tuščia, liudytojui buvo matyti iš to, kaip lengvai I. K. ją krauna į savo automobilį. Tos pačios talpos buvo perduotos į lokomotyvą, kitų jis perduoti negalėjo, nes buvo sekamas. Vieną talpą I. K. įdėjo į mašiną ir tada privažiavo arčiau, kuomet prisistatė įvykio liudytojai, iškvietė policiją. Traukinio numerio liudytojas nurodė neįsidėmėjęs, tik pagal kelionės laiką buvo nustatyta, jog tai A. P. ir S. Ž. vedamas šilumvežis. Jog tai tas pats traukinys, nustatė policija (t. 2, b. l. 35-36).

Liudytojas T. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su kitais liudytojais patruliavo prie Salininkų ir, gavę skambutį, nuvažiavo pažiūrėti prie I. K. namų. I. K. pasiėmė tuščias talpas, susikrovė į automobilį ir išvažiavo link Panerių. Apie 22 val. talpas, sujungtas lanku, jis perdavė į pravažiuojantį lokomotyvą. Tada I. K. nuvažiavo Kauno pusės link, liudytojai jį sekė, važiavo iš paskos. Prie Žaslių stoties yra apsisukimas, jis ten ir sustojo, paskui truputį pasuko į kairę, išjungė šviesas, paskui privažiavo arčiau geležinkelio, po to privažiavęs traukinys pristabdęs išmetė talpas, o I. K. pradėjo jas rinkti, kai vieną įkėlė į automobilį, tuomet liudytojas iššovė ir jie pribėgo prie I. K.. Šilumvežio numerio liudytojas neįsidėmėjo, tai nustatė policija pagal vykimo laiką. Kad tai tas pats traukinys, liudytojas atpažino pagal tas pačias tuščias talpas, kurias I. K. perdavė, o paskui iš traukinio buvo išmestos (t. 2, b. l. 36).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis I. K. paaiškino, kad specialiai pritaikytą tarą, kuri nesudūžta metama iš aukščio, bei specialų įtaisą surišti talpas, rado miške. Kad dyzeliną pirko kuro kolonėlėse, ir kad tą kurą vežė palikti saugoti pas svainį. Kad svainio neradęs, jo paprašė nepažįstamas asmuo, kurį vežė į nurodytą vietą. Kad prie geležinkelio asmenys iš jo automobilio išmėtė dyzeliną ir paskui jam liepė sukrauti, jį fotografavo. Jis dyzelino nevogė.

Iš specialisto išvados Nr. 11-460(08) matyti, jog tikėtina, kad dyzelino pavyzdžiai paimti iš I. K. yra iš šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro bakų A ir B (t. 1, b. l. 64-67), be to šilumvežio Nr. 2M62-0021 apžiūros protokole nurodoma, jog minėto šilumvežio kuro sistemoje rasti užsandarinimo pažeidimai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai patikėjo kaltinamojo I. K. iškelta versija. Jo versiją paneigia objektyvios aplinkybės bei tiesiogiai stebėję I. K. veiksmus liudytojai K. Č., J. V., T. S.. Objektyvi aplinkybė yra ta, kad dyzelinas buvo supiltas į specialias talpas, kurios atsparios smūgiui jas metant iš aukščio. Taip pat kaltinamojo automobilyje rastas specialus įtaisas, skirtas sukabinti tuščias talpas ir jas iškarto paduoti į važiuojantį traukinį. Kaltinamasis teigė, kad dyzeliną vežė pas svainį padėti, tačiau jis negalėjo nurodyti nei gatvės, nei namo numerio. Be to, jo versiją, kad jis dyzeliną yra supirkęs kuro kolonėlėse, paneigia iš kuro kolonėlių gauta filmuota medžiaga.

