Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės I. D., nuteistųjų A. V. ir juridinio asmens akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gynėjo Gintauto Daugėlos apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-06-20 nuosprendžio, kuriuo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 12 MGL (1500 litų) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Juridinis asmuo akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 219 str. 2 d., jai paskirta 40 MGL (5000 litų) dydžio bauda (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad būdamas AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir atsakingu už bendrovės ūkinę, finansinę ir komercinę veiklą, tyčia, pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 str. l d. reikalavimą, numatantį, jog už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 ar 115-3 straipsniuose nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), o šio Įstatymo 85 str. l d. numatyta, kad PVM deklaracija, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 47 str. 6 d. reikalavimą, numatantį, kad avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos (2005-12-20 įstatymo Nr. X-456 redakcija), pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 6 d. reikalavimą, numatantį, kad jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad šio straipsnio l dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį asmuo, išskaičiuojantis mokestį, privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 15-tos dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos) (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija). AB (duomenys neskelbtini), turėdami finansinių galimybių, nes laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 nesilaikydami 1999-12-02 Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. l d. nustatyto juridinio asmens mokėjimų vykdymo eilės tvarkos – nesumokėjo mokesčių trečios eilės pinigų gavėjai – valstybei, o išmokėjo 2494537,03 Lt ketvirtos eilės pinigų gavėjams, laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-10-02 laiku nesumokėjo į valstybės biudžetą 190223,94 litų, iš jų 55085,94 Lt pridėtinės vertės mokesčio pagal 2006-09-18 pateiktą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, 58126 litų avansinio pelno mokesčio pagal 2006-01-18 pateiktą avansinio pelno mokesčio deklaraciją, 77012 litų gyventojų pajamų mokesčio pagal 2006-06-12, 2006-08-11 ir 2006-10-11 pateiktas mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas po to, kai Telšių apskrities VMI 2006-10-20 raštu Nr. 06-07-6289-N24-873 priminė apie pareigą sumokėti nurodytas mokesčių sumas į AVMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 5 dienas – iki 2007-10-30.

Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) nuteista už tai, kad būdama atsakinga už tai, kad jos administracijos vadovas - generalinis direktorius A. V., turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas AB (duomenys neskelbtini) naudai, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę ir komercinę veiklą, tyčia pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 str. l d. reikalavimą, numatantį, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115-3 straipsniuose nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), o 85 str. l d. numatyta, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 47 str. 6 d. reikalavimą, numatantį, kad avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos (2005-12-20 įstatymo Nr. X-456 redakcija), pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 6 d. reikalavimą, numatantį, kad jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad šio straipsnio l dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 15-tos dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos) (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija). AB (duomenys neskelbtini), turėdama finansinių galimybių, nes laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 nesilaikydama 1999-12-02 Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. l d. nustatyto juridinio asmens mokėjimų vykdymo eilės tvarkos – nesumokėjo mokesčių trečios eilės pinigų gavėjai – valstybei, o išmokėjo 2494537,03 Lt ketvirtos eilės pinigų gavėjams, laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-10-02 laiku nesumokėjo į valstybės biudžetą 190223,94 Lt, iš jų 55085,94 Lt pridėtinės vertės mokesčio pagal 2006-09-18 pateiktą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, 58126 Lt avansinio pelno mokesčio pagal 2006-01-18 pateiktą avansinio pelno mokesčio deklaraciją, 77012 Lt gyventojų pajamų mokesčio pagal 2006-06-12, 2006-08-11 ir 2006-10-11 pateiktas mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas po to, kai Telšių apskrities VMI 2006-10-20 raštu Nr. 06-07-6289-N24-873 priminė apie pareigą sumokėti nurodytas mokesčių sumas į AVMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 5 dienas – iki 2007-10-30.

Apeliaciniame skunde Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė nurodė, kad nuosprendis keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1d. l p., 2 p.). Teismas pagal LR BK 219 str. 2 d. A. V. paskyrė sankcijoje nenumatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris žymiai mažesnis už sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą, ir tuo nesilaikė LR BK 54 str. 1 d. nuostatos, kad bausmė turi būti paskirta pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Apylinkės teismas aplinkybių, dėl kurių A. V. būtų galima pritaikyti švelnesnę negu LR BK 219 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę, nenustatė, nuosprendyje tokių aplinkybių nenurodė bei nemotyvavo. Teismas netinkamai pritaikydamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, paskyrė A. V. neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.

Prokurorė mano, kad skiriant bausmę A. V. turi būti atsižvelgta į tai, jog jis padarė apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu A. V. esmines objektyvias padaryto nusikaltimo aplinkybes pripažino, nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės jo vadovaujamos bendrovės padėties, o nusikaltimu padaryta žala priverstinai išieškota netrukus po nusikaltimo padarymo. A. V. pirmiau teismo neteistas, tačiau 2004-01-21 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis LR BK 38 straipsnio nuostatomis, charakterizuojamas teigiamai. A. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima LR BK 219 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai. Prokurorė prašo 2008 m. birželio 20 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, A. V. pagal LR BK 219 str. 2 d. paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas nesigilino į faktinę bylos situaciją, neatsižvelgė į AB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos ypatumus, darbuotojų skaičių, finansinę padėtį, neatsižvelgė į jo bei bendrovės gynybos poziciją, netinkamai įvertino įrodymus, o nuėjo lengviausiu neteisiniu keliu – perrašė kaltinimą ir šį kaltinimą pagrindė iš esmės vienu įrodymu – specialistės Z. R. išvada bei šios specialistės parodymais.

