- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-35-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03679-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- I. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo I. K.: 1560,27 Eur skolą (negrąžinto kredito); 90,95 Eur palūkanas (mokėjimo), paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 7 d.; 19,00 procentų negautų pajamų už negrąžintą 1560,27 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.); 654,66 Eur tarpininkavimo mokestį; 0,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 31 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 7 d.; 19,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 1560,27 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo I. K. ieškovei: 1560,27 Eur negrąžinto kredito; 90,95 Eur palūkanų; 654,66 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2305,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 251,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas konstatavo, jog, duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra.
4. Teismas nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 19 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 7 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 90,95 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas ir tenkintinas.
5. Teismas darė išvadą, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 19,00 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
6. Teismas vertino, jog, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 654,66 Eur tarpininkavimo mokesčio yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 31 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 7 d. Ieškovė prašė priteisti tokio dydžio kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 19,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Tačiau teismas sprendė, kad šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Teismas sprendė, kad tokia sutarties sąlyga yra pažeidžianti įstatymo normą, niekinė ir negalioja.
8. Teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 148,60 Eur (1560,27 Eur + 90,95 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 19,00 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 148,60 Eur sumą, todėl minėtą reikalavimą atmetė. Taip pat pažymėjo, kad jos viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), pripažįstant tokią sąlygą nesąžininga ir negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo I. K. 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1560,27 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-08-30; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų - priteisti apeliantei iš atsakovo I. K. 252,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo I. K. 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai).
9.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymėtina, kad įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Įvertinus nurodytą vieningai formuojamą teismų praktiką, apeliantė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
9.3. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavo priteisti 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1560,27 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-08-30. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Ieškovė pažymi, kad teismui teiktose sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta visa mokama palūkanų suma.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 1820,00 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 581,92 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 19 procentų), 117,69 Eur tarpininkavimo mokestį. 2020 m. liepos 7 d. sutartis nutraukta.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
14. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavo priteisti 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1560,27 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-08-30. Apeliantės teigimu, ji, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina nepagrįstais.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinta, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodant, jog sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
16. Pareiga mokėti pelno palūkanas (pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2020 m. liepos 7 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau, pažymėtina, kad minėtas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Bylą nagrinėjančio teismo pareiga esant nustatytam nuostolių atsiradimo faktui negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti.
21. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1560,27 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-08-30.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės prašo 19 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyje, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). T. y. apeliantė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 19,00 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Šiuo aspektu, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo išaiškinimą, pažymėtina, kad sutartyje šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Teismas pažymi, kad nutraukus sutartį, jos sąlyga dėl sutarties galiojimo laikotarpio tampa negaliojanti, todėl ieškovė negali ja vadovautis ir reikalauti priteisti mokėjimo palūkanas iki šios datos.
23. Apeliantė kitokių įrodymų, kurie pagrįstų prašomas priteisti negautas pajamas nepateikė, todėl vertintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinyje reikalaujamas negautų pajamų (nuostolių) dydis nevertintinas kaip pagrįstas ir tikėtinas bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė neįrodė realaus negautų pajamų (nuostolių) dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje netenkino ieškinio.
24. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.