Įvertinant visa išdėstyta aukščiau, pagrįstai galima teigti, jog teismo išvada, kad liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymai vertintini kritiškai, kaip neparemti ir nepatvirtinti kitais duomenimis, prieštarauja bylos medžiagai, tokiu būdu yra neteisinga. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymai yra neišsamūs, kadangi liudytojai negalėjo identifikuoti traukinio, į kurį buvo perduotos ir iš kurio buvo išmestos talpos su dyzelinu. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad minėti liudytojai traukinį matė tamsoje, be to, nei vienas iš liudytojų nėra geležinkelietis, dėl ko yra akivaizdu, kad neturint specialaus išsilavinimo sudėtinga arba beveik neįmanoma nurodyti traukinio skiriamuosius ženklus. Teismas teisingai pastebėjo, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą, tarnybiniame pranešime buvo nurodytas kito traukinio numeris – šilumvežis Nr. 2M62UM-0383. Policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė vieną iš dviejų tuo kelio ruožu pravažiavusių traukinių. Pradėjus ikiteisminį tyrimą stotyje buvo patikrinti abu traukiniai, iš kurių galėjo būti padaryta vagystė. Patikrinimo rezultate nustatyta, kad vagystė galėjo būti padaryta iš šilumvežio Nr. 2M62-0021, kuriame ir rasti užsandarinimo pažeidimai, kai tuo tarpu apžiūrėjus šilumvežį Nr. 2M62UM-0383, nustatyta, kad jokių pažeidimų nėra (t. 1, b. l. 17-20). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymus, kurie nurodė esmines bylos aplinkybes: kad jie pastoviai stebėjo kaltinamąjį I. K., kad kaltinamasis pasikrovė į automobilį kuro talpas, kad tas sukabintas talpas padavė į šilumvežį, kad sekė kaltinamąjį iki Žaslių geležinkelio, kad iš pravažiuojančio traukinio buvo išmestos dyzelino talpos, kad kaltinamasis pradėjo krauti į automobilį talpas su dyzelinu. Apylinkės teismas šių nurodytų esminių bylos aplinkybių nevertino, o vertino neesmines, - kad liudytojai negalėjo identifikuoti traukinio. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. nurodytos esminės įvykio aplinkybės nekelia jokių abejonių dėl jų objektyvumo ir įrodytumo.

Teisėjų kolegijai priimtinas apeliacinio skundo argumentas, jog tai, kad liudytojas K. Č. nurodė, jog talpos buvo perduotos 21.55 val., kai tuo tarpu iš greitmačio juostos šifravimo pažymos matyti, jog A. P. ir S. Ž. vedamas traukinys tuo metu stovėjo, kad praleistų kitą traukinį ir pajudėjo tik 21.57 val., negali būti vertinama kaip įrodymas, kadangi liudytojas laiką užfiksavo pažiūrėjęs į mobilaus ryšio telefoną, dėl ko negalima tvirtai teigti, kad pats telefonas tuo metu rodė tikslų laiką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog pagrindo teigti, kad neteisingas laiko nurodymas yra aplinkybė, dėl kurios yra pagrindas abejoti liudytojo parodymais, nėra.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuojamo nusikaltimo, kadangi po kelionės perduodant šilumvežį, jis buvo patikrintas, jokių gedimų nenustatyta, o užsandarinimo pažeidimai nustatyti tik perėmus traukinį kitam mašinistui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas R. S. nurodė, kad traukinio patikrinimui yra skirta nepakankamai laiko, jo pilnai patikrinti dėl laiko stokos neįmanoma, o užsandarinimo pažeidimai buvo padaryti po grindimis, todėl jie tiesiog liko nepastebėti. Tačiau, atlikus išsamų patikrinimą, buvo nustatyti kuro talpų sandarinimo pažeidimai.

Taip pat nepagrįstas išteisinamojo nuosprendžio teiginys, jog neišjungus traukinio variklio leisti dyzelinį kurą neįmanoma. Liudytojas R. S. patvirtino, kad galimi kuro leidimo būdai, kaip pavyzdžiui per manometrą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,- nors kaltinamieji A.P. ir S. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė kaltę, nepaaiškino dyzelino išleidimo iš kuro sistemos rezervuarų būdo, - kad ikiteisminio tyrimo metu šio būdo nepavyko nustatyti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad dyzelinas buvo pagrobtas iš šilumvežio kuro sistemos rezervuarų.

Be to, I. K. nurodė, jog dyzeliną įsigijo degalinėje, ikiteisminio tyrimo metu pateikė pirkimo čekius. Tačiau patikrinus degalinės vaizdo įrašą, nustatyta, kad čekyje nurodytu laiku vienu atveju degalus pirko moteris, kuri sėdosi į automobilį valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) o kitu atveju atėję pėsti vyriškiai (tarp jų I. K. taip pat nebuvo) (t. 1, b. l. 116-118).