Nuteistasis A. V. įsitikinęs, kad teismas, nuteisdamas jį ir AB (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28-29, 30, 46, 48, 109-110 straipsnius, Lietuvos Respublikos BPK 1, 6-7, 20, 22-23, 44, 78, 84, 89-90, 208-209, 271, 286, 301 straipsnius ir kitus BPK reikalavimus, nesilaikė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Nuteistasis A. V. teigia, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus jo kaltės įrodymus paneigia byloje surinkti kiti įrodymai ir faktinė situacija AB (duomenys neskelbtini) ūkinėje-finansinėje veikloje.

Apeliantas aiškina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 219 str. gali atsirasti, jei asmuo, pateikęs deklaraciją, laiku nesumokėjo mokesčių, po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius ir nesumokėti mokesčiai sudaro daugiau negu 500 MGL. Nusikalstamai veikai inkriminuoti būtini LR BK bei teisminėje praktikoje suformuoti nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir elementai: asmuo turi nusikalstamą veiką padaryti tiesiogine tyčia, tiesioginės tyčios veiksmais turi būti padaryta žala, asmuo turi turėti realią, objektyvią galimybę sumokėti mokesčius per realų ir pagal įstatymo apibrėžtą bei protingumo principu nustatytą terminą (remiamasi 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 14, 16, 20–22, 33 punktais, Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsniu, bylų, išnagrinėtų pagal LR BK 219 ir kitus straipsnius, 2005-12-29 apžvalga).

Nuteistasis A. V. teigia, kad apylinkės teismas jo kaltės neįrodė. Buvo pažeisti teisingumo ir rungtyniškumo principai, nes teismas atmetė prašymus (vienas jų dėl ekspertizės paskyrimo), kuriuos patenkinus būtų patvirtinta nekaltumo pozicija.

Nuteistasis A. V. skunde tvirtina, kad kaltinime nurodytus mokesčius mokėjo ir moka. AB (duomenys neskelbtini) nuo 1991 m. Lietuvos valstybei ir SODRAI sumokėjo apie 50 mln. litų. Pavyzdžiui, 2006 m. – 3,5 mln., o 2007 m. – 3 mln. Teismas, nuteisdamas apeliantą ir bendrovę kriminalinėmis bausmėmis, peržengė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus net ir tuo atveju, jeigu nuteistojo veika šiuo atveju būtų pripažinta turinti nusikaltimo (nors ir mažareikšmio) požymius. Apeliantas teigia, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė, atsiradus menkiausiai galimybei, sumokėjo ne tik trūkstamų mokesčių dalį, bet ir delspinigius, todėl tai reikšminga gynybai aplinkybė. Nuteistasis pabrėžia, kad bendrovė mokesčius mokėjo nuolat, tačiau buvo likusi nedidelė skola. Nuteistojo nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti (nors to nepadarė), kad 2006 m. gegužės–lapkričio mėnesiais, o kartu ir 2007 m. bendrovės sąskaitose buvo VMI, SODROS inkasiniai reikalavimai, todėl bendrovė sąskaitų lėšomis laisvai disponuoti galėjo tik tiek, kiek pinigų liko nuo priverstinai nurašytų sumų arba išimtinais atvejais, jeigu kasoje buvo pinigų.

Nuteistasis A. V. teigia, kad specialistės Z. R. išvada ir jos paaiškinimai teisme negalėjo būti įrodymu, nes ši specialistė konstatavo įstatymų pažeidimus, neišsiaiškinusi situacijos bendrovėje, netyrusi bankinių dokumentų, neįvertinusi visų mokėjimų, inkasinių reikalavimų įtakos. Specialistė išvadoje teigia, kad AB (duomenys neskelbtini) nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 turėjo finansinių galimybių sumokėti nesumokėtą mokesčių dalį, tačiau nesumokėjo. Z. R. nurodė, kad paminėtu laikotarpiu bendrovė gavo 6429708,36 Lt įplaukų, o 2494537,03 Lt sumokėjo tiekėjams. Z. R. išvados nepriimtinumas motyvuotinas tuo, kad kiekvienam mokesčiui nustatytas konkretus mokėjimo terminas. Todėl teigti, kad per laikotarpį nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 turėta 6429708,36 Lt įplaukų ir tomis įplaukomis pagrįsti išvadą – kad turėjo pinigų mokesčiams, negalima. Buvo būtina tirti, kiek bendrovė turėjo pinigų konkretaus mokesčio mokėjimo momentu, ar per terminą, kurį nustato įstatymai, bendrovė turėjo realių pinigų visiems mokesčiams sumokėti. Specialistė to netyrė ir į šią problemą nesigilino. Todėl buvo būtina skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar per konkretų mokesčio mokėjimo terminą bendrovė galėjo sumokėti visą mokesčių sumą, ar visos mokesčių sumos sumokėjimas nebūtų sustabdęs AB (duomenys neskelbtini) veiklos (elektra, dujos, vanduo, medžiagos ir panašiai) normalaus funkcionavimo, kelių šimtų darbuotojų uždarbio, socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Nuteistasis mano, kad teismas, atmesdamas prašymą paskirti ekspertizę, pažeidė rungtyniškumo principą, nebuvo objektyvus, suvaržė teisę gintis.

Nuteistasis A. V. skunde nurodo, kad teismui pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad nuo 2006-05-31 iki 2006-11-01 pagal mokesčių mokėjimo terminus 2006 m. gegužės 31d. mokesčiai buvo sumokėti. Nuo 2006-05-31 buvo nedidelės likučių sumos sąskaitose ir kasoje, o nuo 2006-10-26 iki 2006-11-02 kiekvieną dieną sąskaitose ir kasoje buvo: spalio 26 d. – 258 Lt, spalio 27 d. – 426 Lt, spalio 30 d. – 426 Lt, spalio 31 d. – 648 Lt, lapkričio 2 d.–3514 Lt, todėl AB (duomenys neskelbtini) realios galimybės sumokėti visus mokesčius neturėjo.

Apeliantas nurodo, kad bendrovėje yra Finansų-buhalterinis skyrius, ir šį klausimą sprendžia finansininkai, o ne jis vienasmeniškai, todėl mokesčių mokėjimas jų bendrovėje visų pirma yra centralizuotai apskaičiuojamas Finansų skyriuje, tik po to sprendžiamas klausimas dėl pinigų paieškos. Priminimas (b. l. 37) bendrovėje gautas spalio 25 d. 2006 m. spalio 25 d. buvo trečiadienis, todėl VMI nustatytas 5 dienų terminas neatitiko protingumo kriterijų, nes 5 diena baigėsi pirmadienį – 30 dieną. Atsižvelgiant į tai, kad į 5 dienų terminą įeina ir savaitgalio dienos, įvykdyti priminimą nebuvo įmanoma, net jeigu ir būtų papildomų įplaukų.

Nuteistasis A. V. teigia, kad prašė iškviesti ir apklausti buvusį Telšių VMI vadovą, kuris inicijavo bylos perdavimą teismui, nes jis neatsakė, dėl kokių priežasčių buvo būtina tęsti tyrimą, o neatsisakyti šio tyrimo (b. l. 55), jeigu visi mokesčiai buvo sumokėti. Nuteistasis mano, kad buvęs VMI vadovas iš dalies padarė įtaką nepagrįstam nuosprendžiui priimti. Nuteistasis A. V. tvirtina, jog teismas pažeidė materialines teisės normas, neteisingai materialinę normą aiškino ir taikė, todėl jį nuteisė nepagrįstai (BPK 329 str. l d. l p.). Nuteistasis A. V. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad tais pačiais pagrindais turi būti išteisinta ir jo vadovaujama bendrovė „Linų audiniai“.

Apeliaciniame skunde nuteistosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gynėjas advokatas G. Daugėla teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė LR BK 20 str., 219 str. 2 d. dispoziciją ir todėl nepagrįstai nuteisė juridinį asmenį, taip iš esmės nulemdamas AB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos galimą pabaigą ar net bendrovės bankrotą. Tą teigia todėl, kad dėl sudėtingos ekonominės bei finansinės situacijos versle, o ypač linų (tekstilės pramonėje), o dėl to – ir bendrovėje, sumažėjo gamybinės apimtys, dėl labai didelių mokesčių ir įmokų SODRAI, dėl netolygios konkurencijos austinių medžiagų gamyboje teko atleisti šimtus darbuotojų. Priėmus šį neteisėtą nuosprendį, AB (duomenys neskelbtini) verslo ir visuomenės vertinimu yra nusikaltusi bendrovė, įvykdžiusi kriminalinį nusikaltimą. Tokia bendrovės reputacija yra suformuota formalaus, tačiau prieštaraujančio teisingumo principui nekonstitucinio teismo sprendimo. Gynėjas G. Daugėla tvirtina, jog AB (duomenys neskelbtini) nusikaltimo, numatyto LR BK 20 str. l d., 219 str. 2 d., nepadarė.

Nuteistosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gynėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į LR BK 20 str. 2 d. nurodytus būtinus bendrovės atsakomybei kilti pagrindus. Bendrovė atsako tik tuo atveju, jei nusikaltimą padarė fizinis asmuo ir tik jei ši veika padaryta juridinio asmens naudai ar interesais, šis asmuo turi veikti individualiai ar juridinio asmens vardu, veiksmai turi būti padaryti tiesiogine tyčia, šiais veiksmais turi būti padaryta žala (šiuo atveju valstybei). Gynėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55 ir bylų, išnagrinėtų pagal LR BK 219 str., apžvalga.