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymais, jog I. K. perdavė į pravažiuojantį traukinį tuščias talpas, kurios buvo pripildytos dyzelinu ir išmestos iš traukinio. Minėtas talpas I. K. surinkus ir bededant jas į savo automobilį, jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, kurie visą įvykį stebėjo, ir tokiu būdu buvo įvykdyta dyzelino vagystė iš šilumvežio. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų kaltės, privalėjo vadovautis ne tik kaltinamųjų parodymais, tačiau ir liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Baudžiamojoje byloje, kurioje I. K., A. P. ir S. Ž. kaltinami savo neteisėtais veiksmais, tai yra pavogdami 169.5 kg dyzelino, padarę AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui 566.13 Lt žalą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė civilį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl I. K., A. P. ir S. Ž. padarytos veikos, atmetė AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinį ieškinį dėl 529.39 Lt priteisimo iš I. K., A. P. ir S. Ž., nurodydamas, jog kyla abejonių, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ tikrai patyrė žalą. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas argumentas, jog yra neaišku, ar nusikalstama veika padaryta kokia nors žala ir nėra žinomas jos dydis, nepagrįstas baudžiamosios bylos medžiaga, todėl atmestinas. Sulaikius I. K. ir paėmus pas jį rastą dyzeliną, jis buvo apžiūrėtas, pasvertas, nustatytas jo kiekis ir kaina. 2008-02-08 svėrimo akte nurodoma, jog įvykio vietos apžiūros metu pas I. K. rasta 169.5 kg dyzelino (t. 1, b. l. 21), kurio vertė 566.13 Lt. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, neturi reikšmės, ar pavogtas dyzelinas yra iš sutaupyto, ar iš pereikvojimui skirto rezervo, dėl ko akivaizdu, kad net ir sutaupytas dyzelinas bet kokiu atveju priklauso ne mašinistui, o AB „Lietuvos geležinkeliai“. Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo 2008-02-06 rašto Nr. 2(LT-1)-330 matyti, jog 2008-01-23 šilumvežio Nr. 2M62-0021 brigada pereikvojo 120 kg dyzelinio kuro, kurio kaina tuo metu buvo 3,32 Lt už kg (t. 1, b. l. 35). Be to, 2008-01-23 mašinisto kelialapis Nr. 2056 parodo, kad šilumvežio Nr. 2M62-0021, kurį vedė mašinistas A. P. ir mašinisto padėjėjas S. Ž., norminės kuro sąnaudos yra 1644, o faktinės – 1764 (t. 1, b. l 43). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, spręsdamas žalos dydžio klausimą, nepagrįstai rėmėsi vien tiktai teoriniais skaičiavimais paremtu kuro kiekiu dėl galimo pereikvojimo ar sutaupymo, bet visiškai nepasisakė dėl surasto ar pasverto dyzelino kiekio, kuris ir nurodo, kiek dyzelino buvo pavogta ir kokio dydžio žala buvo padaryta. Vadovaujantis paminėtomis aplinkybėmis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinis ieškinys dėl žalos dydžio yra pagrįstas baudžiamosios bylos medžiaga ir yra tenkintinas.

Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepilnai įvertino byloje esančius duomenis: liudytojų K. Č., J. V. ir T. S. parodymus, specialisto išvadą Nr. 11-460(08), 2008-02-08 svėrimo aktą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo 2008-02-06 raštą, 2008-01-23 mašinisto kelialapį Nr. 2056, ir taip padarė klaidingą išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad I. K., A. P. ir S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kolegija, išanalizavusi liudytojų parodymus, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog I. K., A. P. ir S. Ž. 2008 m. sausio 23 d. apie 23 val. 10 min. tarpstotėje Žasliai - Kaišiadorys, 61 kilometre, Kaišiadorių r., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pažeisdami šilumvežio Nr. 2M62-0021 kuro sistemą ir išleisdami pro ją į penkias plastmasines talpas, pagrobė 169,5 kg dyzelino, priklausančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui, tuo padarydami AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depui 566,13 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Įvertinant visa išdėstyta aukščiau, pirmos instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas, ir dėl I. K., S. Ž. ir A. P. padarytos nusikalstamos veikos priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, jog I. K., A. P. ir S. Ž. nesigaili, nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgia į tai, jog A. P. ir S. Ž. yra jauno amžiaus, anksčiau neteisti, turi mažamečių vaikų, jų nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra labai didelė. I. K. anksčiau teistas 2 kartus, teistumai išnykę. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, kaltinamiesiems skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-07-28 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

I. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6500 litų baudą (50 BBD (MGL ).

S. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 5200 litų baudą (40 BBD (MGL).

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 5200 litų baudą (40 BBD (MGL).

Priteisti iš I. K., S. Ž. ir A. P. solidariai AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai 529 Lt turtinės žalos atlyginimo.