Gynėjo skunde tvirtinama, jog įrodymų, kad bendrovės generalinis direktorius padarė nusikalstamus veiksmus, nėra. Teismas pažeidė LR BK 6, 7, 20 straipsnių reikalavimus, nepagrįstai atsisakė paskirti ekspertizę. Juridinio asmens gynėjas visiškai nesutinka su teismo išvadomis, pateikė finansininkų paruoštus dokumentus apie finansinę bendrovės situaciją 2006-2007 metais, mano, kad įrodė, jog AB (duomenys neskelbtini) sumokėti visus mokesčius nustatytais terminais neturėjo jokios galimybės, tačiau likusią mokesčių dalį ir delspinigius sumokėjo. Niekas bendrovės naudai ar jos interesais nusikaltimų nepadarė. Apeliantas tvirtina, kad žala niekam nepadaryta, bet teismas į jų pateiktą informaciją, kad nuo 1991 m. iki 2007 m. bendrovė Mokesčių inspekcijai ir SODRAI sumokėjo daugiau nei 50 mln. litų, neatsižvelgė.

Nuteistosios akcinės bendrovės gynėjas pažymi, kad teismo nuosprendyje paminėtas pagrindinis įrodymas – specialistės išvada – turi būti atmestas, nes specialistė neįsigilino į susidariusią ekonominę, ūkinę, finansinę situaciją bendrovėje, Lietuvoje ir Europoje – ypač į tai, kiek ši situacija susijusi su linų pramone. Specialistė detaliai netyrė banko duomenų, inkasinių reikalavimų įtakos finansinei veiklai ir bendrovės galimybėms disponuoti lėšomis, specialistė atliko užduotį formaliai, nepaisė mokesčių įstatymų nustatytų mokesčių mokėjimo terminų ir bendrovės finansinių galimybių pagal konkrečius terminus sumokėti visus mokesčius, specialistė nepateikė argumentų, kaip, neturint lėšų, per 3 darbo dienas po priminimo buvo įmanoma sumokėti mokesčių likutį.

Gynėjas teigia, jog apylinkės teismas prašymą skirti ekspertizę atmetė nepagrįstai, tuo pažeidė procesinius reikalavimus įvertinti įrodymų visumą (LR BPK 20, 286 str.).

Nuteistosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gynėjas prašo skundžiamą Plungės rajono apylinkės teismo 2008-06-20 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Atsikirtime į Plungės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą nuteistasis A. V. pažymėjo, kad prokuratūros apeliacinis skundas yra formalus, juo mėginama ginti nepagrįstą kaltinimą, surašytas kaip atsvara nuteistojo ir AB (duomenys neskelbtini) apeliaciniams skundams. Skunde nepagrįstai teigiama, kad padaryta žala netrukus po nusikaltimo buvo išieškota priverstinai. Prokuratūrai buvo žinoma, kad 11 mėnesių buvo vėluojama sumokėti tik nedidelę dalį mokesčių. Šią mokesčių dalį, remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsniu, Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 7, 8, 11 straipsniais, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 84, 85, 90, 123 straipsniais, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22, 23, 36 straipsniais, Valstybinė mokesčių inspekcija išsiieškojo pagal inkasinį pavedimą su delspinigiais. Byloje dalyvavęs prokuroras prieštaravo VMI vadovo iškvietimui į teismą, nors buvo būtina išsiaiškinti ne tik šios baudžiamosios bylos atsiradimo aplinkybes, bet ir galimybę taikyti BK 38 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, jei tam 2006–2007 metais buvo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai. Atsikirtime nuteistasis A. V. prašė Plungės rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o tenkinti jo ir AB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės I. D. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų A. V. ir juridinio asmens akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gynėjo G. Daugėlos apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis A. V., jo gynėjas ir nuteistosios AB (duomenys neskelbtini) atstovas G. Daugėla prašė Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o jų apeliacinius skundus tenkinti.

Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės I. D. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistųjų A. V., juridinio asmens akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) gynėjo G. Daugėlos apeliaciniai skundai tenkintini. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Kaltinamo juridinio asmens AB (duomenys neskelbtini) atstovas šios bendrovės vyriausiasis buhalteris P. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006 m. spalio 25 d. gavusi Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą apie pareigą sumokėti valstybei PVM, Pelno, Gyventojų pajamų mokesčių įsiskolinimą (iš viso 190223,94 Lt) už laikotarpį nuo 2006 metų gegužės 31 d. iki 2006 metų spalio mėnesio 9 d. per 5 dienas to padaryti negalėjo dėl apyvartinių lėšų trūkumo, dėl tuo metu sunkios bendrovės finansinės padėties. Nuo 2005 metų konkuruoti su pigesnę produkciją gaminančiomis Kinijos, Japonijos bendrovėmis buvo sunku. Iki baudžiamosios bylos iškėlimo turėjo „žaliąją kortą“, kuri reiškė didesnį pasitikėjimą bendrove ir jos produkcija, o iškėlus baudžiamąją bylą, ši korta buvo atimta. Kad nenutrūktų bendrovės veikla, stengėsi sumokėti atlyginimus bendrovės darbuotojams (2006 m. dirbo 574 asmenys), žaliavų, dujų, elektros tiekėjams. Pinigus iš bendrovės sąskaitos neginčo tvarka inkasiniais pavedimais nusirašydavo Valstybinė mokesčių inspekcija. Tyčios nemokėti mokesčių nebuvo, bendrovė mokėjo mokesčius vėluodama, kiek leido ūkinės, finansinės galimybės. Už vėlavimą sumokėti mokesčius mokėdavo delspinigius. Teritorinė mokesčių inspekcija į žodinį prašymą (kreipėsi į VMI darbuotoją N. Z., o kai N. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu Mokesčių inspekcijoje nedirbo, paminėjo kitos darbuotojos pavardę (t. 2, b. l. 19, t. 3, b. l. 38) galimybės pavėluotai mokėti mokesčius nesuteikė, nes bendrovė dirbo nuostolingai. Nuo 2006-05-31 iki 2006-10-25 nė vieno mėnesio, kad mokesčiai valstybei nebūtų mokami visiškai, nebuvo. Vieną kartą mokesčiai buvo net žymiai permokėti. Galų gale mokesčiai buvo sumokėti, žala niekam nebuvo padaryta, bet baudžiamoji byla nutraukta nebuvo.

Nuteistasis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki priminimo sumokėti mokesčių įsiskolinimą bendrovė jokių kitokių raštų iš Mokesčių inspekcijos negavo, nebuvo kviečiami ir į Mokesčių inspekciją. Kai bendrovė gavo priminimą sumokėti mokesčius, bendrovės sąskaitoje reikalaujamų pinigų nebuvo. Įsiskolinimas susidarė per 2006 metų rugsėjo mėnesį. Po priminimo sumokėti per 5 dienas buvo išeiginės dienos, per nurodytą laiką surinkti reikiamą pinigų sumą buvo neįmanoma. Nors ir vėluodama, bendrovė visą laiką mokesčius mokėjo, mokėjo delspinigius, valstybei žalos nepadarė. Iki Mokesčių inspekcijos vadovų pasikeitimo taip pat kai kada vėluodavo sumokėti mokesčius, bet tada sumokėdavo ir delspinigius. 2007 metais Mokesčių inspekcija net grąžino 174378 Lt pelno mokesčio permoką, kuri buvo įskaityta padengti mokestines nepriemokas, kurių mokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs. Teritorinė Mokesčių inspekcija savo puolimu bendrovei padarė didesnę žalą. Mokesčius laiku nebuvo įmanoma sumokėti sumažėjus įmonės pelnui, dėl pirkėjų įsiskolinimų, trūko apyvartinių lėšų, reikėjo mokėti už dujas, elektrą, kad nenutrūktų nepertraukiamasis gamybos procesas. Net atlyginimai darbuotojams buvo išmokami po atsiskaitymo su Mokesčių inspekcija.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis A. V. parodė, kad Mokesčių inspekcijos atidėti mokesčių mokėjimą neprašė, nes galvojo, kad tą klausimą pavyks išspręsti ir be to, tokios baigties, kokia susidarė, nesitikėjo, nes iki to laiko Mokesčių inspekcija baudų neskyrė, neįspėjo. Liudytoja N. Z. 2008-05-09 teisiamajame posėdyje parodė, kad Mokesčių inspekcijoje pradėjo dirbti tik nuo 2007 m. kovo 1 d. Liudytoja parodė, kad parodymų davimo dieną AB (duomenys neskelbtini), Mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų duomenimis, mokesčių įsiskolinimų neturėjo. Dėl valstybei nesumokėtų mokesčių mokėjimo atidėjimo prašymų svarstymas yra ne Mokesčių inspekcijos, kurioje ji dirba, kompetencija.

Specialistė Z. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad uždelsti sumokėti mokesčiai iš AB (duomenys neskelbtini) buvo išieškoti priverstinai inkasiniais pavedimais. Kiek pinigų turėjo bendrovė tuo laikotarpiu, už kurį buvo skaičiuotas įsiskolinimas, ji nesiaiškino, ar bendrovė buvo pajėgi sumokėti mokesčius, netyrė. Nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 bendrovė turėjo lėšų, kurias panaudojo pažeisdama mokėjimų tvarką. Jeigu bendrovė negalėjo sumokėti mokesčių, turėjo kreiptis į Mokesčių inspekciją. Liudytoja parodė, kad prievolė sumokėti mokesčius atsirado nuo 2006-05-31, kai AB (duomenys neskelbtini) pateikė deklaraciją, įsiskolinimo laikotarpiu bendrovė mokesčius mokėjo tik iš dalies.

Apeliaciniame teismo posėdyje specialistė Z. R. parodė, kad klausimo, ar bendrovė buvo moki, ar turėjo pakankamai lėšų mokesčiams sumokėti, netyrė, tyrė tik pinigų srautus. Per tirtą laikotarpį bendrovė gavo 6 429 000 Lt, o valstybei mokesčių per tą patį laiką sumokėjo tik 670 931 Lt. Mokesčių sumokėjimą atidėti buvo galima, bet tai reikėjo daryti su Mokesčių inspekcija ir SODRA.

Iš FNTT prie LR VRM Telšių apskrities tyrėjos 2006 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas todėl, „kad AB (duomenys neskelbtini) nemoka deklaruotų mokesčių, nors ir turi tam lėšų, nes mokesčių inspekcijos atsakingiems pareigūnams pateikus bankui, kuriame minėta bendrovė turi sąskaitą, sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovei priklausančios sąskaitos, mokestinė nepriemoka išieškoma“. Nors tyrėja matė, kad Mokesčių inspekcijos inkasiniame pavedime (inkasiniu pavedimu nurodoma kredito įstaigai (bankui) nuskaičiuoti nuo svetimos sąskaitos pinigus) minima mokesčių nepriemoka, tarnybiniame pranešime pagrindu ikiteisminiam tyrimui pradėti mini visišką mokesčių nemokėjimą. Tarnybiniame pranešime paminėta, kad 2006-11-06 bendrovė valstybės biudžetui buvo skolinga 255136 Lt (t. 1, b. l. 4).

Iš 2006-10-18 FNTT prie LR VRM Telšių apskrities skyriaus tyrėjos V. K. patikrinimo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Plungės skyriuje akto turinio matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) „šiai dienai“ (data nenurodyta) „valstybės biudžetui skolinga 190223 litus deklaruotų mokesčių“. „Priminimas šiai bendrovei išsiųstas šių metų spalio 13 dieną, tačiau įmonė iki šiol mokesčių nesumokėjo. Šios įmonės šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais deklaruoti mokesčiai buvo išieškoti pateikus sprendimus bankui nurašyti mokesčius iš sąskaitos, nes po priminimų 2006-08-08 ir 2006-08-21 mokesčių įmonė nesumokėjo“ (t. 1, b. l. 6).

Iš 2006-11-07 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo skyriaus vedėjos R. P. pranešimo į FNTT Telšių apskrities skyriaus paklausimą turinio matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) 2006-11-06 biudžetui buvo skolinga 255136,77 Lt mokesčių ir delspinigių. Priimtas sprendimas mokestinę nepriemoką išieškoti iš banko sąskaitos (t. 1, b. l. 10).

Specialistės Z. R. 2006 m. gruodžio 18 d. išvadoje Nr. 5-9/16 pripažįstama, kad AB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 mokesčius valstybei iš dalies mokėjo. Iš gautų 6 429 708,36 Lt įplaukų 670 331,11 Lt sumokėjo biudžetui, 922 229,81 Lt sumokėjo VSD, darbuotojams už darbą sumokėjo 2 041 225,99 Lt, 313725,48 Lt – AB Vilniaus bankui už paskolą, 2 494537,03 Lt – tiekėjams už prekes ir suteiktas paslaugas. Specialistės akte tvirtinama, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 turėjo finansinių galimybių sumokėti 55085,94 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 58126 Lt avansinio pelno mokesčio ir 77012 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemokas, tačiau, pažeisdama Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nustatytą mokėjimų eiliškumą, bendrovė ketvirtos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 2 494 537,03 Lt, bet nesumokėjo deklaruotų 190 223,94 Lt (55 085,98 + 58 126 + 77 012) mokesčių valstybei, tuo pažeidė 1999 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 13–15). Iš 2006-11-06 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėjos V. V. priminimo AB (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad bendrovės prašoma 63868,48 Lt mokesčių sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (sumokėjimo terminas nenurodytas, bet perspėjama, kad mokesčių nesumokėjus, po 20 dienų atsakingi asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį (t. 1, b. l. 63).

2007-08-20 ir 2007-10-31 Plungės rajono apylinkės prokuratūra pateikė teismui prašymus pareikšti A. V. ir AB (duomenys neskelbtini) kitus kaltinimus, susijusius su pirmiau pareikštu (t. 1, b. l. 145–146, 163–164).

Ir AB (duomenys neskelbtini), ir jos vadovas A. V. nuteisti už tai, kad turėdami finansinių galimybių, nes laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 nesilaikydami 1999 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos juridinio asmens mokėjimų vykdymo eilės tvarkos, nesumokėjus mokesčių trečios eilės pinigų gavėjai – valstybei, bet išmokėjus 2494537,03 Lt ketvirtos eilės pinigų gavėjams, laiku laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-10-02 nesumokėjo į valstybės biudžetą 190223,94 Lt.

Remiantis akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įstatų 9.1. punktu, bendrovės reikalus tvarko, veiklą organizuoja ir vykdo Bendrovės administracija, kurios vadovas yra generalinis direktorius (t. 1, b. l. 28).

BK 219 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektai yra fiziniai, juridiniai asmenys, kuriuos įstatymas įpareigoja sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį.

Iš 2006 m. spalio 13 d. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėjos V. V. priminimo AB (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad bendra bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 176198,99 Lt sumą. Pranešime perspėjama, kad nesumokėjus nurodytą sumą, ji bus išieškota Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nepriemokos sumokėjimo terminas priminime nenurodytas (t. 1, b. l. 8).

Iš 2006-10-20 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėjos V. V. priminimo AB (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad bendrovės prašoma 191747,81 Lt mokesčių sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą per 5 dienas, priminime perspėjama apie baudžiamąją atsakomybę pagal BK 219 straipsnį (t. 1, b. l. 11).

BK 219 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti, tačiau asmuo jų nesumoka.

Nuteistasis A. V. parodė, kad jo vadovaujama bendrovė mokesčių mokėti nevengė, tačiau dėl sunkios finansinės padėties trūko apyvartinių lėšų, kad nenutrūktų bendrovės veikla, buvo siekiama atsiskaityti ir su darbuotojais, ir su tiekėjais, todėl mokesčius mokėjo dalimis, vėluodami.

Specialistės Z. R. 2006 m. gruodžio 18 d. išvadoje Nr. 5-9/16 pripažįstama, kad AB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09 mokesčius valstybei iš dalies mokėjo (t. 1, b. l. 13–15).

Kai teisiamajame posėdyje nuteistojo A. V. gynėjas paprašė prie bylos pridėti AB (duomenys neskelbtini) dokumentus apie bendrovės piniginių lėšų judėjimą ir mokesčių mokėjimą laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-11-09, valstybinis kaltintojas siūlė tokį prašymą atmesti, nes pateikti duomenys neatitiko specialistės skaičiavimų, bet prašė teismo, kad to laikotarpio duomenys būtų išreikalauti iš bankų siekiant nustatyti, ar bendrovė galėjo ar ne sumokėti mokesčius (t. 2, b. l. 24, 25).

Poreikis išsiaiškinti mokesčių mokėtojo mokumą, jo realias galimybes įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą išplaukia iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 18 punkto reikalavimų. Jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis).

Šiai aplinkybei išsiaiškinti nuteistojo A. V. gynėjas prašė apylinkės teismo skirti buhalterinę-ekonominę ekspertizę (t. 3, b. l. 26, 43), bet teismas tokį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje buvo atliktas specialus tyrimas, yra specialisto išvada, bankų išrašai apie AB (duomenys neskelbtini) sąskaitose atliktas finansines operacijas (t. 3, b. l. 33–35).

Byloje yra duomenų, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kuriai AB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga 271930,44 Lt už parduotą produkciją, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo AB (duomenys neskelbtini), nes nustatė, kad bendrovės turtas, remiantis 2005-12-31 balanso duomenimis, buvo įvertintas 25 712 378 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 847 489 Lt, t. y. atsakovės skolos neviršijo pusės įrašyto į balansą turto vertės, ko reikia bankroto bylai iškelti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 6 straipsniai). Remdamasis tuo, kad įmonė yra veikianti, darydamas prielaidą, kad iš savo veiklos įmonė gaus pajamų, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra moki, ir pagrindo iškelti bankroto bylą nėra (t. 3, b. l. 32). Konkrečiais ūkinės–finansinės veiklos rezultatais bendrovės mokumas pagrįstas nebuvo.

Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) mokumui ir galimybei sumokėti mokesčius valstybei nustatyti 2008-11-26 kolegija paskyrė finansų ekspertizę (t. 4, b. l. 9–13).

Kadangi ekspertizės akte į kolegijos užduotus klausimus tiesių atsakymų (išskyrus atsakymą į trečią klausimą) išvengta, atsakymai dviprasmiški, nekonkretūs (t. 4, b. l. 20–33), ekspertizę atlikęs ekspertas buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje (t. 4, b. l. 64–66).

Finansinės ekspertizės išvadomis ir eksperto atsakymais teismo posėdyje patvirtinta, kad AB (duomenys neskelbtini) pagal turimus finansinius išteklius, laikydamasi Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (1999-12-02 Nr. VIII-1463) 3 straipsnio nuostatų, laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-10-02 sumokėti privalomus mokesčius – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokestį, avansinį pelno mokestį, PVM – įstatymų nustatytais terminais negalėjo. Tai galėjo padaryti tik vėluodama nuo penkiolikos dienų iki mėnesio laiko. Priklausė ir nuo to, kada bankų sąskaitose atsirasdavo pinigų. „Sodra“ mokesčius nusirašydavo inkasiniais pavedimais automatiškai, ir tai dar labiau komplikavo kitų mokesčių sumokėjimą nors ir pavėluotai. Tačiau ir kai nebūdavo inkasinių pavedimų, lėšų visiems mokesčiams sumokėti neužteko. Ekspertas patvirtino, kad nors ir sunkiai finansinei padėčiai esant bendrovė mokesčius mokėjo. Be kokių išlaidų buvo galima palaikyti bendrovės gyvybingumą, tęsti gamybos procesą, ekspertas atsakyti nepajėgė, to netyrė. Ekspertas parodė, kad atsiskaitymai su darbuotojais vėlavo po 2–3 mėnesius. 2006 m. rugsėjo mėnesį visą įsiskolinimą būtų buvę galima sumokėti, jei nebūtų buvusios atlygintos ketvirtos eilės išlaidos: įsiskolinimai už žaliavas, elektrą, transportą, dujas, už banko ir ne banko paskolas. Ekspertas parodė, kad tuo metu, kai bendrovė 2006-10-20 gavo priminimą sumokėti mokesčius per 5 dienas, ji reikiamos pinigų sumos neturėjo (t. 4, b. l. 64–66).

2009 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nutartimi pagal ieškovo – Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – 2009-06-12 ieškinį AB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams nuo 2008-09-15 iki 2009-06-02 sudarė 369 175,61 Lt. Visas įmonės turtas yra įkeistas arba areštuotas. Bendrovė apie ketinimą iškelti bankroto bylą buvo įspėta 2009-01-14. Remiantis bendrovės 2009-05-31 balansu, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (t. 4, b. l. 62–63).

Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo AB (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina ištirtus bylos įrodymus, kad bendrovė ir prieš baudžiamosios bylos iškėlimą, ir vėliau privalomus valstybei mokėti mokesčius nors ir vėluodama mokėjo, jų nevengė. Už delsimą mokėti mokesčius mokėjo delspinigius. Mokesčius, kad ir vėluodama, bendrovė sugebėjo mokėti todėl, kad laiku neatsiskaitydavo su darbuotojais, žaliavų, paslaugų ir kt. tiekėjais. Finansų ekspertizę atlikusio eksperto išvados apie tai, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2006-10-02 buvo moki, kelia didelių abejonių.

Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnyje numatyta galimybė mokestinės nepriemokos sumokėjimą atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka vietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas vietos mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui. Jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio Įstatymo 96–98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto byla. Su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą AB (duomenys neskelbtini) į vietos mokesčių administratorių raštu nesikreipė, teritorinė Mokesčių inspekcija nuteistiesiems tai padaryti nesiūlė, bet taikė Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – delspinigius, ir abi šalis – mokesčių išieškotoją ir mokesčių mokėtoją – toks nebylus susitarimas kurį laiką tenkino.

Nėra pagrindo nepripažinti, kad AB (duomenys neskelbtini) nors ir vėluodama mokesčius valstybei mokėjo nuolat, už vėlavimą sumokėdavo delspinigius, mokesčių mokėjimo eiliškumas buvo pažeidžiamas tik gelbstint bendrovę nuo bankroto, siekiant užtikrinti bent minimalią bendrovės veiklą, tyčios visiškai išvengti mokesčių neturėta. A. V. buvo įpratęs, jog už delsimą mokėti mokesčius iš bendrovės buvo išieškomi delspinigiai, o jokios kitos sankcijos, išskyrus inkasinius pavedimus sąskaitoms bankuose, nebuvo taikomos. Po to, kai Telšių apskrities VMI 2006-10-20 raštu Nr. 06-07-6289-N24-873 priminė pareigą sumokėti priminime nurodytas mokesčių sumas į AVMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 5 dienas – iki 2007-10-30, A. V. tiesioginės tyčios nemokėti mokesčių neturėjo. Nuteistasis A. V. galimų pasekmių nenumatė, nors tai padaryti galėjo ir turėjo, o jeigu pavojingas pasekmes ir numatė, tai bylos aplinkybės patvirtina, kad tų pasekmių tikėjosi išvengti.

Teisiamajame posėdyje baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė teismą pripažinti nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas padarytas dėl sunkios turtinės padėties, prašė atsižvelgti į tai, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginta, o įmonės padėtis bloga (t. 3, b. l. 48). Pripažinimas, kad veika padaryta dėl bendrovės sunkios ūkinės– finansinės veiklos padėties, tai iš dalies nuosprendyje pripažino ir apylinkės teismas, yra vada tiesioginei tyčiai iš nuteistųjų A. V. ir AB (duomenys neskelbtini) kaltės dėl mokesčių nemokėjimo eliminuoti.

Nenustačius nuteistųjų A. V. ir AB (duomenys neskelbtini) veikoje tiesioginės tyčios, A. V. dėl kaltinimų pagal BK 219 str. 2 d., AB (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimų pagal BK 20 str. 2 d., 219 str. 2 d. išteisintini, nenustačius, kad jie padarė veikas, turinčias šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliaciniu skundu skundžiama nuteistajam A. V. paskirta bausmė, nes teismas pagal BK 219 str. 2 d. paskyrė sankcijoje nenumatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, prašoma A. V. paskirti griežtesnę bausmę.

Kadangi, kolegijos nuomone, A. V. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d., nepadarė, todėl jam jokia bausmė neskirtina iš viso.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendį, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d., juridinis asmuo akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 219 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 2 d., juridinį asmenį akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 219 str. 2 d. išteisinti, nenustačius, kad jie padarė veikas, turinčias šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).